Nors dauguma Lietuvos gyventojų neigiamai vertina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, nemaža dalis pritaria Kremliaus skleidžiamiems naratyvams apie NATO, karą Ukrainoje ir Lietuvą. Tai rodo komunikacijos agentūros „Bosanova“ antrus metus iš eilės atliekamas gyventojų atsparumo dezinformacijai tyrimas.
Agentūros užsakymu, 2026 m. rugsėjį rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“ apklausė 1004 Lietuvos gyventojus. Jų teirautasi apie Rusijos keliamą grėsmę, Lietuvos ir NATO gynybos pajėgumus, karą Ukrainoje, padėtį Lietuvoje ir kitus Kremliaus aktyviai skleidžiamus dezinformacijos bei propagandos naratyvus. Rezultatai palyginti su analogiška 2025 m. rugsėjį atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 1000 gyventojų ir kurios rezultatai aprašomi Vytauto Matulevičiaus knygoje „Baimės frontas“.
Tyrimas atskleidžia, kad absoliuti dauguma – 96 proc. – respondentų 2026 m. sutiko su bent vienu Kremliaus naratyvu. Vidutiniškai vienas respondentas sutiko su 8 iš 29 Rusijos Lietuvoje ir kitose Vakarų šalyse aktyviai skleidžiamomis dezinformacijos ir propagandos žinutėmis. Palyginimui, 2025 m. tyrime su bent vienu naratyvu sutiko 100 proc. respondentų, o vidutiniškai – su 9 iš 27 tirtų naratyvų.
Auga pasitikėjimas NATO ir Lietuvos kariuomene
Vienas ryškiausių teigiamų pokyčių – išaugęs pasitikėjimas Lietuvos ir NATO gynybos pajėgumais. Pernai 41 proc. gyventojų manė, kad Lietuvos kariuomenė kartu su NATO sąjungininkais pajėgtų apginti šalį, šiemet – 48 proc. Dar 70 proc. apklaustųjų sutinka, jog Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada stiprina šalies saugumą, panašus skaičius apklaustųjų taip manė ir ankstesniais metais.
Mažėja ir pritarimas kai kuriems Kremliaus naratyvams apie karą Ukrainoje. Teiginiui, kad ukrainiečiai pavargo nuo karo ir nebenori toliau kovoti, pernai pritarė 48 proc., šiemet – 42 proc. gyventojų. Manančiųjų, jog Rusija turi pakankamai išteklių dar daug metų kariauti Ukrainoje, sumažėjo nuo 69 iki 62 proc.
Taip pat mažiau gyventojų mano, kad karas Ukrainoje turėtų baigtis kuo greičiau, net jei Ukrainai tektų atsisakyti dalies teritorijų. Metais anksčiau taip manė 32 proc., šiemet – 29 proc. apklaustųjų.
„Rusija kasmet išleidžia milžiniškas sumas informaciniam ir kognityviniam karui prieš Lietuvą bei kitas Vakarų valstybes. Nepaisant šių pastangų bei kitų Rusijos hibridinio karo veiksmų, matome, kad kai kuriose strategiškai svarbiose srityse Lietuvos visuomenės atsparumas per metus sustiprėjo. Žmonės labiau pasitiki savo valstybės gynybos galimybėmis, mažiau linkę tikėti, kad Rusija yra nenugalima ar kad Ukraina turėtų nusileisti agresoriui. Tai – geros naujienos Vakarams ir prastos naujienos Kremliui“, – sako komunikacijos agentūros „Bosanova“ vadovas, knygos „Baimės frontas“ autorius Vytautas Matulevičius.
Didžiausią nerimą kelia augantis ekonominis pesimizmas
Ryškiausias neigiamas pokytis susijęs su Lietuvos ekonomikos vertinimu. Teiginiui, kad šalies ekonominė padėtis nuolat blogėja, pernai pritarė 38 proc., o šiais metais – jau 49 proc. gyventojų.
Šiemet daugiau respondentų nei pernai pasisakė ir už geresnius santykius su Baltarusija – jų dalis išaugo nuo 22 iki 28 proc. Tuo metu manančiųjų, kad Lietuva ir toliau turėtų priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius, sumažėjo nuo 57 iki 52 proc.
„Neskubėčiau prastėjančio Lietuvos ekonomikos vertinimo laikyti Rusijos propagandos pergale. Lietuvos žmonės savo pinigine jaučia infliaciją ir dėl karo Irane brangstančius degalus, todėl jų nepasitenkinimas gali būti pagrįstas. Tačiau politikams ir sprendimų priėmėjams verta atkreipti dėmesį į šią tendenciją, nes būtent tokias nepasitenkinimo nuotaikas Kremlius išnaudoja kurstydamas nepasitikėjimą ir skaldydamas kitas Vakarų visuomenes“, – teigia V. Matulevičius.
Kremliaus naratyvai išlieka gajūs, tad atsparumą būtina stiprinti jau dabar
Daugumos Kremliaus naratyvų vertinimas per metus nepasikeitė. Teiginiui, kad NATO plėtra iš dalies lėmė Rusijos invaziją į Ukrainą, pernai pritarė 30 proc., šiemet – 31 proc. gyventojų.
Beveik nepasikeitė ir požiūris į Lietuvos savarankiškumą: apie 61 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuva yra pernelyg priklausoma nuo Vakarų. Teiginiui, jog Lietuvoje ir kitose Vakarų šalyse nyksta tradicinės vertybės, pritaria 48 proc., o kad Lietuva kultūriškai ir istoriškai artimesnė Rusijai nei Vakarams – 16 proc. gyventojų.
Palyginus 22 pernai ir šiemet tyrime užduotus klausimus, per metus gyventojų požiūris į Kremliaus naratyvus beveik nepasikeitė ir išliko stabilus.
„Rusija nėra stipresnė už Vakarus, tačiau ji daro viską, kad taip negalvotume. Atsparumas Kremliaus manipuliacijoms tampa kritiškai svarbus ir metas jį stiprinti yra dabar. Visų pirma – rengiant atsparumo mokymus darbovietėse – tiek viešojo, tiek ir privataus sektoriaus. Nes Rusijos kognityvinis karas prieš Vakarus nuolat stiprės – kasdien matome vis daugiau manipuliuojančių Kremliaus naratyvų, siekiančių pakeisti kaip mes, vakariečiai, matome realybę“, – sako V. Matulevičius.
Parengta pagal „Bosanova“ pranešimą












