Rusija surengė išpuolius prieš NATO rytinį sparną – Estiją ir Lenkiją

Per vieną dieną, 2025 m. rugsėjo 19 d., penktadienį, Rusijos karinės oro pajėgos išprovokavo trijų krypčių įtampą Baltijos regione ir Ukrainoje. Ryte į Estijoje į oro erdvę be leidimo įskrido trys MiG-31, vakare Lenkija pranešė apie žemą skrydį virš „Petrobaltic“ platformos jos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, o Ukrainą užgriuvo nauja masinė dronų ataka.

Kas įvyko Estijoje

Penktadienio rytą trys Rusijos MiG-31 be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę ties Vaindlo sala ir ten išbuvo beveik 12 minučių. Orlaiviai neturėjo skrydžio planų, atsakikliai buvo išjungti, ryšio su skrydžių valdymu nebuvo. NATO pakėlė į orą Italijos F-35 iš Emario bazės ir perėmė įsibrovėlius; Talinas kreipėsi į NATO dėl konsultacijų pagal 4-ąjį straipsnį.

„Toks pažeidimas yra visiškai nepriimtinas. Estijos vyriausybė nusprendė paprašyti NATO surengti konsultacijas pagal 4 straipsnį“, – parašė Estijos premjeras Kristenas Michalas socialiniame tinkle X.

This morning, 3 Russian Mig-31 fighter jets entered Estonian airspace.

NATO fighters responded and the Russian planes were forced to flee.

Such violation is totally unacceptable. The Government of Estonia has decided to request NATO Article 4 consultations.

— Kristen Michal (@KristenMichalPM) September 19, 2025

Estijos Ministrė pirmininkė Kaja Kalas pareiškė: „Tai itin pavojinga provokacija, kuri dar labiau didina įtampą regione.“

Today’s violation of Estonia’s airspace by Russian military aircraft is an extremely dangerous provocation.

This marks the third such violation of EU airspace in days and further escalates tensions in the region.

The EU stands in full solidarity with Estonia (1/2)

— Kaja Kallas (@kajakallas) September 19, 2025

Lenkija: incidentas prie „Petrobaltic“ platformos

Penktadienio vakare Lenkija pranešė, kad du Rusijos naikintuvai žemai praskriejo virš „Petrobaltic“ naftos ir dujų žvalgymo platformos, esančios Lenkijos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje; pasienio tarnyba teigia, kad buvo pažeista platformos saugos zona, o apie įvykį pranešta ginkluotosioms pajėgoms ir kitoms institucijos.

Lenkijos pasieniečiai praneša, kad du Rusijos naikintuvai praskrido virš „Orlen Petrobaltic“ gręžimo platformos saugos zonos vos 150 metrų aukštyje.

Pasak Lenkijos pasieniečių, incidentas įvyko popietę Lenkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Tai ne tas pats, kas šalies suvereni oro erdvė – platforma yra 70 kilometrų atstumu nuo Lenkijos pakrantės.

Lenkijos Jūrų sienos apsaugos tarnyba pareiškė, kad „už Lenkijos saugumą atsakingos tarnybos nuolat stebi padėtį kritinės jūrų infrastruktūros teritorijoje.“

 „Lenkija neleis provokuoti mūsų ir rizikuoti mūsų žmonių saugumu.“ – pareiškė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

Ukraina: nauja masinė dronų ataka

Naktį iš rugsėjo 18 į 19 d. Rusija paleido dar vieną didelę smogiamųjų „Shahed“ dronų bangą – pranešta apie dešimtis bepiločių, daugumą jų numušė Ukrainos oro gynyba.

Nuolaužos užfiksuotos Kijeve (apgadinta kontaktinė troleibusų linija, rasti nesprogę dronai), kilo gaisrai Dnepropetrovsko srityje, pranešta apie aukas regionuose.

Reakcijos Europoje ir NATO

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paragino į „nuolatinius iššūkius Rytuose“ reaguoti „ryžtingai ir vieningai“.

„NATO nedelsdama reagavo ir perėmė Rusijos orlaivius“ – tai „dar vienas beatodairiško Rusijos elgesio pavyzdys“, – sakė NATO atstovė Elison Hart.

Ką tai reiškia Baltijos šalims ir Lietuvai

Pastarieji Rusijos išpuoliai rodo, kad Rusijos provokacijos įgavo naują mastą. Nebekalbama tik apie atsitiktinius oro erdvės pažeidimus – dabar grėsmės tiesiogiai paliečia ir strateginę infrastruktūrą jūroje. Tai reiškia, kad Rusija bando išmėginti ne tik NATO oro gynybos, bet ir jūrų stebėsenos ribas.

Estijoje pažeista oro erdvė truko net 12 minučių – tai ilgas laikas, kurio metu buvo galima patikrinti, kiek greitai reaguoja NATO. Lenkijoje naikintuvai praskrido virš „Petrobaltic“ platformos taip žemai, kad šis manevras buvo suvoktas kaip tiesioginė grėsmė kritinei energetikos infrastruktūrai. Tokie žingsniai kelia riziką ne tik vienai valstybei, bet ir visam regionui, nes Baltijos jūra yra bendras energetikos ir transporto arterijų mazgas.

Lygiagrečiai Ukraina patiria masines bepiločių atakas. Tai reiškia, kad Rusija turi pakankamai resursų kelti įtampą iš karto keliose fronto linijose – nuo Kijevo iki Talino ir Gdansko įlankos. Baltijos šalims tai yra aiškus signalas: gynyba turi būti ne fragmentiška, o nuolat veikianti – ne tik oro, bet ir jūrų erdvėje.

Šiandien jau akivaizdu, kad nepakanka vien sankcijų ar politinių pareiškimų. NATO privalo įtvirtinti nuolatinę oro gynybos architektūrą regione, sustiprinti jūrų patruliavimą ir imtis konkrečių žingsnių prieš hibridines grėsmes. Baltijos šalims tai ne teorija – tai kasdienė realybė, kurioje kiekvienas praskridęs naikintuvas ar numuštas dronas tampa nauju išbandymu mūsų saugumui.

Pastabos ir nuomonės: