Šilutė (iki 1923 m. Šilokarčema, vok. Heydekrug) – miestelis, Mažosios Lietuvos sostinė, esantis vakarinėje šalies dalyje. Nuo XVIII a. iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos jis priklausė Prūsijai, o nuo 1923 m. – Lietuvos valstybei. Praeities pėdsakų mieste išlikę iki šių dienų, vis dar juntamas ir vokiškas paveldas. Šilutė kadaise garsėjo žuvų turgumi, kuris čia vykdavo beveik 500 metų. Šiandien miestas, be kita ko, žinomas dėl baldų fabriko. Beje, šis fabrikas prisidėjo prie įdomaus projekto sukūrimo.
Unikalaus projekto „Šilutės siena“ iniciatorius buvo SBA grupė ir bendrovė „Šilutės baldai“. Minint baldų fabriko gyvavimo 125-ąsias ir Šilutės miesto įkūrimo 505-ąsias metines, nuspręsta kartu su meno mokykla ir vietos bendruomene sukurti vaizdingą miesto kroniką – 500 metrų ilgio piešinių sieną ir įamžinti joje svarbiausius miesto istorinius įvykius bei žymiausius krašto žmones.
Jaunieji meno mokyklos dailininkai ir gatvės menininkai nutapė daugiau nei 500 kvadratinių metrų sienos aplink „Šilutės baldų“ fabriką. Prie projekto prisidėjo apie 3000 žmonių, iš jų penktadalį sudarė miesto gyventojai. Dailininkams padėjo privatūs asmenys ir jų šeimos, taip pat įvairių įstaigų darbuotojai. Šios miesto ir krašto kronikos projektas, kurio įgyvendinimas užtruko beveik metus, yra unikalus Lietuvoje.
Iliustracijos pasakoja miesto istoriją, atskleidžia Mažosios Lietuvos krašto savitumą. Piešiniai sutalpinti į 85 segmentus. Jie vaizduoja, tarp kitko: Didįjį potvynį, Šilutės uostą, garsiuosius turgus, Melno sutartį, prancūzmetį, senąjį paštą, dujų fabriką ir 1944-uosius metus, kuomet mieste tebuvo likę vos septyni gyventojai. Taip pat vaizduojamas baldų fabrikas – viena seniausių įmonių ir didžiausias darbdavys regione. Pristatomi ir žymiausi krašto žmonės: Hermanas Sudermanas (Hermann Sudermann), Hugo Šojus (Scheu), Vydūnas, Petras Jakštas bei Jurgis Talaitis.
Siena išties įspūdinga – dominuoja juoda, balta ir pilka spalvos, su išraiškingais spalvų akcentais ir įvairiomis detalėmis: lempa, gėlėmis, baldų elementais bei subtiliu humoru. Antai prancūzų kareiviai vaizduojami su prancūziškais batonais vietoj ginklų, o lenta su užrašu: „Mes nebe kaimiečiai“ primenana 1941 m. rugsėjo 27 d., kai Šilutei buvo suteiktos miesto teisės.
2016 m. „Šilutės siena“ pripažinta geriausia regiono „Metų iniciatyva“, vienijančia bendruomenę ir pristatančia miesto kultūros paveldą. Ši piešinių siena taip pat pateko į konkurso „European Excellence Awards“ finalą.
