Ar kas šioje politinės negalios ištiktoje šalyje gali iš Remigijaus Žemaitaičio ir Monikos Garbačiauskaitės atimti LRT, kol jiedu besismagindami „visuomeninio transliuotojo“ nepribaigė?
Ar tikrai žodžio laisvė ir viešasis interesas rūpėjo LRT generalinei direktorei Monikai, kai ji prieš kelis metus nušalino nuo „visuomeninio transliuotojo“ valdymo pačią LRT Tarybą – pasak įstatymo, „aukščiausiąjį kolegialų organą, vykdantį LRT valdymo ir priežiūros funkcijas“? Kai Tarybos darbo reglamentu pavertė Tarybos narius savo valdiniais, palikusi jiems iš esmės vienintelę teisę – pritarti generalinės direktorės sprendimams.
Tik viena iškalbinga citata iš dar neseniai veikusio Tarybos darbo reglamento: „Taryba turi teisę per protingą laiką pritarti Generalinio direktoriaus priimtam sprendimui, jei tokiam Generalinio direktoriaus sprendimui buvo reikalingas Tarybos pritarimas.“
Ar tikrai rūpindamasi laisve ir viešuoju interesu Monika pernai prieš pat Seimo rinkimus stūmė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisas? Ar tikrai iš meilės laisvei Seimo narys Vytautas Juozapaitis Monikos pataisas parlamentui pateikė, o parlamento dauguma joms pritarė? Ir tikrai iš tos pačios aistringos meilės patarėjas Frederikas Jansonas patarė prezidentui Gitanui Nausėdai Monikos pataisas pasirašyti? Ir iš didžio rūpesčio laisve prezidentas jas pasirašė? Tikrai tuo tikime?
Juk esminė Monikos prastumta pataisa neigia vieną kertinių demokratijos, politinės laisvės principų – slaptą balsavimą už personalijas. Iki 2024-ųjų vasaros LRT įstatymas sakė: „LRT generalinį direktorių <…> į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba“. Po Monikos, Seimo ir Gitano pataisų, įstatymas skelbia: „LRT generalinį direktorių <…> į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Taryba atviru balsavimu“.
Daugiau nei prieš šimtmetį, 1905-aisiais, jaunas intelektualas Povilas Višinskis savo tautiečiams, buvusių baudžiauninkų vaikams ir vaikaičiams, dėstė demokratijos pradžiamokslį. Klausė dar Rusijos imperijos pavergtų lietuvių: kodėl visuomenės, tautos laisvei užtikrinti yra būtinas „lygus, slaptas ir betarpiškas balsavimas“? Ir atsakė: todėl, kad tik toks balsavimas išvaduoja žmogų nuo prievartos ir leidžia jam laisvai apsispręsti. „Kad nieks negalėtų prispirt paduoti balsą už nepatinkamą žmogų, svietas išmislijo slaptą balsavimą“, – aiškino Višinskis.
Prabėgo amžius. Lietuvius nūnai moko Monika su Remigijumi, Frederikas su Gitanu… Ir lietuviai tarsi Orvelo (Orwell) knygos personažai ima skanduoti: „vergija – tai laisvė!“, „melas – tai tiesa!“, „kelias į vergiją – tai kelias į laisvę!“
Lieka skubos tvarka dar šiemet įteisinti laisviausią ir teisingiausią atvirą balsavimą renkant nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus, įtvirtinti paprasta tvarka – bet ilgai nedelsiant – atvirą balsavimą Seimo ir prezidento rinkimuose.
Ginant laisvę ir viešąjį interesą, regis, būtų teisinga Lietuvos Respublikos piliečių pasuose žymėti, už kurią partiją, už kurį asmenį pilietis Seimo ir prezidento rinkimuose balsavo. Balsavusiųjų sąrašus su jų pasirinkimais demokratijos labui derėtų skelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėse.
Ar tikrai nesame to verti? Nejaugi pristigsime drąsos eiti iki galo? Juk tai – Kristinos Sabaliauskaitės, Monikos Garbačiauskaitės ir „mūsų visų Sausio 13-ji“!
Taip, tai ir Remigijaus Žemaitaičio šventė – juk ne iš meilės laisvei šią šventę jis išprovokavo, ją su komanda vis parežisuoja. Juk joks viešąjį interesą išties ginantis politikas šitaip „karingai“ nesielgtų – nepradėtų demonstratyviai chamiškos asmeninės kovos su LRT direktore.
Ir ką šioje šventėje veikti dvasinės pusiausvyros dar nepraradusiam, į juodą cinizmą nepuolusiam piliečiui? Atsisakyti iliuzijų ir pasistengti įsijausti į Orvelo personažų vaidmenį – prisidėti prie kolektyvinių skanduočių? Ar imituoti Frederiko, Gitano ir Seimo daugumos stebėtojų poziciją – žiūrėti, kas ką?
O gal dar naiviai tikėtis, kad visaliaudiniai makabriški spektakliai netaps šios šalies kasdienybe? Kad, institucijoms padoriai atliekant savo pareigas, šalis iš tokių spektaklių gali ištrūkti?
Ar šiuo atveju LRT Tarybos nariai išdrįstų imtis atsakomybės ir atsistatydinti? Ar turėtų moralinių galių leisti veikti dar nepakeistam LRT įstatymo 13 straipsnio 7 punktui: „Tarybai atsistatydinus in corpore, LRT generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) atleidžiami iš pareigų“?
Regis, tai bene vienintelis būdas išgelbėti „visuomeninį transliuotoją“ iš karo apkasų, dar likusius žurnalistus – iš propagandos karių uniformų. Tiesiog atimti dužlų žaislą iš Remigijaus ir Monikos, sugrąžinti atsakomybę už LRT tiems, kuriuos įstatymas įpareigojo suformuoti LRT Tarybą, „atstovaujančią visuomenės interesams“ ir „veikiančią visos visuomenės naudai“.
Tik tiek. Bet ar ne per daug negalios sukaustytoms mūsų institucijoms?
Autorius yra literatūrologas, kultūros istorikas, pirmasis atkurtos Lietuvos respublikos kultūros ir švietimo ministras
Betgi “Tarybai atsistatydinus in corpore” LRT generalinis direktorius, generalinio direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) būtų atleisti iš pareigų tik naujai suformuotos LRT Tarybos. Esanti LRT valdžia pareigas eitų toliau. Naują LRT Tarybą formuotų tos pačios dabar esančios valstybės valdžios institucijos. Kiek tas Tarybos sudarymas tęstųsi sunku pasakyti. Kaip rodo faktai, sklandžiai sudaryti valdžias valstybės valdymo institucijoms neišeina, tai užtrunka. Tad naujos Tarybos sudarymas gali trukti neribotai ilgai. Atleisti iš pareigų dabartines LRT valdžias nebūtų kam. Be to, LRT direktoriaus pareigoms užimti tektų skelbti konkursą. Tam taip pat prireiktų mėnesiais skaičiuojamo laiko. Tokiu atveju Tarybos atsistatydinimu LRT valdžių klausimas spręstųsi sunkiai.
Smulkaus verslo administracija (SBA) gruodžio 5 d. paskelbtame pranešime teigė, kad visiems 8(a) verslo plėtros programos dalyviams buvo nurodyta pateikti finansinius įrašus, nes buvo susirūpinta, kad iniciatyva yra kupina sukčiavimo ir piktnaudžiavimo atvejų.
8(a) programa siekia padėti smulkaus verslo savininkams, laikomiems socialiai ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje, plėtoti ir plėsti veiklą rengiant mokymus, seminarus ir teikiant konsultacijas. Be to, programos dalyviai gauna prieigą prie rangos galimybių federalinėje rinkoje.
Pranešime teigiama, kad, dedant „visapusiškas pastangas apsaugoti mokesčių mokėtojus ir teisėtą smulkųjį verslą, kovojant su sukčiavimu, švaistymu ir piktnaudžiavimu“, daugiau nei 4 300 8(a) dalyvių dabar įpareigoti pateikti finansinius dokumentus už pastaruosius trejus metus.
Audito metu tikrinami banko išrašai, finansinės ataskaitos, didžiosios knygos, darbo užmokesčio registrai, rangos ir subrangos sutartys bei darbo įrašai.
„Vis daugiau įrodymų rodo, kad 8(a) programa, skirta „socialiai ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje esančioms“ įmonėms, iš tikslinės programos virto tarpine priemone piktnaudžiavimui ir sukčiavimui, ypač Bideno administracijos laikais, kai federalinėse sutartyse agresyviai pirmenybę teikė DEI, o ne nuopelnams“, – teigė SBA administratorė Kelly Loeffler.
Perdavimas reiškia verslo tipą, kai subjektas nėra apmokestinamas; vietoj to apmokestinami individualūs savininkai.
Mažos įmonės, kurios iki sausio 5 d. neįvykdys šių reikalavimų, rizikuoja prarasti teisę dalyvauti 8(a) programoje. Joms taip pat gali būti atliekami tolesni tyrimai ir imtasi taisomųjų veiksmų.
„Tęsdami anksčiau paskelbtą vyriausybės masto auditą, esame įsipareigoję nuodugniai peržiūrėti kiekvieną federalinę sutartį, rangovą ir rangovą, bendradarbiaudami su federalinėmis teisėsaugos ir kitomis agentūromis, kad užtikrintume atskaitomybę mokesčių mokėtojams“, – teigė Loeffleris.
SBA pradėjo visapusišką 8(a) programos auditą po to, kai Teisingumo departamentas (DOJ) atskleidė daugelį metų trukusią sukčiavimo ir kyšininkavimo schemą, kurioje dalyvavo buvęs federalinis rangovų pareigūnas ir 8(a) rangovai.
Birželio 12 d. pareiškime Teisingumo departamentas paskelbė , kad JAV tarptautinės plėtros agentūros (USAID) vyriausybės sutarčių pareigūnas ir trys įmonių savininkai bei prezidentai pripažino savo kaltę dėl savo vaidmens „dešimtmetį trukusioje kyšininkavimo schemoje, kurioje dalyvavo mažiausiai 14 pagrindinių sutarčių, kurių vertė viršija 550 mln. JAV mokesčių mokėtojų dolerių“.
Iš trijų schemoje dalyvavusių įmonių dvi buvo sertifikuotos kaip mažos įmonės pagal 8(a) programą.
Birželio 27 d. SBA pranešime teigiama , kad vienas iš rangovų užsitikrino papildomus 800 mln. dolerių vertės federalinius kontraktus, nepaisant to, kad USAID oficialiai jį įvardijo kaip stokojantį „sąžiningumo ar dorumo“.
Spalio 21 d. „X“ paskelbtame įraše žurnalistas Jamesas O’Keefe’as, „O’Keefe Media Group“ savininkas, pasidalino vaizdo įrašu, kuriame teigiama, kad atskleidžiama federalinė sutarčių sudarymo afera, susijusi su 8(a) programa. Jis teigė, kad sukčiavimą įvykdžiusi įmonė pasinaudojo savo „mažumos valdomo statusu kaip priedanga“, kad gautų vyriausybės sutartis, tuo pačiu 80 procentų darbų perduodama kitiems.
Spalio 22 d . „X“ paskelbtame įraše Loeffleris paskelbė, kad SBA oficialiai sustabdė O’Keefe’o atskleistą verslą. Tiek bendrovei, tiek trims jos savininkams buvo uždrausta vykdyti bet kokią naują veiklą su federaline vyriausybe.
Jiems „nebus leidžiama dalyvauti konkursuose dėl federalinių sutarčių, subrangos sutarčių ar rezervų ir jie negalės gauti jokios federalinės pagalbos“, – teigė SBA administratorius.
SBA pareiškime teigiama, kad naujausia iniciatyva prasidės nuo didelių investicijų, ribotos konkurencijos sutarčių, sudarytų per 15 metų laikotarpį. Tai bus vykdoma bendradarbiaujant su įvairiomis federalinėmis agentūromis, kurios skiria sutartis 8(a) dalyviams.
„Išvados bus perduotos SBA generalinio inspektoriaus biurui ir Teisingumo departamentui vykdymui, o SBA imsis visų įmanomų veiksmų, kad susigrąžintų netinkamai panaudotas lėšas. Kiekvienas, turintis informacijos apie sukčiavimą, švaistymą, netinkamą valdymą ar netinkamą elgesį, gali apie tai pranešti SBA [Generalinio inspektoriaus biurui]“, – teigiama pareiškime.
Lapkričio 6 d. Iždo departamentas paskelbė apie viso departamento mastu atliekamą pagal „preferencijomis pagrįstas“ sutartis sudarytų sutarčių, kurių bendra vertė siekia apie 9 mlrd. JAV dolerių, auditą.
theepochtimes.com/us/sba-orders-over-4300-small-businesses-to-produce-financial-records-in-fraud-clampdown-5954701?utm_source=rtnewsnoe&src_src=rtnewsnoe&utm_campaign=rtbreaking-2025-12-07-3&src_cmp=rtbreaking-2025-12-07-3&utm_medium=email&utm_content=access0&est=n8sc%2FZwH2n17UMgyk5HlpM6VnOTqr98Q%2BycreUw5Axmjxdam7OKHd%2F8tMd4bYA%3D%3D
[Ar atlikus tokį auditą Lietuvoj, nepaaiškėtų panašaus masto sukčiavimas? Bet kas jį atliks kai visi savi?]
Lėšų išleidimo atveju yra svarbiausia, ar kas naudingo už išleistus pinigus valstybei, visuomenei yra padaryta, ar lėšos buvo tik jų įsisavinimo darbai. Antai, prieš 10 metų buvo baigta nutiesti “Rail Baltica” vėžė nuo Kauno iki Lenkijos sienos, tam buvo išleista apie 400 mln. ES lėšų. Tačiau, tos vėžės, regis, per 10 metų valstybei ir visuomenei taip ir neprireikė. Tokiu atveju manytina, kad darbai yra įvykdyti tik lėšų įsisavinimo reikalu, kai jos galėjo būti panaudotos, pvz., Baltijos šalims greitąja europine vėže sujungus savo sostines, kuri. akivaizdu, yra galinti tarnauti (dalis iki Šiaulių) ir Lietuvos gyventojų susisiekimui su pajūriu. Taigi lėšų išleidimas iš esmės vertintinas jo valstybei, gyventojams duodamos naudos (atsipirkimo) požiūriu, o ne tik formaliais išlaidų įforminimo pažeidimais.
>Kažin
Logiška.
LRT galutinai suįžūlėjo šį šeštadienį SILUETŲ laidoje pusę valandos davusi kalbėti Adolfo Ramanausko šmeižikei Rūtai Vanagaitei
Teisingos mintys, didele dalimi pritariu. Nepasitikiu dabartine “lrt” administracija.
LRT tarybos pirmininkas: Jonas Staselis yra persekiojamas, jį bandoma atstatydinti
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos-lietuvos-zinios/lrt-tarybos-pirmininkas-jonas-staselis-yra-persekiojamas-ji-bandoma-atstatydinti/
„[…] pastaruoju metu būna, kad Tarybos nariai sulaukia grasinimų fiziniu susidorojimu. […] Tiesiog gatvėje, prasilenkiant, buvo pagrasinta fiziniu susidorojimu.“