Liepos 19 d. Pščelnike iškilmingai paminėtos Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 93-iosios metinės.
Minėjime dalyvavo Lietuvos ambasados atstovai, Seimo ir Kauno delegacijos, Punsko bei Myslibužo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardo mokyklų bendruomenės, Vakarų Pamario vaivadijos ir Myslibužo savivaldybės atstovai bei gausus būrys Lietuvos bičiulių.
Prie memorialo lakūnų žūties vietoje buvo padėtos gėlės ir pagerbtas didvyrių atminimas. Iškilmėse garbės sargybą atliko skautai, dalyvavo jaunimas iš Lietuvos ir Lenkijos mokyklų.
Sveikindamas susirinkusiuosius Lietuvos ambasadorius Valdemaras Sarapinas padėkojo Vakarų Pamario vaivadijos, Myslibužo savivaldybės, Bažnyčios atstovams, Punsko bei Myslibužo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardo mokyklų vadovybei bei mokiniams, Lietuvos Respublikos garbės konsului Ščecine, Ščecino lietuvių bendruomenei ir visiems, kurie puoselėja Lietuvos lakūnų atminimą.
Pasak ambasadorius, Pščelnikas tapo simboline vieta, vienijančia lietuvių ir lenkų tautas bendra istorine atmintimi, vienybės ir solidarumo pavyzdžiu.
Minėjimo išvakarėse Ščecino Šv. Jokūbo arkikatedroje buvo aukojamos šv. Mišios už Steponą Darių ir Stasį Girėną, o Pščelniko miške, lakūnų žūties vietoje, sekmadienį buvo laikoma žodžio liturgija.
Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis 1933 metų liepą tapo vienu reikšmingiausių aviacijos istorijos įvykių. Lakūnai be nusileidimo perskrido Atlantą ir po 37 valandų 11 minučių skrydžio tragiškai žuvo netoli Pščelniko, vos nepasiekę Kauno.
Jų žygdarbis iki šiol išlieka drąsos, pasiaukojimo ir tikėjimo savo valstybe simboliu, o kasmetinės iškilmės Pščelnike primena apie bendrą Lietuvos ir Lenkijos istorinę atmintį.
Kas čia yra per pasakymas, kad Lietuvos lakūnų žuvimo vieta primena ‘bendrą istorinę atminį’ tarp lietuvių ir lenkų. Šiuo atveju bendra atmintis gal galėtų būti, jeigu Lietuvos lakūnų žuvimo vieta būtų vadinama Soldinu, o ne kažkokiu Pščelniku ar Myslibužu. Kur lietuvio savigarba, Lietuvos valdžia, Kaune! Vis tas prakeiktas nuolankumas…
Ar jau Pščelnikas? Be Soldinas?
Pščelnikas – tai buvo Vokietijos kaimas Kūdamas (Kuhdamm), Myslibužas – tai buvo Vokietijos miestelis Soldinas (Soldin). Nelimpa ir neskamba normaliai tie dirbtiniai lenkiški pavadinimai.
Ar jau Pščelnikas? Be Soldinas?
Ar jau Pščelnikas? Be Soldinas?
Ar jau Pščelnikas? Be Soldinas?
>Mikabalis, Ogi.
Tėvas, Smetonos laikų karininkas, jaunystėje dar išmokė mane dainuot: “Darius ir Girėnas šaunūs vyrai buvo, perskridę Atlantą Vokietijoj žuvo”. Abiems jiems paminklas Kaune yra pastatytas. Žuvo, taigi, mūsų lakūnai Soldine, o ne Pščelnike.
P. S. Užlipus ant Žaliakalnio kalno Kaune prie Stadiono, stovi paminklas jiems aukštas abiems granitinis. Pagarba jiems!
Taipogi pagarba idėjos autoriui ir įgyvendintojui.
Taipogi pagarba idėjos autoriui ir įgyvendintojui.
Tai gal ir derėtų Seimui ir Kaunui savo nacionalinius didvyrius minėti prie paminklo Kaune, o ne kokiame Pščelnike, taip užsiimant savo tautos istorijos lenkinimu. Juk Soldinas Vokietija (Prūsija), tai su Vokietija ir dera juos minėti, o ne su Lenkija.
Vokietijos miestas Kudamas ( Kuhdamm) tapo Lenkijos miestu Pščelniku 1945 m.
P. P. S. “Pro Soldino girią paukšteliai čiulbėjo kai mūs kareivėlius į Kauną lydėjo”, – irgi tėvo išmokyta.
Liūdininkai sakė, jog lėktuvas buvo suvarstytas kulkų. Lenkų ?
>klaustukas
Taip, jis buvo suvarpytas vokiečių kulkų, kadangi, vėjo užnešti, ėmė skristi virš karo belaisvių konclagerio Vokietijoje, kas buvo, skrendant iš JAV, nebuvo suderinta su tuometės Vokietijos valdžia. Vokiškos kulkos buvo aptiktos tiek lėktuvo fiuzelaže, tiek lakūnų kūnuose. Paštą lietuvišką savo giminėms ir draugams į Lietuvą Darius su Girėnu skraidino, todėl lėktuvo žuvimo vietoje jis baltomis popieriaus skiautėmis su raidėm ir atvirukais aplinkui buvo išsibarstęs. Šis Atlanto perskridimas nebuvo užregistruotas, kadangi gyviems, perskridus Atlantą, lakūnams jis tebuvo taikomas. Šlovė didvyriams!
Šlovė Didvyriams. Be išlygų. Bet šitas nusikaltimas turi būti ištirtas. Žmogžudžiai įvardinti. Ką Lietuvos valdžia nuveikė ta linkme ?
> Rimgaudas
Įdomu kokio karo belaisvių konclageris 1933 metais Vokietijoje galėjo būti, jeigu po pirmojo pasaulinio buvo praėję apie 15 metų, o Hitleris, regis, tik ateidinėjo į valdžią.
Būtent!
Kokie karo belaisviai ir koks konclageris 1933 metais? Tokie pasakojimai tik vėliau sovietinėje propagandoje atsirado.
Labai geras klausimas. Ar kas turi atsakymą ?
>klaustukas
Per apsirikimą komentare reikia praleisti žodžius “karo belaisvių”, o palikti “konclageris” arba “kalėjimas”. Buvo aplinkybė, jog nebuvo leidžiama pro ten skrist lėktuvams, kad nebūtų ta vieta fotografuojama. Paklydęs mūsų lėktuvas skrido žemai ir dėl to jis buvo pasiekiamas paprastomis kulkomis. O koks ten buvo konclageris ar kalėjimas galima gauti, manau, atsakymą iš ano meto istorikų.
> Rimgaudas
Tai tos kulkos yra kur nors viešai eksponuojamos kaip įrodymai, ar kaip?
>Mikabalis
Kai lakūnų kūnai buvo parvežti į Kauną (Vilnius tada buvo užimtas lenkų), jie buvo tyrinėjami. Kulkos buvo rastos, parodytos ir atiduotos vadovybei. Tolesnis jų likimas, bent man, nėra žinomas.
Lietuviai dabar labai prašosi svetimos vokiečių kariuomenės savo žemėje (o buvo laikas, kai žūtbūtinai kovėsi, kad svetimų nebūtų), tad, kad neužgauti vokiečių, nei mini Žalgirio mūšio, nei pagerbia lakūnų, nei aiškinasi dėl jų žūties.
Tokie tai liurbiai patapo kadaise išdidi tauta.
>Naivus klausimas
Gali kiek nori būt išdidus, tačiau dėl to nereikia riesti nosies, manau.
Nosies rietimas – tai jau išpuikimas, kas yra yda, nes tai neatsiejama ir nuo kitų menkinimo. Tai netapatu išdidumui. Išdidumas nėra yda, tai savigarba, savivertė ir pagarba kitiems. Tokie rad buvo lietuviai kadaise.
P. S. Ir Neužmiršti dar, jog Žalgirio mūšio 1.410 m. metu planetoj gyveno vos 425 mln. žmonių, taigi. Dėkoju.
> Rimgaudas
Bet informacija dėl tų kulkų yra Smetonos autokratinio valdymo laikų, taigi gali būti nepatikima – atsiradusi jo režimo išsilaikymo propagandiniais tikslais, panašiais tikslais kaip ir buvo imtasi viešos Vytauto išaukštinimo politikos. Abiems atvejais politiškai reiškė – vokiečiai negeri – mes būkime lenkai.
Būtina diplomatinias kelias su Vokietija tam įvykiui padėti tašką. Tai nuveikti dabar Lietuvai palankus metas.
Argi “vokiečiai negeri” (o ar jie ugnimi ir kalaviju nešė gėrį?) savaime reiškia “būkime lenkais”??? Kaip matau, tamsta mąstai klišėmis, dėl ko pačiam “būti lietuviu” tapatu “būti antirusu, antilenku”. Būti tiesiog lietuviu nesigauna.
>Mikabalis
Ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai palankus metas atskleisti tiesą, kad, užsidėję kryžiuočių mantijas, Žalgirio mūšyj kovėsi jie vokiečių pusėje.
Tikrai. Ačių Dievui, kad broliška rusų tauta ištiesė pagalbos ranką ir išvadavo mus iš fašistinės Smetonos diktatūros.
Autoritarinis režimas savaimia nėra fašizmas. Smetonos atveju jis taip pat nebuvo fašizmas. Nėra kalbų. Komentare, matyt, buvusių komunizmo statytojų Lietuvoje šizinis prasimanymas nuskambėjo. .
Komunizmo statytojai nepriklausomą Lietuvą ir vadino fašistiniu režimu, o buvę – autokratiniu.
Tai ar ne tu rašei apie komunizmo statytojus ?
Kaip tie komunistai ką vadino tegul jie ir aiškinasi. Kam čia Alke gaišinti laiką – kelti juos iš numirusių.
Taip, tuo labiau, kad dabar jie vadinasi liberalais ir patriotais.
Fašizmas nuo Fashion ? O autokratas nuo auto kratytuvas ? Nežinau kaip pavadinti Smetonos laikus, tik žinau, jog lietuviški vardai buvo uždrausti, o jei naudojosi titnagu, o ne švediškais degtukais – gaudavo nuo policininko per kuprą su lazda…..
Neskleiskit erezijų. Jokie lietuviški vardai nebuvo uždrausti.Gausybė faktų.
Ne nerašiau, – kai pats komunistų ‘balseliu’ miauktelėjai atsakyme į mano komentarą, tai atpažinau jį ir pasipiktinau prašnekusiu numirėliu…
,,Miauktelėjai” – štai koks turi būti tikro patrioto žodynas. Tegul dreba autokratai.
> klaustujas
Turbūt galima sakyti, kad lietuvški vardai buvo uždrausti. Mat, esu girdėjęs, kad prie Smetonos krikštijant, kunigai reikalavo, kad būtų duodamas katalikiškas vardas. Tėvams geidaujant, jų pasirinktasis lietuviškas galėjo būti duodamas tik kaip antrasis vardas. Gal taip atsirado žmonių krikštijmo dviem vardais tradicija.
Tikra nesąmonė.
Tikra nesąmonė.
Na, tiesiog buvo šventi (ir tebėra) ir ne šventi vardai. Svetimi šventi, savi ne šventi ir tokiais nebuvo galima vaiko vadinti. Suraskit nors vieną smetonos laikų asmenį, kuris turėjo lietuvišką , ne šventą vardą ?
Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Algimantas Nasvytis, Vytautas Nasvytis…
Būtent tarpukariu senieji lietuviški vardai atgimsta. Bet tik dalis, garsiausių kunigaikščių. O daugybė dingo užmarštyje, nes po krikšto juos visiškai išstūmė svetimvardžiai.
Kaip pagiryje šūkteli, taip iš giros atsiliepia. Čia ‘miauktelėjimo’ atveju. Lietuvių kalba neturėtų būti emociškai skurdinama.
Sovietmečiu buvo galima vadintis tik vienu vardu. Taigi Landsbergis, Nasvyčiai gali būti. kad vadinosi tik vienu vardu, o gimimo liudijime buvo du. Faktui patvirtinti reikalingas gimimo liudijimas. Be to, išimtį galėję padaryti ir kunigai.
Saulius Tomas Kondrotas 1977 m.išleido novelių rinkinį “Pasaulis be ribų” 1981 m. knygą “Žalčio žvilgsnis”. Ant tų knygų viršelių- du rašytojo vardai.
Netikiu, jog kunigai darė tokias nuodėmes. Krikštyti ne šventu vardu ? Kas gali buti baisiau ? Sakyčiau, gimę gavo šventą vardą, bet vėliau pasikeitė…..