Izraelis ir Šveicarija atsisakė pasirašyti JT migracijos sutartį

Izraelis ir Šveicarija Jungtinių Tautų Pasaulinės saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutarties nepasirašys – apie tokius sprendimus paskelbė Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu ir Šveicarijos Federalinė Taryba.

B. Netanjahu pranešdamas apie šį sprendimą teigė: „Užsienio reikalų ministerijai nurodžiau paskelbti, kad Izraelis nedalyvaus kitą mėnesį Maroke, Marakeše, vyksiančiame JT migracijos sutartį pasirašiusių valstybių vyriausybių atstovų susirinkime ir nepasirašys migracijos sutarties.“

„Mes turime pareigą ginti savo sienas nuo nelegalių infiltratorių. Tai yra tai, ką mes darėme ir ką mes ir toliau darysime“, – aiškinama oficialiame Izraelio premjero pranešime spaudai.

Apie tai, kad JT migracijos sutarties nepasirašys ir Šveicarija tapo aišku po to, kai Šveicarijos vyriausybė, Federalinė Taryba, pranešė, jog Šveicarijos atstovų gruodžio 10-11 dienomis Marakeše vyksiančiame susirinkime nebus.

Toks sprendimas priimtas nepaisant to, kad dar spalį Federalinė Taryba skelbė, jog Šveicarija JT migracijos sutartį pasirašys. Dėl gausios viešos kritikos tokio sprendimo atsisakyta, prieita sutarimo, kad be šalies parlamento pritarimo JT migracijos sutartis negali būti pasirašyta.

Jungtinių Tautų organizacijos narėms pasirašyti pasiūlyta „Pasaulinė saugios, tvarios ir reguliarios migracijos sutartis“ skelbia, kad migracija, nepriklausomai nuo priežasties ir tikslo, turi būti įgalinama, saugoma ir skatinama. Sutartis faktiškai paskelbia migraciją esant žmogaus teise, o tuo pačiu visus jai trukdančius valstybių įstatymus – žmogaus teisių pažeidimais. Šia konvencija siekiama iš pagrindų perrašyti tautų apsisprendimo teise ir nacionalinių valstybių suverenumu paremtą tarptautinę pasaulio tvarką. Jungtinės Tautos ir pačios sutarties teksto autoriai neigia, jog sutartimi siekiama paskelbti migraciją žmogaus teise, tačiau būtent tokia yra pamatinė sutarties prielaida.

Sutartis numato 23 tikslus, kurių dauguma įpareigoja šalis sudaryti kuo patogesnes sąlygas tarptautinei migracijai, o migrantams jų atvykimo šalyse užtikrinti tas pačias teises ir viešąsias paslaugas, kaip ir jų piliečiams. Sutartis taip pat įtvirtina multikultūralizmo principus, pagal kuriuos priimančios šalys turi vienodai gerbti savo ir migrantų kultūrines ir socialines normas, papročius, nepriklausomai nuo jų skirtumų ir nesuderinamumo su šalyje galiojančia tvarka.

Primename, kad savo ruožtu Lietuvos Vyriausybė paskelbė, kad žada šiai sutarčiai pritarti ir ją pasirašyti šių metų gruodžio 10 dieną. Tai ji paskelbė be jokių viešų konsultacijų su visuomene, nuomonės apklausų ar konsultacinio referendumo.

Vakar, trečiadienį, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius dar kartą patikino, kad JT migracijos sutartis Lietuvos vardu bus pasirašyta: „Mūsų požiūriu, per daug sukelta emocijų, neteisingų interpretacijų šiuo klausimu. Mūsų nusiteikimas – palaikyti šitą sprendimą, nes čia nebus pasirašoma [sutartis], bus balsuojama, tikimės papildomai priimti paaiškinantį pareiškimą“, – mįslingai apie JT migracijos sutarties pasirašymą kalbėjo L. Linkevičius.

„Mes jau porą metų diskutuojame tuo klausimu ir manome, kad pasiekti susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos yra visų interesas“, – tame pačiame interviu BNS aiškino užsienio reikalų ministras.

Šiandien, ketvirtadienį, L. Linkevičiui paantrino ir Lietuvos Respublikos prezidentė pareiškusi, kad ji remia JT paktą dėl migracijos  ir patikinusi, esą, paktas nesukuria jokių naujų teisinių įsipareigojimų ir pasekmių, o migracijos politika esą liktų suverenia valstybių kompetencija.

Parengta remiantis užsienio žiniasklaidos pranešimus