Lapkričio 16 d., pirmadienį, Lietuvoje prasidėjo neterminuotas švietimo darbuotojų streikas. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) duomenimis, prie jo prisijungė 222 švietimo įstaigos ir apie 4 tūkst. švietimo darbuotojų. Vienose mokyklose pamokos visai nevyko, kitose ugdymas buvo pertvarkytas. Streikuojantys mokytojai reikalauja didesnių atlyginimų ir anksčiau duotų valdžios pažadų įgyvendinimo.
Streikas prasidėjo 8 val. ryto, profesinei sąjungai ir Vyriausybei nesutarus dėl mokytojų darbo užmokesčio didinimo 2027 metais.
LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko teigimu, tokios gausios streiko pradžios profesinė sąjunga dar nėra turėjusi. Iš pradžių tikėtasi, kad prie protesto prisijungs apie 150 mokyklų, tačiau dalyvių skaičius gerokai išaugo.
Streike dalyvauja ne tik bendrojo ugdymo mokytojai, bet ir dalis ikimokyklinio ugdymo darbuotojų. Vis dėlto protestą rengia viena iš Lietuvoje veikiančių švietimo profesinių sąjungų. Kitos didžiosios švietimo darbuotojams atstovaujančios organizacijos prie jo kol kas neprisijungė.
Kodėl mokytojams nepakanka žadamo atlyginimų didinimo?
Pagrindinis LŠDPS reikalavimas – nuo 2027 metų bent 10 proc. padidinti švietimo darbuotojų darbuotojų pareiginės algos koeficientus.
Vyriausybė kitų metų valstybės biudžeto projekte numatė bendrą 7,56 proc. švietimo darbuotojų darbo užmokesčio augimą. Priklausomai nuo pareigybės, kvalifikacijos ir darbo krūvio, atlyginimai galėtų padidėti maždaug 92–130 eurų į rankas.
Kaip lapkričio 12 d. skelbė Alkas.lt, švietimo darbuotojų atlyginimams didinti 2027 metų biudžeto projekte numatyta beveik 181 mln. eurų.
Iš viso mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių atlyginimams didinti planuojama skirti apie 245 mln. eurų.
Tačiau profesinė sąjunga mano, kad numatytas atlyginimų didinimas yra nepakankamas ir neužtikrins anksčiau prisiimtų įsipareigojimų.
LŠDPS skaičiavimais, jos reikalavimams įgyvendinti papildomai reikėtų 78,5 mln. eurų.
Profesinė sąjunga reikalauja 10 proc. didinti pareiginės algos koeficientus, o ministerija skelbia 7,56 proc. bendrą darbo užmokesčio fondo augimą. Šių rodiklių negalima tiesiogiai tapatinti: fondo padidėjimas nereiškia, kad kiekvieno mokytojo pareiginė alga pakils tiek pat.
Anot LŠDPS, dalis planuojamų lėšų tektų priemokoms ir kitoms ne visiems darbuotojams garantuojamoms išmokoms. Ministerija savo ruožtu teigia, kad siūlomas atlyginimų didinimas atitinka įsipareigojimus, prisiimtus kolektyvinėse sutartyse.
Pažadėta 130 proc. šalies vidutinio atlyginimo
Viena svarbiausių streiko priežasčių – anksčiau pasirašytame nacionaliniame švietimo susitarime numatytas mokytojų atlyginimų lygis.
2021–2030 metų Lietuvos politinių partijų susitarime dėl švietimo politikos buvo įsipareigota pasiekti, kad iki 2024 metų pabaigos vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Po 2024 metų numatytas tolesnis atlyginimų augimas.
2024 metų pabaigoje tuometė Vyriausybė paskelbė šį tikslą pasiekusi. Oficialioje valstybės pažangos ataskaitoje nurodyta, kad paskutinį 2024 metų ketvirtį mokytojų atlyginimų santykis su šalies vidurkiu siekė 130,7 proc.
Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Nacionalinės švietimo agentūros 2025 metų leidinyje nurodomas gerokai mažesnis visų 2024 metų rodiklis – 116,7 proc. Šie duomenys apima skirtingus laikotarpius, todėl jų negalima tiesiogiai lyginti.
Naujausi ministerijos pateikti skaičiai rodo, kad mokytojų atlyginimų santykis su šalies vidurkiu vėl nesiekia užsibrėžto lygio.
2026 metų antrąjį ketvirtį vidutinis mokytojo darbo užmokestis sudarė 3131 eurą neatskaičius mokesčių, o šalies vidutinis darbo užmokestis – 2616 eurų.
Taigi mokytojų atlyginimų vidurkis tesiekė apie 120 proc. šalies vidurkio.
Savo lapkričio 16 d. pareiškime LŠDPS teigia, kad skaičiuojant atlyginimą vienam etatui santykis su šalies vidurkiu būtų tik šiek tiek didesnis negu 100 proc. Profesinė sąjunga pabrėžia, kad bendras vidurkis neatskleidžia visų mokytojų darbo krūvio.
Profesinė sąjunga pabrėžia, kad vien didinti atlyginimus eurais nepakanka. Jos spalio 22 d. pateiktame palyginime nurodyta, kad šalies vidutinis darbo užmokestis augo 9,4 proc., o mokytojų atlyginimai – apie 8,41 proc. LŠDPS tuo grindžia nuogąstavimą dėl didėjančio atotrūkio.
Profesinė sąjunga kaltina valdžią vengiant tikrų derybų
Streiko organizatoriai tvirtina, kad nepasitenkinimą didino ne tik siūlomi atlyginimų dydžiai, bet ir valdžios bendravimas su švietimo darbuotojų atstovais.
LŠDPS primena, kad spalio 1 d. susitikime su švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene profesinei sąjungai buvo pristatyti planuojami atlyginimų didinimo skaičiai.
Kitą dieną pateiktam pasiūlymui įvertinti, pasak profesinės sąjungos, buvo skirtos vos penkios dienos.
Švietimo darbuotojų atstovai teigia su siūlymu nesutikę, tačiau į jų argumentus nebuvo atsižvelgta.
Spalio 22 d. LŠDPS kreipėsi į ministrą pirmininką Mindaugą Sinkevičių, prašydama susitikti ir aptarti mokytojų bei pagalbos mokiniui specialistų atlyginimus.
Lapkričio 5 d. profesinės sąjungos atstovai susitiko su Seimo pirmininku Juozu Oleku ir paprašė jo tarpininkavimo. Lapkričio 6 d. pranešime LŠDPS nurodė sulaukusi premjero atsakymo: jis paprašė ministerijos tęsti diskusijas su socialiniais partneriais.
Lapkričio 12 d. įvykęs dar vienas LŠDPS ir ministerijos atstovų susitikimas taip pat nedavė laukto rezultato.
Profesinės sąjungos nuomone, susitikimai, per kuriuos tik pranešama apie jau numatytus sprendimus, negali atstoti tikrų derybų.
Streikuojančios Vilniaus Baltupių progimnazijos profesinės sąjungos pirmininkė, anglų kalbos mokytoja Jūratė Gabiūnaitė Eltai sakė, kad šis streikas yra ne vien dėl pinigų.
Pasak jos, svarbiausia – požiūris į mokytojus, pažadų laikymasis ir mokytojų profesijos ateitis. Mokytojai nori, kad jų darbas būtų vertinamas, o valdžios įsipareigojimai neliktų vien pažadais.
Ministrė ragina susitarti, premjeras – turėti saiką
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė pirmadienį pareiškė gerbianti švietimo darbuotojų teisę streikuoti, tačiau mano, kad nesutarimus galima spręsti kitais būdais.
Kalbėdama LRT radijui ministrė pabrėžė, kad streikas yra kraštutinė priemonė, kurios, jos nuomone, dabartinėmis aplinkybėmis nereikėtų imtis.
R. Popovienės teigimu, per dvejus metus švietimo darbuotojų atlyginimams didinti valstybė skyrė daugiau kaip pusę milijardo eurų. Ministrė tikina, kad siūlomas atlyginimų augimas atitinka dabartines valstybės finansines galimybes.
Dar lapkričio 13 d. ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, kalbėdamas apie švietimo darbuotojų reikalavimus, paragino juos „turėti saiką“.
Premjeras pabrėžė, kad valstybės biudžeto galimybės ribotos, o kitoms darbuotojų grupėms atlyginimai nedidinami tiek, kiek mokytojams.
A. Navicko vertinimu, toks Vyriausybės vadovo pasisakymas tik padidino švietimo darbuotojų nepasitenkinimą ir paskatino prie streiko prisijungti daugiau švietimo įstaigų.
Taigi ginčas tarp valdžios ir streikuojančių švietimo darbuotojų kyla ne vien dėl papildomų milijonų. Abi pusės skirtingai vertina ir ankstesnių susitarimų vykdymą, ir tai, kokio atlyginimo pagrįstai gali tikėtis mokytojai.
Vienose mokyklose pamokos sustojo, kitose vyksta toliau
Pirmąją streiko dieną Lietuvos mokyklose susiklostė labai skirtinga padėtis.
Vilniaus Žvėryno gimnazijos direktorius Rimantas Remeika portalui „Lietuvos rytas“ sakė, kad streikuoja apie 95 proc. mokytojų. Pirmadienį pamokos gimnazijoje nevyko.
Kaišiadorių rajono Žiežmarių gimnazijoje, kur streikuoja apie 90 proc. švietimo darbuotojų, ugdymas laikinai sustabdytas. Mokyklos vadovybė apie tolesnį darbą spręs atsižvelgdama į streiko eigą.
Panevėžio rajono Velžio gimnazijoje pirmadienį prie streiko prisijungė 54 švietimo darbuotojai – apie 80 proc. visų gimnazijos pedagogų. Įprastos pamokos nevyko, tačiau dalis nestreikuojančių mokytojų su mokiniais dirbo nuotoliniu būdu.
Vilniaus Baltupių progimnazijoje streiką pradėjo 57 darbuotojai. Vyresniųjų klasių mokiniams paskirtos savarankiškos užduotys, kurias jie gali atlikti namuose.
Tačiau ne visur mokymasis nutrūko.
Mažeikių Gabijos gimnazijoje, vietos laikraščio „Santarvė“ duomenimis, iš 53 mokytojų pirmadienį streikavo 14. Pamokos buvo keičiamos ir jungiamos, tačiau ugdymas vyko toliau.
Alytaus miesto savivaldybė pranešė, kad miesto švietimo įstaigose mokinių ugdymas ir priežiūra užtikrinami. Dauguma švietimo darbuotojų streike nedalyvauja, o streikuojančius mokytojus prireikus pavaduoja kolegos.
Kas pasirūpins mokiniais, kai nevyksta pamokos?
Lapkričio 16 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė išaiškinimą, kaip mokyklos turi organizuoti ugdymą vykstant streikui.
Ministerijos teigimu, sprendimus dėl ugdymo proceso kiekvienoje mokykloje priima jos vadovas.
Jeigu streikuoja tiek mokytojų, kad nebeįmanoma užtikrinti pamokų ir mokinių saugumo, mokykla gali keisti tvarkaraštį, intensyvinti ugdymą, perkelti mokinių atostogas ar laikinai sustabdyti pamokas.
Apie tokius sprendimus privaloma pranešti mokyklos bendruomenei.
Jeigu ugdymas sustabdomas, o tėvai dėl darbo pobūdžio negali pasirūpinti vaikais, ministerija ragina mokyklose sudaryti budinčias vaikų grupes.
Vis dėlto pats streikas vyksta ne atskirų mokyklų, o visos švietimo šakos lygmeniu. Todėl susitarimą dėl jo nutraukimo turi pasiekti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir streiką paskelbusi profesinė sąjunga.
Protestą prie Seimo ketinama rengti gruodžio 1-ąją
Iš pradžių LŠDPS planavo lapkričio 19 d. surengti streikuojančių mokytojų mitingą prie Seimo.
Tačiau pirmadienį A. Navickas pranešė, kad protestą ketinama perkelti į gruodžio 1-ąją ir tą dieną surengti bendrą kelių profesinių sąjungų akciją.
Prie jos galėtų prisijungti pareigūnų bei medikų profesinių sąjungų atstovai.
Vis dėlto galutinis sprendimas dėl protesto datos ir jo rengimo tvarkos dar nepriimtas.
Streikas paskelbtas neterminuotam laikui. Lapkričio 16 d. pareiškime LŠDPS nurodo, kad jį baigs, kai prasidės dalykiškos derybos ir bus pasiektas susitarimas dėl keliamų reikalavimų.
A. Navickas teigia, kad streiką prasminga tęsti iki 2027 metų valstybės biudžeto priėmimo Seime, tačiau šios procedūros data dar nenustatyta. Profesinės sąjungos atstovai tikina esantys pasirengę grįžti prie derybų.
Mokytojų streikai Lietuvoje kartojasi
Dabartinis streikas – jau ne pirmasis didelis švietimo darbuotojų protestas Lietuvoje.
2018 metais LŠDPS surengtas neterminuotas streikas tęsėsi beveik du mėnesius. Dalis švietimo darbuotojų 21 parą budėjo tuometės Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose.
Tų metų gruodį Vilniuje buvo surengtas streikuojančių mokytojų palaikymo mitingas „Paskutinis skambutis“, apie kurį rašė ir Alkas.lt.
2023 metais LŠDPS vėl paskelbė mokytojų streiką. Tąkart švietimo darbuotojai reikalavo didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių.
Streikas su pertraukomis tęsėsi nuo rugsėjo pabaigos iki gruodžio vidurio, kai Seimas patvirtino 2024 metų valstybės biudžetą.
Praėjus trejiems metams mokytojai vėl streikuoja dėl atlyginimų ir valdžios įsipareigojimų.
Šį kartą svarbiausias klausimas – ar Vyriausybei ir švietimo atstovams pavyks susitarti dar iki valstybės biudžeto priėmimo, ar dėl užsitęsusio ginčo be pamokų liks vis daugiau mokinių.












