Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

J. Mackevič. Neleiskime tautinių bendrijų mokykloms tapti LLRA žaidimų įkaitais

Julija Mackevič, www.propatria.lt
2015-07-16 10:07:19
13
Julija Mackevič | delfi.lt, T. Vinicko nuotr.

Julija Mackevič | delfi.lt, T. Vinicko nuotr.

Julija Mackevič | delfi.lt, T. Vinicko nuotr.
Julija Mackevič | delfi.lt, T. Vinicko nuotr.

Beveik visų Lietuvos mokyklų abiturientai gavo brandos atestatus ir šiuo metu rimtai dėlioja tolimesnių stojimų prioritetus. Įdomu tai, kad šis periodas svarbus ne tik visiems tautinių bendrijų kalba dėstomų Lietuvos mokyklų abiturientams, bet ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderiams.

Išnaudojamos progos, kai susirenka mokyklų bendruomenės išleistuvėse ir skleidžiamos svarbiausios žinutės, kurios bent jau Šalčininkų rajone labai skamba: „Lietuvos valdžia uždaro lenkiškas mokyklas, net tas kur perpildytos“, „Per lietuvių kalbos valstybinį egzaminą mūsų vaikams buvo negailestingai mažinami pažymiai“.

Kai išgirstu, kiek dirbama ties tuo, kad teisingai susiformuotų priešiška nuomonė, man ir juoktis, ir verkti norisi. Juoktis dėl to, kaip meistriškai LLRA sugeba sudėlioti rinkiminę strategiją, ir ištraukti „švietimo kortą“ prieš pat rinkimus.

Taip ir norisi pasakyti: „Panowie, gal baikime pagaliau šitą cirką ir pagalvokime apie mūsų vaikus ir jų mokymosi kokybę“. O verkti norisi dėl to, kaip mažai yra bendraujama su žmonėmis ir kaip Lietuvos lenkų bendruomenė nepasitiki mūsų valstybės valdžia, o tiki tais apsimetėliais ir manipuliantais – vieno vado žodžiais. Kiek darbo dar reikės įdėti – ne metus ir ne dvejus, kad kažkas pasikeistų.

Politika ir švietimas

Švietimas ir mokyklos yra didžiulė galia žmonių rankose. Švietimas yra ateinančių kartų valdymo instrumentas – jaunimo pasaulėžiūros, mąstymo ir pilietiškumo ugdymo didžiausia dalis.

Jei tu kontroliuoji švietimą – vadinasi, tu kontroliuoji ir regiono ateitį. Neveltui tai primenu visai visuomenei, nes būtent šį instrumentą puikiai žino Rinkimų akcija ir ypač pastarąjį dešimtmetį itin sėkmingai jį panaudoja savo politiniam kapitalui ir monopoliui Vilniaus krašte didinti.

Tautinių bendrijų mokyklos ypatingai politizuotos. Pateiksiu pavyzdžių.

Ar girdėjote, kaip drausmingai tautinių bendrijų mokyklose renkami parašai už Rinkimų akciją prieš rinkimus ar kaip „nespaudžiami“ tėvai atiduoda 1 proc. paramai vienai partijai? Žinote, ta griežta santvarka tikrai primena sovietmetį. Bet vietos žmonėms tokios taisyklės tinka, nes jei būtų kitaip – negintų taip aktyviai savo vadų ir neklausytų taip aklai jų nurodymų.

Į susitikimus su mokyklos bendruomenėmis dėl mokyklos pertvarkymo, darbų plano ir pasiruošimo akreditacijai aptarimo susirenka Akcijos vadovai, vietoj mokyklos direktorių, mokytojų ir tėvų. Ir tai neeiliniai susitikimai, o Vilniaus mero su mokyklos bendruomene. Man tai reiškia viena – visiška mokyklų kontrolė ir baimė, jog bus pasakyta ne tai, ko reikia partijai, ir susitarta ne dėl to, ko reikalauja partijos strategai, kad galėtų švietimo klausimą dar vilkinti.

Kažkaip atrodo, kad problemų kyla tik tautinių bendrijų kalba dėstomose mokyklose. Daugelis Lietuvos mokyklų yra pertvarkytos ir, kaip bebūtų sunku, pagal nustatytus kriterijus arba buvo akredituotos, arba ne. O kai eilė atėjo Vilniaus kraštui, tada ir pasipylė mitingai, nesutarimai ir nuomonės.

O kur jūs buvote anksčiau? Tiek metų Rinkimų akcijos žmonės buvo Vilniaus krašto rajonų ir miestų valdžioje, o ir įstatymas apie mokyklų pertvarkymą buvo priimtas ne vakar… Ar jūs tik dabar atsibudote?

Bet kai atsibudote, tai jau visus savo ryšius su dabartine valdžia pakėlėte. Pavyzdžiui, mokyklų pertvarkymo įstatymo pataisos Seime buvo taip greitai priimtos, kad niekas net negalėjo suprasti, kaip tas įmanoma. Žinau tik viena, jog neįvertinau, bent aš tai tikrai, Rinkimų akcijos vienintelio ir nepakartojamo Vado įtakos Lietuvoje. Net negalėjau įtarti, kad dabartinė Lietuvos valdžia taip šoks pagal jo dūdelę, ir tenkins viską – neįsigilinus į problemą, be diskusijų su mokyklų bendruomenėm, be išskirtinių atvejų nagrinėjimo. Viena dieną paėmė ir atidėjo įstatymo vykdymą dar keliems metams.

J.Lelevelio mokykla šioje situacijoje liko įkaitu

Kaip pavyzdį noriu pateikti vieną garsią Vilniaus miesto mokyklą, kuri šioje situacijoje tapo įkaitu. Jos vardą skandavo beveik visi: „Lelevelio garsiąją mokyklą uždaro be jokio gailesčio. Neliks vidurinės Lelevelio mokyklos, ji liks tik pagrindinė“. Tiesa, šios skanduotės buvo ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje. Matau, kaip Rinkimų akcija laukė ir pasinaudojo tokiom situacijom, negalvojant pirmiausia apie vaikus ir ugdymo kokybę.

Po susitikimų su J.Lelevelio mokyklos bendruomene Vilniaus miesto tarybos valdančioji dauguma pasirengusi atšaukti sprendimą nekomplektuoti 11-12 klasių ir suteiks galimybę šiai mokyklai tapti ilgąja gimnazija su technine pakraipa. Konsultuos, dirbs su vadovais, mokytojais, ir kas svarbiausia – sieks šioje mokykloje mokslo kokybės ir mokinių pasirinkimo didinimo.

J.Lelevelio mokykla tikrai turi per dideles patalpas esamam mokinių skaičiui, ypač žinant, jog šalia esama Antakalnio progimnazijai neužtenka patalpų. Šių metų balandį Švietimo ir mokslo ministerija pateikė neigiamas išvadas dėl pasirengimo įgyvendinti ugdymo programas ir nepritarė akreditacijai, o ir mokykla vykdė ugdymo programas „išsibarsčiusi“ per du pastatus – gana prabangiai, žinant kaip sunku kitoms mokykloms sutalpinti mokinius.

Sprendimas šiandien priimtas, atsižvelgiant į mokyklos bendruomenės ir mokinių norą išlaikyti gimnazijos statusą. Todėl J.Lelevelio mokykla dabar ruošiasi akreditacijai ir tikiu, kad kuo mažiau politikuotojų, lenkų bendrijos gynėjų kišis į šį procesą, tuo mokyklos bendruomenė bus arčiau sėkmės.

Svarbu moksleivius motyvuoti mokytis ir siekti tikslų

Šiais metais tikrai daug moksleivių iš didžiųjų Šalčininkų miesto gimnazijų neišlaikė lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino. Ir nesvarbu, ar tas moksleivis buvo iš lietuvių kalba dėstomos mokyklos, ar iš lenkų kalba dėstomos mokyklos.

Visiems yra labai sunku, nes Šalčininkuose ir lietuviškose mokyklose dauguma vaikų yra iš lenkų arba mišrių šeimų. Man pačiai šis egzaminas buvo pats sunkiausias, nes kai laikiau jį lietuvių kalba dėstomoje mokykloje prieš dešimt metų, laikiau kaip gimtosios kalbos egzaminą ir neturėjau jokių nuolaidų, o mąsčiau aš tada ir dėliojau sakinius ne lietuviškai.

Taip ir dabar – turime mokyti vaikus iš lietuvių ir tautinių bendrijų kalba dėstomų mokyklų, jog jie visi vienodai turi mokėti lietuvių kalbą. Skaityti, domėtis ir ruoštis egzaminams rimtai. Ir dabar tie, kurie iš lenkų ir rusų kalba dėstomų mokyklų, išlaikė net geriau nei lietuviškų mokyklų mokiniai. Tai puikūs pavyzdžiai visiems. Nes didžiausia visų mokytojų užduotis išmokyti vaikus mąstyti, analizuoti, dėstyti mintis ir motyvuoti juos aktyviai veikti bei siekti užsibrėžtų tikslų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Kasčiūnas: LLRA pelnosi iš tautinių įtampų kurstymo (I)
  2. Seime įregistruotas tautinių mažumų ir bendrijų teisių ir laisvių apsaugos įstatymo projektas
  3. Kultūros ministras nepasirašė LLRA „stumiamo“ Tautinių mažumų įstatymo projekto
  4. Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
  5. V.Radžvilas. Memel – Wilno: pirmieji du LLRA programos punktai (II)
  6. V. Radžvilas. Memel – Wilno: Svarbiausias LLRA programos punktas (III)
  7. E. Čeponytė. Lenkakalbės švietimo įstaigos – LLRA įkaitės
  8. D.Gruodis. Ar politikai sugebės išsaugoti Lietuvos teritorinį vientisumą ar pasiduos LLRA šantažui?
  9. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  10. G. Kazėnas. LLRA išstojimas iš koalicijos – tiek vieni, tiek kiti bando „išsiplauti mundurus“
  11. L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas
  12. A. Sakalas. LLRA pakvietimas į valdančiąją koaliciją – politinė klaida
  13. A.Butkus: Tautinių mažumų įstatymą prilyginčiau diversijai
  14. A. Zolubas. Žvilgsnis į eilinį „smaugiamų“ neva tautinių mažumų mitingą
  15. V. Keršanskas. Naujasis Tautinių mažumų įstatymas – kuriame naują Kosovą?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Antanas says:
    10 metų ago

    AWPL-LLRA yra lenkų ir lietuvių tautų kiršintoja ir tai faktas, į kurį kažkodėl nekreipia jokio dėmesio nei prokuratūra, nei kitos valdžios institucijos. O panelei Julijai linkiu sėkmės ir stiprybės!!!

    Atsakyti
  2. Vilius says:
    10 metų ago

    Ačiū Julijai, kas ji pasako tiesos žodį. O lenkų akcija ir toliau melagingai šmeižia Lietuvos valstybę ir meluoja. Gal pagaliau ir daugiau nelietuvių prakalbės apie lenkų didžiojo vado ir jo kariaunos Seime manipuliacijas. Jie nori, kad ir toliau lenkiškose mokyklose vaikai nemokėtų valstybinės kalbos, tokiais geriau manipuliuoti, lengviau rinkti balsus per rinkimus ir pan.
    Džiaugiamės, kad Julija yra tikra valstybės , kurioje ji gyvena patriotė, kad ji pilietiškai susipratusi.
    Per kitus rinkimus Juliją reikia išrinkti į Lietuvos Seimą, o visus tomaševskininkus išvaryti mokytis valstybinės kalbos ir Lietuvos Konstitucijos.

    Atsakyti
  3. Tamara says:
    10 metų ago

    Didelė pagarba p. Julijai už sąžiningumą ir pilietinę drąsą! Malonu žinoti, kad, jeigu kas, mudvi kartu stosime ginti TOS PAČIOS TĖVYNĖS!

    Atsakyti
    • Antanas says:
      10 metų ago

      Labai teisingas pastebėjimas! Gal visdėlto ne tautybėje ar rasėje, o pilietybėje esmė?.. Juk ir lenkas Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz) rašė: “Litwo, Ojczyzno moja…”

      Atsakyti
      • Pikc says:
        10 metų ago

        Įdomu, o Mickevičius jautėsi Lietuvos, ar Lietuva vadinamos Lenkijos provincijos pilietis? Apskritai, nesutikčiau dėl to, kad “pilietybėje yra esmė” jau vien dėl to, kad absoliuti dauguma (jei ne visi) tomaševskio ir rusų neojedinstvininkų šutvės nariai yra Lietuvos piliečiai.

        Atsakyti
        • Antanas says:
          10 metų ago

          Kas dėl “Jedinstvojumatj”, kuriai priklausė liūdnai pagarsėjusio Valdemaro Tomaševskio tėvas, kokie jie buvo Lietuvos piliečiai, parodė jų veiksmai, nukreipti prieš Lietuvos Respubliką… Ir visdėlto, manyčiau, pilietybė yra svarbiau už tautybę. Paaiškinsiu savo mintį. Yra, pvz., Lietuvos piliečiai “lenkai Lietuvoje” ir yra Lietuvos piliečiai Lietuvos lenkai. Ir dar. V.Mickevičius-Kapsukas, A.Sniečkus, J.Paleckis ir kiti “mūsų epochos garbės, sąžinės ir proto” atstovai Lietuvoje buvo lietuviai, bet kokie jie buvo Lietuvos piliečiai?! Taigi. Kas dėl poeto Adomo Mickevičiaus (Adam Mickiewicz), tai jis pats apie save taip rašė (beje, tuo metu tautybė buvo suvokiama šiek tiek kitaip negu šiandieną): “Jestem Litwin polskiego pochodzenia” (esu lenkų kilmės lietuvis).

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Iš tikrųjų A.Mickevičius pagal kilmę nebuvo lenkas (Kilmė
            A. Mickevičius kilęs iš senos lietuviškos bajorų Rimvydų – Mickevičių giminės, kuri yra gyvenusi pačiame etnografinės Lietuvos pakraštyje – Rodūnės apylinkėse, o XVII a. pabaigoje išsikėlė į Naugarduko apylinkes. Senoji to krašto bajorija, kaip ir Mickevičiai, kalbėjo lenkiškai, nors pagal tradiciją laikė save lietuvių bajorais. https://lt.wikipedia.org/wiki/Adomas_Mickevičius )Jis, dėl Lietuvos lenkinimo, perėmęs lenkiškąją kultūrą, buvo lenkakultūris (Štai Šv.Popiežius Jonas Paulius II Lietuvos “lenkams” sakė: jūs esate ne lenkai, jūs – lietuviai, tik lenkiškos kultūros).
            O pilietybė, ypač po integravimosi proceso, niekuo nesiskiria nuo tautybės. Kas kita kad toje Lietuvos dalyje dirbtinai (mokyklose ne lenkus paversdami lenkakalbiais) veisiamas lenkakalbiškumas, ko valstybei visai nereikia.
            Ar įsivaizduojat JAV, Rusijoje, GB lietuviškai mokančias iš valstybės lėšų mokyklas?
            Ne. Nes valstybės ruošia žmones sau, o ne kitoms valstybėms ir ne prieš save.
            Laikas baigti žaidimus su tų “lenkų”, “rusų”, žydų” gamyba mokyklose už visuomenės daugumos pinigus..

          • Bartas says:
            10 metų ago

            Geras pasiūlymas.

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Bet įvykdyti įmanomas TIK tada, jei išeis į valdžią partija, kuriai tai rūpės.
            Pvz., galėtų tautininkai.
            Nors jiems reikia labai pasistengti, visų pirma sumąstyti geriausią ekonomikos kėlimo programą ir t.t., kad ten patektų.

  4. Vilna says:
    10 metų ago

    Kaip ir dabar yra, taip ir Adomo Mickevičiaus laikas, pilietybė laikyta bejausmiu, formaliu dalyku, taigi klausimas, ar A. Mickevičius “jautėsi Lietuvos, ar Lietuva vadinamos Lenkijos provincijos pilietis”, yra retorinis. Juolab, kad Lenkijos pilietybės formalumo jam faktą patvirtintų tai, jog, sakydamas “Lietuva, tėvyne mano, brangesnė tu man už sveikatą”, dėl Lenkijos čia nieko jausmingo nepriduria.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      10 metų ago

      Nesutikčiau, kad tais laikais pilietybė buvo “bejausmis, formalus dalykas”. Abiejų Tautų Respublikos (Rzeczpospolita) bendruose Seimo susirinkimuose net ir visiškai nutautėję (sulenkėję) Lietuvos bajorai nesitapatino su Lenkijos šlėkta ir ginčai tarp Lietuvos ir Lenkijos bajorų didesnės nepriklausomybės nuo Lenkijos karūnos klausimais dažnai baigdavosi muštynėmis…

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        10 metų ago

        Muštynės dar nieko neįrodo.
        Bet pripažinkim faktą: tuomet Lietuvos pilietiškumas buvo pavojuje ir jį apibūdindavo tik savimonė – litvin.
        Kada valstybė buvo bendra ir bendriems sprendimams derėjo paklusti.
        Panašioje padėtyje Lietuva buvo ir TSRS bei carinės okupacijos ir aneksijos metais.

        Atsakyti
  5. tikras lietuvis says:
    10 metų ago

    Pritariant autorei reikia pasakyti, kad veiksmingiausias būdas išgyvendinti iš mokyklų LLRA yra tų mokyklų sulietuvinimas, y.y. jose dera ruošti žmones Lietuvai, mokant visko lietuvių – valstybine kalba, o kilmės kalbos palaikymui derėtų atskiros kilmės vaikams – baltarusių, lenkų, rusų ir pan., rengti sustiprintas kassavaitines, pvz., pamokas ta kalba.
    Taip išaugtų žmonės tikrais lietuviais, o ir dar mokėtų papildomą kalbą, kuri leistų ne tik su giminaičiais pasikalbėti, bert ir siekti aukštumų toje srityje, siekiant, pvz., tapti vertėjais ir pan. darbuotojais, kur tokia ar kitokia kalba gali būti reikalinga.
    Bet kada Lietuva juos augina “lenkais”, “rusais”, “žydais” ir pan., tai jiems ne Lietuva – svarbiausia gyvenime šalis, dėl ko jie ją lengvai pakeis, išduos ir pan.
    Mokyklos Lietuvoje, augindamos vaikus už visuomenės daugumos, t.y. lietuvių pinigus, privalo užauginti lietuvius.
    Ir čia vaikų tėvų kilmė visai neturi jokios reikšmės.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10
„Sodra“
Lietuvoje

Apie 36 tūkst. žmonių pradėjo pensijų kaupimą, dar yra galimybė atsisakyti

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą
  • Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

Kiti Straipsniai

Mokiniai

Sostinė imasi priemonių lietuvių kalbos mokymo stiprinimui

2025 06 18
Mokykla, telefonas

ŠMSM teikia siūlymus dėl mobiliųjų naudojimo mokyklose

2025 06 13
Vaikų darželis

Seime – raginimas grąžinti galimybę remti mokyklas, darželius

2025 06 12
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Mokykla, klasė | pixabay.com, Weisanjiang nuotr.

Prasideda pagrindinis priėmimas į sostinės mokyklas

2025 06 05
Vaikai, telefonai | vilnius.lt nuotr.

100 Vilniaus mokyklų sutarė dėl telefonų ribojimo

2025 05 22
Mokiniai

Trumpės mokslo metai, siūloma reguliuoti mokymosi krūvį

2025 05 21
Vilnius

Sostinė imasi priemonių triukšmo mažinimui

2025 05 02
„Vilnius yra mokykla“

Visas Vilnius taps viena mokykla

2025 05 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pateikti siūlymai dėl didesnių galimybių smulkiam ir vidutiniam verslui gauti finansavimą

Pateikti siūlymai dėl didesnių galimybių smulkiam ir vidutiniam verslui gauti finansavimą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai