Spalio 27 d., antradienį, Lietuvos Respublikos Seime vyks apskritojo stalo diskusija „Religijos ir valstybės santykiai Lietuvoje: religinių organizacijų pripažinimo problema“. Joje teisininkai, religijotyrininkai ir kitų sričių žinovai aptars, kaip Lietuvoje suteikiamas valstybės pripažinimas religinėms bendrijoms ir kodėl šis procesas kelia ginčų.
Diskusiją Tarptautinės religijos laisvės dienos proga rengia Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų institutu.
Ar įstatymo reikalavimų pakanka?
Lietuvoje tradicinėmis laikomos devynios religinės bendruomenės ir bendrijos: lotynų apeigų katalikai, graikų apeigų katalikai, evangelikai liuteronai, evangelikai reformatai, stačiatikiai, sentikiai, judėjai, musulmonai sunitai ir karaimai.
Kitos religinės bendrijos taip pat gali siekti valstybės pripažinimo, jeigu turi visuomenės palaikymą, o jų mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams bei dorai. Pripažinimo klausimą, gavęs Teisingumo ministerijos išvadą, sprendžia Seimas.
Tačiau, kaip pažymima Seimo pranešime, atitiktis įstatyme nustatytoms sąlygoms dar negarantuoja palankaus Seimo sprendimo. Parlamentarai balsuoja savo nuožiūra, todėl kyla klausimas, kiek religinės bendrijos pripažinimas priklauso nuo teisinių kriterijų, o kiek – nuo politikų apsisprendimo.
„Romuvos“ patirtis parodė pripažinimo tvarkos spragas
Vienas ryškiausių šios problemos pavyzdžių Lietuvoje – Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ kelias į valstybės pripažinimą. 2019 m. Seimas jo nesuteikė, nors Teisingumo ministerija jau buvo pateikusi palankią išvadą.
2021 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje „Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą“ nustatė Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimus. Tačiau pripažinimo klausimas ir vėliau ne kartą grįžo į Seimą.
Tik 2024 m. gruodžio 12 d. Seimas suteikė „Romuvai“ valstybės pripažinimą. Šis atvejis parodė, kokių ilgų teisinių ir politinių ginčų gali prireikti religinei bendrijai, siekiančiai įstatymuose numatyto statuso.
Lietuvos ir užsienio šalių patirtis
Vilniaus universiteto atstovė Elena Masnevaitė skaitys pranešimą „Valstybės palaimintos: religinių organizacijų hierarchija ir pripažinimo paradoksai Lietuvoje“. Vytauto Didžiojo universiteto atstovė Milda Ališauskienė aptars religinių organizacijų pripažinimo Lietuvoje veikėjus ir procesus.
Italijos religijų tyrimų centro CESNUR atstovas Massimo Introvigne kalbės apie Jehovos liudytojų valstybės pripažinimą Švedijoje ir Norvegijoje. Europos Jehovos liudytojų asociacijos atstovas Jo Ansong iš Jungtinės Karalystės nagrinės Jehovos liudytojų klausimą Europos Žmogaus Teisių Teismo kontekste.
Diskusiją ves Gražina Bielousova. Pranešimai ir bendras aptarimas turėtų padėti įvertinti, kokios teisės normos ir sprendimų priėmimo būdai geriausiai užtikrina religijos laisvę bei vienodą požiūrį į skirtingas religines bendrijas.
Kada ir kur vyks diskusija?
Diskusija rengiama spalio 27 d. Seimo I rūmų Konstitucijos salėje. Seimo pranešime nurodyta 9.30 val. pradžia, tačiau prie jo pridėtoje darbotvarkėje pirmasis pranešimas numatytas 9.10 val. Todėl dalyviams patariama iš anksto pasitikslinti renginio pradžią.
Numatoma pabaiga – 12.15 val. Renginyje bus sinchroniškai verčiama į lietuvių ir anglų kalbas. Registracija vyksta iki spalio 26 d. 15 val.
Renginys yra Vytauto Didžiojo universiteto vykdomo ir Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo tyrimų projekto dalis. Daugiau žinių apie renginį ir registraciją skelbiama Seimo interneto svetainėje.
Apie ankstesnius šios temos svarstymus Alkas.lt taip pat rašė pranešime apie „Romuvos“ kelią į pripažinimą aptarusią spaudos konferenciją.
