Vasario 2 d. bus paminėtos Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės. Prieš 81 metus, 1944 m. sausio 29 d. sovietiniai smogikai iki šiol tebevadinami „partizanais“ išžudė Kaniūkų k., Šalčininkų r. gyventojus.
Šis žiaurus išpuolis, per kurį žuvo apie 35 nekalti žmonės, tarp jų – vyrai, moterys ir vaikai, savo žiaurumu prilygsta Pirčiupių kaimo tragedijai. Minėjimo rengėjai Lietuvos gyventojų rezistencijos ir genocido tyrimų centras (LGGRTC) kviečia prisiminti šį skaudų Lietuvos istorijos įvykį.
Renginio dienotvarkė:
- 10.30 val. – Šv. Mišios Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje.
- 11.30 val. – Išvykimas į Kaniūkų kaimą nuo Šv. Ignoto bažnyčios Vilniuje.
- 14.00 val. – Minėjimas Kaniūkų kaime, Šalčininkų r.
Minėjime dalyvaus LGGRTC direktorius dr. Arūnas Bubnys, Seimo nariai prof. Valdas Rakutis ir Rita Tamašunienė, Šalčininkų rajono savivaldybės atstovai, taip pat Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės Vilniaus (1003) kuopos vadas dr. Kostas Ivanauskas su šauliais.
Kaniūkų tragedijos istorija
Kaniūkų kaimas, įsikūręs Šalčininkų rajone, 1944 m. tapo viena skaudžiausių Lietuvos istorijos vietų. Sovietinių „partizanų“ surengta baudžiamoji akcija prieš šio kaimo gyventojus buvo ne tik smurto aktas, bet ir žiauraus teroro pavyzdys. Kaniūkų gyventojai buvo susibūrę į savisaugos būrį, siekdami apsaugoti savo derlių ir turtą nuo sovietinių „partizanų“ rekvizicijų. Šis pasipriešinimas sukėlė „partizanų“ įtūžį, kuris virto žiauriu kerštu – kaimo gyventojai buvo masiškai išžudyti, o pats kaimas – sudegintas.
Istorikai pažymi, kad Kaniūkų tragedija ilgą laiką buvo mažai tyrinėta. Tik 2004 m. Lietuvoje buvo pradėtas šio įvykio tyrimas, tačiau jis nesulaukė reikšmingų rezultatų.
Lenkijos Nacionalinio Atminimo institutas taip pat vykdė tyrimus, tačiau Įtakingos pasaulio žydų organizacijos tai įvertino kaip puolimą prieš antinacistinį judėjimą, holokausto aukas, nes Kaniūkų gyventojus žudžiusi sovietinių „partizanų“ gauja sudarė žydų tautybės smogikai. Tyrimai buvo nutraukti.
Sovietų ir žydų leidiniuose teigta, kad vietos gyventojai, lietuviai, lenkai ir baltarusiai, buvo profašistiniai ir kėlė grėsmę sovietiniams „partizanams“. Tačiau žudynes išgyvenusių vietos gyventojų teigimu, jie neturėjo ryšių su vokiečių valdžia. Kaime buvo tik keli vyrai, kurie turėjo šautuvus apsiginti nuo tuo metu miškuose siautėjusių banditų, kurie grobdavo valstiečių gyvulius, maisto atsargas ir kitą turtą.
Lenkijos vyriausybės pastangomis Kaniūkų kaime buvo pastatytas kryžius skirtas šio kaimo kankinių atminimui pagerbti.
Dėmesio stoka ir atminties svarba
Kaniūkų tragedijos aukų atminimas ilgą laiką nesulaukė pakankamo dėmesio. Istorikė Irena Tumavičiūtė pažymi, kad Lietuvoje vis dar vyrauja dvigubi standartai, kai kalbama apie nacionalsocializmo ir sovietinio socializmo nusikaltimus. Tai reiškia, kad daugelis sovietinių kolaborantų, dalyvavusių civilių gyventojų žudynėse, nėra patraukiami atsakomybėn. Dar daugiau kai kurie iš jų net gauna Lietuvos valstybės apdovanojimus. Štai 2017 m. Vasario 16-osios proga tuometinė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė garbingą apdovanojimą Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių suteikė sovietinei „partizanei“ Faniai Jocheles–Brancovskajai (Brantsovsky (1922 – 2024), raudonųjų „partizanų“ gaujos įvykdžiusios Kaniūkų kaimo gyventojų skerdynes narei. Apie dalyvavimą šios gaujos veikloje F. Brancovskaja prisipažįsta pati:
Lietuvos valdžios ir jos įstaigų dėmesio stoka šiai tragiškai istorijai pasireiškia ne tik nenoru tirti ir traukti atsakomybėn Lietuvos gyventojų genocido vykdytojus, tačiau ir vengimu plačiau pranešti apie šią tragišką sukaktį ir jai skirtą kuklų minėjimo renginį. Ir šį kartą Alkas.lt redakcijai tik atlikus nedidelį „žurnalistinį tyrimą“ pavyko išsiaiškinti, kad toks minėjimas bus, o po papildomų apklausų sužinoti ir kas yra minėjimo rengėjai. Nei Šalčininkų rajono savivaldybės tinklapyje, nei internetinėje žiniasklaidoje jokių pranešimų nebuvo. Tik paprašius daugiau žinių apie renginį iš LGGRTC atsirado kukli renginio skrajutė ir pačių rengėjų tinklapyje: www.genocid.lt.
Tuo tarpu pranešimais apie neseniai vykusius žydų Holokausto dienos minėjimo renginius buvo užtvindyta visa žiniasklaida ir visas galimas eteris. Toks dvigubais standartais grįstas elgesys su Lietuvos istorine atmintimi Lietuvos valdžiai ir jos atminties įstaigoms garbės nedaro.
Pernai pažymint Kaniūkų žudynių 80-asais metines visuomenininkai, sąjūdininkai bandė kreipimaisis prisišaukti valdžios dėmesį, deja nesėkmingai.
Kaniūkų kaimo žudynės tebeprimena karo žiaurumus ir civilių kančias. Atminimo renginiai yra svarbus žingsnis, padedantis įamžinti žuvusiųjų atminimą ir atkreipti visuomenės dėmesį į šios tragedijos istoriją. Minėjimo rengėjai sako, kad šis renginys yra atviras visiems, norintiems pagerbti Kaniūkų tragedijos aukas ir kartu prisiminti šios Lietuvos istorijos dalies skaudžias pamokas.
I. Tumavičiūtė. Kaniūkų skerdynės naikintojo akimis – siaubingas pragaras
Žinomas partizaninio karo teoretikas Karlas Šmitas (Carlas Schmittas) yra suformulavęs pagrindinius skirtumus tarp partizanų ir teroristų: partizanai veikia priešo okupuotoje...
Skaityti toliauDetails
V. Apžvalgininkas. Kodėl Šalčininkuose stovi paminklas Kaniūkų tragedijos vykdytojams?
1944 m. Sovietų sąjungos kariuomenė ruošėsi Lietuvos okupavimui, o jos kariai ruošė placdarmą karinei invazijai. Jie pradėjo „partizanauti“ pasienio zonoj,...
Skaityti toliauDetails
A. Katutė. Pelenai neturi apaugti užmaršties žole
1944-ieji – sudegintų lietuviškų sodybų ir kaimų metai. Sovietų naratyvui tinkanti vokiečių sunaikinto Pirčiupių kaimo (1944.06.03) istorija buvo plačiai viešinama,...
Skaityti toliauDetails
Sąjūdininkai ragina valdžią valstybiniu mastu paminėti Kaniūkų žudynių 80-metį
Sausio 3 d. Vilniaus sąjūdininkai išplatino kreipimąsi kuriuo Lietuvos valdžia ir visuomenė raginama paminėti Kaniūkų žudynių 80-metį ir reikalaujama patraukti...
Skaityti toliauDetailsV. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių „partizanų“ prisiminimų knygoje
2014 m. JAV pasirodė anglų kalba išleista sovietinių partizanų, trumpai tarnavusio NKVD, vėliau žymaus Izraelio istoriko Dovo Levino (Dov Levin)...
Skaityti toliauDetails
I. Tumavičiūtė. Kaniūkų gyventojų žudikams negali būti senaties
Prieš 77 metus 1944 metų sausio 29 dieną sovietiniai partizanai išžudė Lietuvos Kaniūkų kaimo gyventojus. Šio liūdnos sukakties proga perskelbiame...
Skaityti toliauDetails
Neparanki Kaniūkų žudynių liudytojos tiesa
Šiandien, sausio 29-ąją, minimos Kaniūkų kaimo žudynių 76-osios metinės. Vienintelė gyva likusi šio nusikaltimo liudytoja Stanislava Voronis negali be ašarų...
Skaityti toliauDetailsR. Zizas. Žudynių Kaniūkuose pėdsakais
Raudonųjų partizanų ir pietryčių Lietuvos kaimų savisaugininkų ginkluotame konflikte 1943–1944 m. išskirtinė vieta tenka Kaniūkų kaimo (Eišiškių aps. Jašiūnų vlsč.)...
Skaityti toliauDetails
A. Aleksandravičius. Kaniūkų kaimą iššaudę žydai – holokausto aukos?
Fania Jocheles ir Michoelis Brancovskis 1944 m. liepą apdovanoti „Didžiojo tėvynės karo partizanų“ medaliais. Po 73 metų Lietuvos Prezidentūroje F....
Skaityti toliauDetails
A. Aleksandravičius. Prezidentūra apdovanojo lietuvius žudžiusios gaujos narę (video)
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios proga „už mūsų šalies garsinimą pasaulyje“ lietuviškus apdovanojimus įteikė 26-iems Lietuvos ir užsienio...
Skaityti toliauDetails
Ar smerkdami rusus nepamirštame, jog Marksas kilęs iš rabinų giminės, bolševikai pagimdyti Briuselyje ir Londone….?
taip, taip . Marksas ir tik jis, ir jo sukurti bolševikai sunaikino Kaniukų kaimą. Ir kaip man, besmegeniui, ankščiau nedašuto. Ačū už ”tiesą”.