Neseniai praradome Romuvos krivį Joną Trinkūną, kuris daugumai iš mūsų buvo autoritetas, Mokytojas, bičiulis ir bendražygis. Jo netektis paliko ne tik skausmą, bet ir nerimą dėl bendruomenės ateities, viltį, kad Romuvoje gali atsirasti pokyčių į gera. Svarbiausia, kad tie pokyčiai neišeitų į bloga, kad jie dar labiau suvienytų bendruomenę, sustiprintų ją, įneštų naujų vėjų ir mes tinkamai pratęstume J. Trinkūno darbą, taip įvykdydami jo valią.
Šis tekstas – tai panegirika J. Trinkūnui, kuris buvo nuostabus dvasinis vadovas, turėjęs visas reikiamas savybes dirbti šiam darbui. Aplink save jis būrė, pritraukė jaunimą, gebėjo bendrauti su įvairiais žmonėmis. Nusprendžiau išvardyti savybes, kurios, mano nuomone, turi būti būdingos kriviui. J. Trinkūnas turėjo visas šias savybes ir būtų gerai, kad naujasis Romuvos lyderis turėtų bent jau daugumą iš jų.
Krivis turi būti dvasingas
Jonas Trinkūnas šį reikalavimą atitiko pačia giliausia prasme. Jo nuoširdus tikėjimas Dievais, filosofijos studijos ir gilinimasis į lietuvių kultūrą davė savų vaisių. Netrukus veikiausiai pasirodys nauja ir paskutinioji J. Trinkūno knyga, kurioje jis komentuoja ir aiškina lietuvių liaudies pasakas. Pasakos – išminties ir mitologijos aruodas, kurio prasmes turi išmanyti ir naujasis krivis.
Krivis turi išmanyti apeigyną ir mokėti ne tik atkartoti apeigas, bet nuolat jas tobulinti atsižvelgiant į naujus mitologijos ir istorijos duomenis, nagrinėti senuosius šaltinius, bandyti rekonstruoti vis tikslesnį apeigyną. J. Trinkūno šiandienai pritaikytos ir vis tobulinamos apeigos – tai ne tik istorijos rekonstravimas, ne tik jos pritaikymas mūsų dienoms, bet ir gilus, iš paties žmogaus sielos einantis Dievų pajautimas. Neįmanoma atlikti įkvepiančios apeigos nesikalbant su Dievais. Jonas Trinkūnas turėjo su jais artimą ir gyvą ryšį ir aš tai puikiai žinau. Naujuoju kriviu negali tapti žmogus, kuris nemoka klausytis Dievų patarimų. Naujasis krivis išminties turi semtis ne iš savęs, ne iš savo įsitikinimų ar ideologijos, bet tik iš Dievų.
Krivis turi būti supratingas
Dvasinis vadovas turi mokėti atjausti žmones, išklausyti juos ir padėti priimti geriausią sprendimą. Krivis Jonas Trinkūnas visada rasdavo minutėlę laiko išklausyti mano baimių ir bėdų, o jo patarimai nuvedė mane teisingu gyvenimo keliu. Likus be jo sunku rasti, ko klausti patarimo. Krivio patarimai turi remtis į Dievų valią – tai ne psichologijos ir ne logikos išmanymas, tai žinojimas, kaip įvairiose gyvenimo aplinkybėse pasielgtų tikras senojo baltų tikėjimo žmogus, kad neužrūstintų Dievų ir nepakenktų žmonėms. Jonas Trinkūnas turėjo tą pajautą.
Krivis turi būti diplomatiškas
Lietuvoje „Romuva“ nėra vienintelė senąjį baltų tikėjimą išpažįstanti bendruomenė, o ir pačioje Romuvoje yra įvairių žmonių, įvairių vietos bendruomenių. Natūralu, kad tarp šių skirtingų grupių kyla konfliktai, nesusipratimai, barniai. Krivis Jonas Trinkūnas mokėjo spręsti šias problemas diplomatiškai ir tolerantiškai. Jis gerbė kiekvieną nuomonę, tačiau turėjo tvirtą savąją. Savo nuomonę jis pasakydavo taip, kad niekas nemanytų, jog ji yra primesta. Dr. Dainius Razauskas nuolat pabrėžia: „Jonas Trinkūnas įkūnijo vieną retą, nuostabų, nepaprastai reikalingą, tiesiog būtiną mums visiems dalyką: jis sugebėjo suburti ir palaikyti žmones neprievartaudamas sielų – nereikalaudamas išpažinti jokių iš anksto nustatytų įsitikinimų, kartą sugalvotų ir šiukštu nepermąstomų (todėl nebegyvų) minčių. Tai aš ne kartą patyriau asmeniškai, savo kailiu. Jis turėjo savo nuomonę, jos neslėpė, bet ir nebruko jos kaip vienintelio galutinio atsakymo. Jis sukūrė erdvę, kurioje galima tuo pat metu draugauti ir mąstyti, mąstyti ir draugauti. O tai išties didis dvasinis pasiekimas!“
Naujasis krivis turi būti nepaprastai mandagus, mokėti rasti kompromisus, neprimesti savo nuomonės visiems ir nelaikyti jos vienintele galima ir teisinga. Naujasis krivis turėtų domėtis jaunimo reikalais, kaip jais domėjosi J. Trinkūnas, suprasti įvairaus amžiaus bendruomenės narių problemas, gebėti jas spręsti.
Krivis privalo turėti savyje nuolankumo
J. Trinkūnas buvo didis, tačiau visai ne išdidus žmogus. Jo tvirtai išsakyta nuomonė, kartais nuskambėdavęs šiurkštesnis pabarimas ir paliepimas bendruomenės nariams kažkodėl nuskambėdavo švelniai. Kai Mokytojas mane bardavo, aš visa siela jausdavau, kad esu neteisi, nes jo pabarimas buvo išsakomas nuolankiai, argumentuotai ir švelniai. Jis mokėdavo parodyti nusivylimą, jei ką darydavome ne taip, tačiau jo nusivylimas sukeldavo norą pasitaisyti, o ne išeiti trenkus durimis.
Naujasis krivis turi mokėti pripažinti klydęs. J. Trinkūnas ne kartą yra pripažinęs klydęs ir daug jaunesniam už save žmogui. Jis rodė pagarbą jaunimui, vaikams, gamtai ir gyvūnams, kiekvienam iš jų mokėjo savaip nusilenkti, apmąstyti savo poelgius ir paklausti savęs – ar aš teisus? Naujasis krivis privalo mokėti suvokti klydęs ir mokėti pasitaisyti.
Galiausiai nuolankumas reiškia, kad naujasis krivis neturi siekti šio posto, nes garbės siekimas – išdidumo ženklas.
Krivis turi turėti autoritetą
Autoritetas kuriamas ilgai ir sunkiai – tai viso gyvenimo darbų pripažinimas ir dar daugiau – tai pripažinimas, kad tos charakterio savybės, kuriomis pasižymi žmogus, yra vertos pagarbos. Kitaip tariant, jau dabar būsimasis krivis turi būti gerbiamas ne tik savo bendruomenėje, bet ir toli nuo jos, tarp kitų miestų romuvių, tarp įvairaus amžiaus žmonių. Jei tas žmogus dabar dar nelabai pažįstamas, jam atviras kelias užsitarnauti pagarbą, bet jei jis jau dabar neturi autoriteto – kriviu tapti jam negalima. Krivio J. Trinkūno autoritetas ir asmeninės savybės buvo neginčijamos, jam jautė pagarbą net tie, kurie nemėgsta Romuvos bendruomenės, o tai – taiklus ženklas, kad mus paliko didis žmogus.
Nėra aišku, kas taps naujuoju Romuvos kriviu, tačiau tikiuosi, kad jis nebus prastesnis už J. Trinkūną ir įves teigiamų pokyčių. Savybės, kurias išvardijau, būdingos Jonui Trinkūnui ir kaži ar taip lengvai iškils žmogus, kuris turėtų jas visas. Jei būtų mano valia, kviesčiau bendruomenę laukti, kol toks žmogus, kurį visi galėsime pavadinti Mokytoju, iškils savaime. Ne veltui per J. Trinkūno laidotuves giedojome raudą, kurioje yra žodžiai: „Valdove mūs galingasis, tėveli mūsų šviesus, kodėl tu mumi palieki, kodėl tu mus apleidi, tu mums visada buvai, kaip šviesioji Saulel..“
J. Trinkūnas buvo žmogus, paskui kurį galima sekti per ugnį ir vandenį, tad ši rauda neabejotinai apie jį. Begalinis praradimo skausmas ir baimė dėl Romuvos ateities verčia mane rašyti šią panegiriką Jonui Trinkūnui ir kviesti neskubėti, o išlaukti tinkamo lyderio, Mokytojo, diplomato, patarėjo, kuris turėtų tiek daug nuoširdžios meilės aplinkiniams, kiek jos turėjo mano Mokytojas J. Trinkūnas.
Siūlau krivio lazdą patikėti irgi Jonui – Vaiškūnui
tai įkalbėkite J. Vaiškūną, nes jis atsisakinėja. Bet kaip rašyta: “Galiausiai nuolankumas reiškia, kad naujasis krivis neturi siekti šio posto, nes garbės siekimas – išdidumo ženklas.”
Visų pirmą pagonių pasauliežiūrą turi nustatyti ir tvirtinti krivulės pastovus nariai tai nėra vieno krivio darbinė našta. Geresnio naujo krivio nėra kaip Darius Ramančionis ir įdomumas tai jis taip pat yra žuvies zodiako kaip ir buvęs krivis. Krivulės rato nariai turi nustatyti reikiamus renkamo krivio požymius gal ir neskebtinus viešai. lyvis
O ar pats Ramančionis sutiktų?
O Darius romuvis? Gal labiau reiktų atgaivinti „krivių krivaičio“ pareigybę, kuri jungtų visas baltiškas bendruomenes ir būtų renkamas iš krivių
Taip bet tam reikia turėti bent tris krivius iš kurių būtų renkamas krivių krivaitis bet prieš tai turėtu būti patvirtinti pastovus krivulės nariai tik tai turėtu buti ne romuvių vaidilos. lyvis
Būtų gerai kada nors suvienyti visas bendruomenes, bet kol kas dar iki to ilgas diplomatinis darbas, nes ne visi nori vienytis, visi su savo ambicijom.
Geras pastebėjimas. Klaida yra ta kad pagonybei atstovauja Vilniaus bendrija ir ji viską sprendžia, o kitos romuvos kurios neieina į Viniaus bendrija yra už borto. Tai turėtu spręsti krivūlės pastovus nariai jis terėtų būti kaip kostitucinis teismas ir papročių patvitinantis sąmburis tingė, vėčė ir t t . lyvis.
Labai gražus straipsnis. Labai gražios mintys. Ir vis gi norėčiau pakviesti brolius ir seseris susilaikyti nuo perdėto idealizmo, ir kartais visiškai nereikalingo patoso, kas kartais atsispindi šiame straipsnyje ir kitose iškilmingose kalbose. Krivio reikia kuo greičiau, nesutinku, kad reikia laukti, ar, kad tos asmenybės nėra. Ta asmenybė yra ir yra labai ryški. Asmeniškai susilaikysiu kol kas dabar nuo įvardinimo. Kaip tik reikia kuo greičiau ir įsikvėpus tęsti darbus, o nepalikti tuštumą. Tokios tuštumos griauna vienybę. Manau reikia atsižadėti dirbtinumo, ir padlaižystės netikram mandagumui ir rituališkumui, ar vaidybos rodant pagarbą. Manau visi puikiai numanome, kas tas žmogus gali būti. Dar pagedėkime, bet pradėkime mąstyti, ir skubėkime tęsti Jono Trinkūno darbus, tam mums reikia Krivio kuo greičiau, reikia įkvėpimo, reikia lyderio, reikai, kad Baltų tikėjimas ir tradicija nenmirtų kartu su Jonu Trinkūnu.
Vienybę daug labiau griautų netinkamas krivis, nei tuštuma. Tuštuma yra gera vieta atsirasti kandidatui, tikrai vertam šio titulo.
Viena galima asmenybė yra vertinama labai dviprasmiškai ir vien jos kandidatūra skaldo Romuvą. Kita asmenybė pati nenori. Jei neturėtų svarių priežasčių, kodėl nenori – turbūt ir nesilaužytų. Per prievartą nieko gero nebus.
Romuva nemirs. Turime galimybę pakloti tvirtus pamatus ateičiai. Tačiau reikia neskubėti, gerai viską apmąstyti ir nepriimti skubotų sprendimų “nes reikia”.
Protinga mintis. Kaip sakoma: – Greitas darbas, kreivas vaikas.
Palaikau tą mintį. Neskubėkite. Reikia stabtelti minutę, žiū ir Lietuvių Dievai protus nušvies.
Pritariu Mantui. Yra viena ryški asmenybė, tačiau ji turi autoritet tik savo romuvoje. Kitose romuvose yra padariusi daug neigiamų darbų. Kaip straipsnyje ir rašoma.
Na tenka pripažinti, kad visos išsakytos mintys vis gi yra teisingos ir turi svarų pagrindą. Tiek apie skubėjimą, tiek apie tai, kad netinkama asmenybė gali skaldyti. Matyt vis gi mane užvaldė emocija ir noras pasisakyti. Gerai apmąstčius leiskite iškelti tokią mintį, kodėl krivis turi būti vienas ir vis gi kodėl tai yra titulas? Ir tikrai, kiekviena bendruomenė gali turėti savo Krivį. Kiek pamenu iš istorijos, Krivių Krivaitis išryškėdavo ne per rinkimus kaip prezidentas koks, o savo darbais ir išmintim. Vis gi manau, kad be lyderio ir ilgos pauzės įtakoje veikla gali apmirti. O Lietuvoje vykstantys tiek politiniai tiek dvasiniai procesai, šiuo metu yra svarbūs tautos išlikimui. Vienijančios jėgos nebuvimas, gali blogai atsiliepti. Krivis labiau dvasininkas nei vadovas, vis gi šiuo atveju to vadovo nebuvimas veiks labiau neigiamai nei tai, kad kažkas vadovu bus nepatenkintas. Visiems neįtiksi.
O daugelis pagoniukų, pastebėk, nori būti tik keletą kartų per metus – šventiniais.
aš kaip tik paminėčiau, kad krivis turi nenusileisti iki kryžiuočių lygio ir gerbti kitų tikėjimą
Gerai, tuomet kyla klausimas, ar Krivis gerbs tuos kryžiuočių negerbiančiuosius.
Būkim biedni, bet teisingi. Paskutiniu metu dėl objektyvių priežasčių -aktyvaus- krivio nebuvo. Nors ir ne taip gerai kaip norėtųsi, bet reikalai judėjo.
Tuo tarpu jei bus išrinktas neautoritetingas krivis, bus daug blogiau. Vadovas yra tada , kai jis kažkam vadovauja. Jeigu ant popieriaus vadovas, bet visi pavaldiniai nepatenkinti ir eina savais keliais – tiek iš jo ir naudos. O kai kurių asmenybių nemaža dalis romuvių iš principo neklausytų. Aišku neklausantys be veiklos nesėdėtų ir gautųsi dvi Romuvos. Ar iš to būtų naudos?
Nereikia aklai sekti istorija kas kažkadais seniai būdavo. Tais laikais buvo kitos realijos. Reikia daryti tai, kas stiprintų Romuvą dabar, o ne ieškoti autentikos ir rekonstruokti senus laikus. Juk dabar nesigautų sukilti prieš neįtikusį krivį ir pakabinti ant ąžuolo 🙂 Tad ir rinkimai turi būti pritaikyti šiems laikams. Seniau žmonės neturėdavo kur dingti nuo nepatinkančio vado, tad ir sėdėdavo tyliai. Na, arba imdavo šakes. O dabar už tokius sprendimus lauktų BK. Tad ir rinkimai turėtų būti kitokie. O gal geriau rinkimų, bent kol kas, iš vis nebūtų.
Visiškai pritariu 🙂 Geriau kad skaudi netektis atneštų teigiamų pokyčių, o ne neigiamų, į Romuvą.
Mano tikėjimas Dievais ir Deivėmis, kaip aš juos suprantu ir įsivaizduoju, nepriklauso nuo to ar yra vadovas ar ne. Šiandien vienas, po to kitas ir taip lai per amžinai bus. Tačiau būti kartu su kitais romuviais vienoje didelėje bendruomenėje, kurioje yra organizuojantis pradas, besiremiantis ne valdžios lazda, o moraliniu autoritetu, yra tiesiog jauku. Mūsų bendruomenės struktūra horizontali, o ne griežtai vertikali su visišku paklusnumu, kur netekus vadovaujančiųjų viskas sugriūva. Manau Krivį reikia rinkti daugmaž pagal Miglės susakytus reikalavimus ir ramiai (ne viešai spaudoje) aptariant tinkamiausius šiai veiklai. Koks jis bus Vaidilų rato paskirtas, aš jį gerbsiu, savo teisę rinkti Krivį atiduodu Vaidilų Ratui.
Svarbu, kad naujai išrinktas krivis turėt tas savybes. Šios savybės nėra kaip kažkas sakė tik patosas. Šios savybės – būtinybė. Nes įsivaizduokite, jei krivis jų neturėtų – jeijis nebūtų nuolankus ir kaip kniazius visada jaustųsi teisus, rėktų ant bendruomenės, nevertintų bendruomenės pastangų ir darbo, negerbtų bendražygių, būtų pasikėlęs, nesistengtų padėti kitiems ir nesuprastų Dievų. Tokia būtų visiška priešingybė Jonui Trinkūnui. Ir šis tekstas aktualus, nes visiška priešingybė yra tarp galimų kandidatų, deja.
Straipsnyje nepaminėta, kad Krivis turi būti dvasioje ir KARYS, kuris kovoja už išniekintą Baltų tikėjimą šventoje Lietuvos Žemėje – prookupacine krikščionybe apnikusiame “areale” – padedamas Vaidilų rato.
————
O Romuva lai ir susideda iš įvairių genčių – Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Vilniuje, Kelmėje, Punske, Vilkaviškyje, Kaune … … …., o kai būtų reikalas, Krivio pakviesti, jie ir “susibėgtų” – nepletkavoti, “neskalbti” apkalbomis vienas kitą, o DIRBTI …
Esa posakis :
Ne pletkais, o darbais Tėvynę mylim…
Darbais viskas matuojama.
Prie visų tų Kryvio savybių , kurios iįvardintos straipsnyje tikrai yra teisingos ir kilnios, tačiau, dabartiniame laikotarpyje, pažvelgus į kitų religinių konfesijų vadovus, busimas Kryvis turėtų būti tvirtesnis , drąsiau ginti mūsų protėvių religijos nuostatas ir reikalauti iš valdžios adekvačios paramos teikiamos kitoms religinėms konfesijoms, bei šventyklos statybai Gedimino kalno papėdėje.
Beje, netikėtai man priminė vieną nutikimą. J. Trinkūnas buvo tiek diplomatiškas, kad privertė kartą du stovyklautojus nešti pilną šūdų kibirą (tualetą reikėjo išvalyt) ir dar išsišiepus
ne alke apie svarbius reikalus kalbeti
cia prisitaikeliu lizde visada svente , nuotaikos neblogos , finansavimas valdzios turbut pakankamas kad vegetuoti – kas zvaigzdziu spieciuje ir buvo uzrasyta
vadas turi zynoti viska, galeti ta paty, zeme atsirinks ta ir be rinkimu rytdienos spieciuje
ne alke apie svarbius reikalus kalbeticia prisitaikeliu lizde visada svente , nuotaikos neblogos , finansavimas valdzios turbut pakankamas kad vegetuoti – kas zvaigzdziu spieciuje ir buvo uzrasytavadas turi zynoti viska, galeti ta paty, zeme atsirinks ta ir be rinkimu rytdienos spieciuje
Ar kas nors iš čia esančiu žioplių kiek galima žiopsoti ir nieko nedaryti galėtu sudaryti sąrašą iš kurio galėtume teikti į naujojo krivio pareigas ar lauksime kol mums naują krivį pateikss KGB t y stribai. lyvis
Būtų buvę šauniau jei šis rašinys ir komentarai būtų atsiradę po metų. Visi tie rašinėjimai nepraėjus laiko tai nepagarba anapilin iškeliavusiam Kriviui.
Vaidilų ratas sprendžia jau dabar, o ne po metų…
Joną Vaiškūną, be jokios abejonės !!!
Šią stribą Vaiškūną į krivius. Didžiausia nelaimė ir gėda dvasiniam pagonių pasauliui. lyvis
O aš Joną Vaiškūną laikau padoriu ir garbingu žmogumi, tik per daug palinkusiu į politiką. Jeigu jis sugebėtų atsisakyti politikavimo ( į ES parlamentą tikrai neišrinks), o atsiduoti dvasinei veiklai, tai tiktų būti Kriviu. Labai gerai atrodo televizijoje ( kas svarbu), moka diskutuoti prieš kameras, jau žinomas kaip knygų autorius, jo sodyba – traukos vieta romuviams – ten yra netgi amžinai statoma ( tokia ir turi būti- kiekvienas kiekvienu atsilankymu po lauko akmenį) šventykla Perkūnui. O kad sakosi nemokąs giedoti…, tai vadovui reikia tik pirmus žodžius užvesti, o po to visi juos pagriebs…
Vis tik giedojimas – svarbu. Didelė dalis Romuvos galios – giesmėje… nors Vaiškūnas man irgi atrodo tinkamas, o giedoti tai galima ir pasimokyti. Trinkūnas taip pat nebuvo joks dainininkas ar muzikantas, muziko ausiai – taip ir neišmoko tiksliai intonuoti, išlaikyti ritmą, bet jo giedojimas – įtikinamas. Išmoktų ir Vaiškūnas…
Vaiškūnas serga priklausomybės liga t y niekaip negali atsikratyti sovietinio rėžimo ir tai prieštarauja laisvai sielai ir tokie negali aukotis protievių pasalėjautai Rinkime laisvą krivį nepriklausomą kremliui ir varšavai. lyvis
Gal pamėginkit ir pats išsilaisvint nuo priklausomybės – pastovių priekaištų. Jūsų pasiūlymas?…
Didžiausia lietuvio bėda tai nuolankumas ir jokių būdų nedrįsk kažką teigti, prieštarauti ar sakyti tiesą.nedrįsk prieštarauti stribų prastumtiems į neklystančius būk mankurtas ir busi laiminamas krikščionybės. Jeigu pats esi iš krikščioniko luomo tai jau tai paties atgyvena. lyvis
… geležinė logika… Jei man rūpi kas bus Romuvos krivis, vadinasi esu krikščionis???
Įtariu kad pats esi iš Lekstučio – Želvio prorusiškos grupuotės Bukime vieningi. lyvis
Užuojauta lyvį tau ir siūlymas kreiptis pas gydytojus arba pačiam pasidaryti rimtas išvadas… Tokie komentarai ir įtarinėjimai nebūtais dalykais – rimtos ligos pradžia, kuri gali baigtis, kaip “tikram lietuviui”. Tikriausiai atsimeni dar tokį, jis tik vienas buvo teisus ir ginčijosi be perstojo visada, su visais ir visomis temomis…
Supratau pats siūlai man tapti mankurtu, tai ką man daryti jeigu aš juo nenoriu būti. lyvis
Ir ne būk… būk pats savimi, nesinervuok, sveikai maitinkis, daryk mankštą ir neturėk išankstinės nuomonės. Nei aš tau ką blogo linkėjau, ar kuo apkaltinau. Na jei manai, kad įžeidžiau – atsiprašau… Ir pabaikim…
Pats labai lengvai pasižadi o paskui nesuprasdamas ką darai atriprašinėji. Niekaip pats negali atskirti kur grynuoliai, o kur parazitai veisiasi.Kažkiokia kontorinė paties kalba o ne gamtos, sielos šauksmas. Pagoniškos dvasios mokslas už ją nėra pasaulyje tobulesnės. lyvis
Dėkoju straipsnio autorei p. Valaitienei už nuoširdų prisiminimų ir priminimų straipsnį. Mūsų netektis – labai didelė. Tačiau toji didžioji netektis atskleidė ir labai liūdną situaciją: nebuvo rūpinamasi KRIVIŲ Iir VAIDILUČIŲ mokykla. Mūsų Krivis Jaunius – a.a Jonas Trinkūnas išaugo savaime, Dievų vedinas. Lietuviškai tariant buvo SAVAMOKSLIU. Tuo tarpu visų kitų religijų geroji patirtis rodo,kad be savo religijos savosios šventikų mokyklos neįmanoma gyvuoti. Ir tai, kad bėgo metai, o mes vis neturime Vyriausiojo Krivio, neturime Vyriausios Krivių Tarybos, kurioje jau būtų buvęs ne vienas mūsų tautos Išminčius- Žyniuonis- Dvasiškasis vedlys, o keletas… tai ir yra mūsų bendrijos silpniausioji vieta.Šiais laikais mes jau nebegalime tenkintis pavieniais savamoksliais Kriviais. Ir kai Autorė klausia, koks turėtų būti mūsų Krivių- Krivaitis, manyčiau, kad jis privalo labai gerai žinoti astronomiją, astrologiją, numerologiją, laisvai skaityti dangaus ir gamtos raštą, bepriekaišitingai žinoti mūsų mitologiją,tautosaką, tautos papročius ir dainas,tautinius šokius, mokėti gražią lietuvių kalbą ir bent suprasti latvių kalbą, būti aukščiausio lygio diplomatu ir svarbiausia- paprastu – nuoširdžiu žmogumi- draugu- patarėju, geru Kriviškų apeigų skleidėju ir nešėju, mokytoju. Jau seniai laikas įkurti Krivių ir Vaidilučių mokyklą, jei norime, kad nepasikartotų Krivio- Vedlio “vakumo” sindromas mūsų bendrijoje .
Te šviečia Krivio Jauniaus šviesa iš Aukštybių, te laimina savo sukurtą bendruomenę, te suteikia mums jėgų ateities tikrai nelengviems darbams, kad IŠLIKTUME.
Reiktų surengti žaidynes su užduotimis dvasiniam lygiai patikrinti.Kas turės geriausią Širdį(šeštą jausmą),tam ir pasiūlyti krivio pareigas.
Būk ramus, Nojau, stribai vistiek pasodins savo žmogų. Šiandien į krivius tinka tik Darius Ramančionis. Belieka spėlioti kas per stribukas taps kriviu. Kaip matome tai nėra viešai daroma ir nežinome kas renka krivį. lyvis
O kada tai nusimato ?
Tai nuspręsta paskelbti Jono Trinkūno į krivio išventinimą spalio 19 d. Tai tokie gandai. lyvis