Šiuolaikiniuose namuose vis daugiau dėmesio skiriama energiniam efektyvumui, sandariems langams ir šilumos išsaugojimui, tačiau kuo sandaresnis pastatas, tuo svarbesnis tampa tinkamai organizuotas vėdinimas.
Net ir moderni rekuperacinė sistema negarantuoja kokybiško oro, jeigu jos filtrai užteršti, netinkamai parinkti arba keičiami pernelyg retai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad būtent filtrų priežiūra yra viena paprasčiausių, tačiau dažnai nepakankamai įvertinamų priemonių, padedančių užtikrinti sveikesnę gyvenamąją aplinką.
Namuose oras gali būti prastesnis nei lauke
Daugelis žmonių oro taršą sieja su transporto išmetamosiomis dujomis, pramonės įmonėmis ar miestų smogu, tačiau patalpų oras taip pat gali būti užterštas. Į namus iš lauko patenka žiedadulkės, kietosios dalelės, suodžiai ir kiti teršalai, o viduje papildomai susidaro dulkių, tekstilės pluoštų bei įvairių cheminių junginių.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2019 metais aplinkos oro tarša buvo siejama su maždaug 4,2 mln. ankstyvų mirčių visame pasaulyje. Ypač pavojingos smulkiosios kietosios dalelės PM2,5, kurių skersmuo neviršija 2,5 mikrometro. Jos gali prasiskverbti giliai į kvėpavimo takus, o ilgalaikis poveikis siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos ligų rizika.
Prasta oro kokybė ne visada juntama. Kai kurie teršalai neturi aiškaus kvapo, o jų koncentracija gali didėti nepastebimai. Todėl vien tai, kad patalpose nėra nemalonaus kvapo ar matomų dulkių, dar nereiškia, kad oras yra pakankamai švarus.

Filtro klasė lemia daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio
Renkantis vėdinimo sistemos filtrą svarbu įvertinti jo filtravimo efektyvumą. Europoje šiam tikslui naudojamas ISO 16890 standartas, pagal kurį filtrai vertinami atsižvelgiant į gebėjimą sulaikyti skirtingo dydžio kietąsias daleles. Skiriamos ISO Coarse, ePM10, ePM2,5 ir ePM1 filtrų grupės. Pavyzdžiui, ePM1 klasės filtrai vertinami pagal gebėjimą sulaikyti itin smulkias daleles, kurių dydis neviršija vieno mikrometro.
Tokios dalelės gali būti susijusios su transporto ir degimo procesų tarša. Tuo tarpu stambesnes daleles sulaikantys filtrai dažniau naudojami kaip pirminė apsauga nuo didesnių dulkių ir kitų nešvarumų.
Vis dėlto aukštesnė filtravimo klasė savaime nereiškia, kad filtras tiks konkrečiam rekuperatoriui. Didesnis filtravimo efektyvumas gali būti susijęs su didesniu oro pasipriešinimu, todėl būtina atsižvelgti į įrenginio technines galimybes.
Renkantis konkrečiam įrenginiui skirtus gaminius, pavyzdžiui, oxygen filtrai gali būti vienas iš paieškos variantų, tačiau prieš įsigyjant būtina patikrinti tikslius matmenis, filtravimo klasę ir suderinamumą su turimu rekuperatoriaus modeliu. Net nedidelis matmenų neatitikimas ar netinkamas sandarinimas gali lemti tai, kad dalis oro pateks į sistemą neperėjusi per filtravimo medžiagą.
Kada filtrą būtina keisti? Vien kalendoriumi pasikliauti nepakanka
Vienas dažniausių klausimų – kaip dažnai reikėtų keisti rekuperatoriaus filtrus. Universalaus intervalo nėra, nes jų užterštumas priklauso nuo daugelio aplinkybių. Svarbiausi veiksniai yra lauko oro kokybė, gyvenamoji vieta, sezoniškumas, vėdinimo intensyvumas ir naudojamo filtro savybės. Daugelyje gyvenamųjų vėdinimo sistemų filtrus rekomenduojama tikrinti kas kelis mėnesius, o keitimo dažnumą nustatyti pagal gamintojo nurodymus.
Kai kuriuose įrenginiuose filtrus gali reikėti keisti maždaug kas 3–6 mėnesius, tačiau kitų modelių priežiūros intervalai skiriasi. Gyvenant šalia intensyvaus eismo gatvių, statybviečių ar vietovėse, kur šildymo sezonu padidėja kietųjų dalelių koncentracija, filtrai gali užsiteršti greičiau.
Užsikimšęs filtras didina pasipriešinimą oro srautui. Priklausomai nuo įrenginio valdymo sistemos, dėl to gali sumažėti tiekiamo oro kiekis arba padidėti ventiliatorių energijos sąnaudos. Ilgainiui tai gali neigiamai paveikti vėdinimo efektyvumą.
Svarbu ir tai, kad filtro išvaizda ne visada tiksliai atspindi jo būklę. Net jei paviršius neatrodo labai nešvarus, filtravimo medžiagoje gali būti susikaupusių smulkiųjų dalelių. Patikimesnis sprendimas – laikytis gamintojo nustatyto priežiūros grafiko ir atsižvelgti į sistemos pateikiamus įspėjimus.

Netinkamas filtro keitimas gali sumažinti visos sistemos efektyvumą
Filtro pakeitimas iš pirmo žvilgsnio atrodo nesudėtinga procedūra, tačiau kelios techninės detalės gali turėti didelės reikšmės. Pirmiausia būtina įsitikinti, kad pasirinktas filtras skirtas konkrečiam įrenginiui. Net panašių matmenų gaminiai gali skirtis konstrukcija, sandarinimo elementais ar oro pralaidumu.
Keičiant filtrą reikia laikytis gamintojo instrukcijų, saugiai išjungti įrenginį, patikrinti filtro laikiklį ir įsitikinti, kad naujas filtras įstatytas tinkama kryptimi. Jeigu filtro korpuse lieka tarpų, nefiltruotas oras gali patekti į vėdinimo sistemą. Dar viena klaida – vienkartinių filtrų plovimas vandeniu ar bandymas juos išvalyti dulkių siurbliu.
Jeigu gamintojas nenumato tokios priežiūros, mechaninis valymas gali pažeisti filtravimo medžiagą ir sumažinti jos efektyvumą. Tokius filtrus saugiau pakeisti naujais.
Švaresnis oras svarbus ne tik alergiškiems žmonėms
Oro filtravimas ypač aktualus žmonėms, jautriems žiedadulkėms, namų dulkių alergenams ar smulkiosioms kietosioms dalelėms. Kokybiškas vėdinimas svarbus visiems gyventojams, nes padeda mažinti iš lauko patenkančių dalelių kiekį ir užtikrinti nuolatinę oro kaitą.
Vis dėlto filtrai nėra universalus sprendimas. Įprasti mechaniniai rekuperatorių filtrai pirmiausia skirti kietosioms dalelėms sulaikyti, todėl jie nepašalina visų dujinių teršalų, kvapų ar lakiųjų organinių junginių. Pastarųjų koncentracijai mažinti svarbu kontroliuoti taršos šaltinius, tinkamai vėdinti patalpas ir, kai būtina, naudoti specializuotas filtravimo technologijas.













