Šiuo metų laiku vis dažniau lankomės gamtoje, grožimės pražydusiais augalais, pamatytais gyvūnais ir dygti pradedančiais grybais. Dažnai į rankas paimame mobilųjį telefoną ir šį reginį įamžiname padarydami gyvūno, augalo ar grybo nuotrauką prisiminimui. Tačiau tai darydami galime prisidėti ir prie svarbaus tikslo: pateikiant pastebėtų saugomų rūšių stebėjimus Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS), kur jie vertinami ir naudojami saugomų rūšių apsaugos duomenims kaupti, kurie naudojami planuojant rūšių apsaugos, ūkines ir kitas veiklas.
Saugomų rūšių informacinėje sistema
SRIS sistema leidžia kiekvienam iš mūsų registruoti saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietes, teikti prašymus gauti informaciją apie rūšių paplitimą konkrečiose teritorijose bei prisidėti prie vertingų duomenų kaupimo. Šie duomenys padeda specialistams ir institucijoms vertinti biologinės įvairovės būklę, planuoti gamtos apsaugos priemones ir priimti aplinkosaugos sprendimus. SRIS nėra tik duomenų kaupimo priemonė – tai valstybės informacinė sistema, skirta užtikrinti saugomų rūšių apsaugą ir padėti priimti pagrįstus sprendimus.
Sistema įsteigta vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu. Jos paskirtis – informacinių technologijų priemonėmis rinkti, tvarkyti, analizuoti ir teikti duomenis apie saugomas rūšis bei jų radavietes. Pateikti stebėjimai nėra iš karto laikomi patvirtintomis radavietėmis. Juos vertina specialistai ir ekspertai – duomenys gali būti patvirtinami, tikslinami arba atmetami, jei nėra pakankamai pagrįsti. SRIS veikloje taip pat dalyvauja Saugomų rūšių radaviečių, augaviečių duomenų tikslinimo komisija, nagrinėjanti klausimus dėl duomenų tikslumo ir aktualumo.
SRIS duomenų naudojimas
Kai kuriais atvejais SRIS duomenys naudojami ir vertinant planuojamą ūkinę veiklą ar teritorijų planavimo sprendinius, tačiau konkretūs sprendimai priimami įvertinus duomenų aktualumą, rūšies apsaugos poreikius ir kitas aplinkybes. Svarbu pažymėti, kad pats SRIS įrašas savaime nėra automatinis ūkinės veiklos draudimas ar galutinis ribojimas. SRIS duomenys yra vienas informacijos šaltinių, naudojamų vertinant situaciją, tačiau konkretūs sprendimai priimami įvertinus duomenų aktualumą, rūšies apsaugos poreikius, ekspertinę informaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes. SRIS duomenys ypač svarbūs planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesuose.
Kai veiklai taikomos PAV procedūros, veiklos organizatoriai turi įvertinti galimą poveikį biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skirdami saugomoms rūšims, jų radavietėms ir buveinėms. SRIS informacija naudojama kaip vienas iš oficialių šaltinių rengiant PAV dokumentus, tačiau, kai duomenų nepakanka arba kyla abejonių dėl jų aktualumo, informacija turi būti papildomai tikslinama atliekant tyrimus ar naudojant kitus patikimus šaltinius. Sistema sudaryta iš kelių pagrindinių dalių – saugomų rūšių radaviečių duomenų bazės ir rubrikos, skirtos informacijai apie saugomų rūšių naudojimo teisinį reguliavimą, būklę (joje talpinami apibendrinti paplitimo žemėlapiai pagal SRIS duomenų bazėje esančius įrašus).
SRIS duomenų papildymas
SRIS duomenys yra tikslinami ir vertinami specialistų. SRIS nuolat papildoma ir atnaujinama vykdant saugomų rūšių monitoringą, mokslinius tyrimus, gamtotvarkos projektus, miškotvarkos projektų rengimą ir kitus biologinės įvairovės tyrimus. Teisinė gyvūnų, augalų ir grybų rūšių apsauga yra svarbi priemonė, siekiant išsaugoti biologinę įvairovę. Taip pat SRIS portale galima rasti naujienas apie saugomas rūšis, paslaugų paketą, atsisiųsti leidinį „Lietuvos raudonoji knyga“ ir kt.
Prisijungimas prie sistemos vyksta per elektroninius valdžios vartus (VIISP), naudojantis Smart-ID, el. parašu ar bankininkystės priemonėmis. Prisijungus galima teikti duomenis interaktyviame žemėlapyje arba pateikti prašymus dėl informacijos gavimo ar prieigos suteikimo. Kai kuriems SRIS naudotojams, atsižvelgiant į jų teises ir poreikį, gali būti suteikiama prieiga prie išsamesnės informacijos, įskaitant tikslesnius radaviečių duomenis.
SRIS valdytojas yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, o sistemos tvarkytojas – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT). VSTT konsultuoja sistemos naudotojus, nagrinėja prašymus dėl duomenų teikimo, tikslinimo ir aktualumo įvertinimo. Kilus klausimų dėl SRIS naudojimo galima kreiptis į VSTT el. paštu sris@vstt.lt arba telefonu +370 659 29 483. VSTT organizuoja konsultacijas ir nuotolinius seminarus apie SRIS naudojimą, kuriuose pristatomos sistemos galimybės, duomenų teikimo tvarka ir praktinis naudojimas.
Daugiausia duomenų – apie paukščius
Kiekvienas gyventojas, pastebėjęs saugomą rūšį, gali prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo. Kuo daugiau patikimų stebėjimų pateikiama SRIS, tuo geriau specialistai gali vertinti rūšių būklę, planuoti apsaugos priemones ir priimti sprendimus dėl gamtos vertybių išsaugojimo. 2025 m. į SRIS buvo suvesta daugiau kaip 17 tūkstančių stebėjimų. Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią dalį stebėjimų sudarė paukščiai – daugiau nei trys ketvirtadaliai visų įrašų. Kitų organizmų grupių – žiedinių augalų, vabzdžių, žinduolių, varliagyvių – stebėjimų buvo gerokai mažiau. Taip pat registruoti grybai, moliuskai, samanos, ropliai, žuvys.
Tarp SRIS užregistruotų stebėjimų dažniausiai pasitaiko gerai žinomos ir visuomenei atpažįstamos paukščių rūšys – baltasis gandras, juodoji meleta, didysis baublys, paprastoji griežlė, pilkoji kurapka, pilkoji gervė, paprastasis tulžys ir kitos rūšys.
Lietuvoje yra saugomos 234 augalų rūšys, 157 – grybų rūšys ir 529 – gyvūnų.
