V. Sinica. Britams gana migracijos, maža žodžio laisvės

Rugsėjo 18 d. LRT radijo eteryje su visa grupe pašnekovų aptarėme Londone vykusio masinio protesto priežastis ir pasekmes. Tikėjausi kiek kitokios eigos, bet sakyčiau, gana aiškiai sutarėme, kad masinės imigracijos problema Jungtinėje Karalystėje reali.

Britai tikėjosi, kad išėjimas iš ES sustabdys imigraciją, bet sprendimo galią gavusi britų valdžia kaip tik drastiškai liberalizavo imigracijos taisykles. Kaip rašo Wall Street Journal, 2021-2024 metais į Jungtinę Karalystę atvyko per keturis milijonus žmonių, absoliuti dauguma legaliai, nors nelegaliai atkreipia daugiau dėmesio ir kelia didesnį pyktį.

Britai nepatenkinti dosniomis išmokomis migrantams išlaikyti, augančiu nusikalstamumu ir tuo, kad pati šalis, ypač didmiesčiai, tampa nebeatpažįstama, o migrantai vis labiau reikalauja laikytis jų tvarkos.

Sutarėme, kad, pavyzdžiui, Švedijoje, šiuo klausimu yra daug blogiau, tačiau britai – blogame kelyje. Todėl nieko keista, kad britams šiandien imigracija svarbiausias klausimas, o Naidželio Faražo (Nigel Farage) Reformų partija – populiariausia šalyje.

Šalia to protestai Londone buvo ir apie žodžio laisvę. Jungtinėje Karalystėje kaip niekada anksčiau (demokratijos epochoje) suklestėjo laisvo žodžio ribojimai. Piliečiai nebegali ne tik išsakyti kažką galbūt žeidžiančių minčių, bet ir, pavyzdžiui, sakyti, kad mėgsta šoninę (tai žeidžia musulmonus), reikalauti užsieniečių kalbėti angliškai (užfiksuota atvejų, kai policija už tai sulaiko), kreiptis į translyčius pagal jų biologinę lytį (Dž.K. Roulingo skandalas) ar tylomis mintyse melstis prie abortų klinikų.

Visais šiais ir daugybe kitų egzotiškų atvejų žmonės buvo suimami ir baudžiami ar bent patyrė teisėsaugos spaudimą „nekalbėti“. Tokioje atmosferoje piliečių protestai tampa ir savotiškos drąsos išbandymu. Žodžio laisvės kankinio Čarlio Kirko (Charlie Kirk) mirtis suteikė deguonies šiai temai – proteste pagerbtas jo atminimas.

Laidoje visiškai sutarėme dėl ateities prognozės: kaip ir visur Europoje, „tradicinės“ partijos turės vis labiau pripažinti ir atliepti migracijos ir kitas problemas, jeigu norės išlikti svarbios, o ne išnykti, kaip nunyko Prancūzijos tradicinės partijos.

Šalia to vis tiek neišvengiamai kils visų masinę imigraciją patiriančių šalių antiimigracinės partijos. Šiandien tai vyksta faktiškai visur Europoje, išskyrus Lietuvą. Nuo savęs pridėjau dar vieną prognozę: imigraciją patiriančios šalys neišvengiamai turės sutarti dėl naujų tarptautinės teisės dokumentų, nes esami (įskaitant pirmiausiai ES migracijos paktą) tiesiog pasenę ir nebeatitinka realijų – neleidžia iš tiesų apsaugoti sienų ir efektyviai stabdyti migracijos.

Kviečiu perklausyti visą laidą ir dėkoju Agnei Skamarakaitei už kvietimą.

Savaip džiugina JK gyvenančiais lietuviais prisistatančiųjų komentarai po Youtube įkelta laida – kone visi kartoja, kad padėtis suprasta teisingai.

Autorius yra Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas