K. K. Urba. Be mokyklos blogai – su mokymu negerai (II)

Pirma straipsnio dalis ČIA.

Rašyti šį straipsnį pastūmėjo ką tik pamatyta LRT laida, skirta mokinių patyčioms ir stipresnei jų formai – smurtui, kurioje jos vartaliotos įvairiausiais aspektais: atvejų, psichologijos, teisės, internetinių paauglių veiklų.

Kažkaip susigriebiau, įjungiau savus intelektinius resursus, juolab LRT laidos pabaigoje paprašyta rašyti jiems, bet tuoj pat suglumau pagalvojęs, o argi šiuo metu pati valdžia nesityčioja iš atskirų visuomenės grupių, tad ko norėti iš jaunuomenės. Pateiksiu ketvertą skaudžių atvejų.

Plataus masto patyčios iš visuomenės narių

Prieš keletą dienų sužinojau, kad grupė mokytojų – Andriaus Navicko ir Lilijos Bručkienės vadovaujamų profsąjungiečių pluša, siekdami per du mėnesius surinkti 50 tūkstančių parašų, kad Seimas teiktųsi svarstyti Darbo kodekso pataisą, kuri užtikrintų teismo pripažinto neteisėtai atleisto darbuotojo … grąžinimą į darbą. Betgi tai, jei ne pasaulio, tai demokratijos pabaiga ant Lietuvos slenksčio!

Ne vienoje pasaulio valstybėje tai vyksta automatiškai – net nereikia rašyti vėl žeminančio prašymo priimti į darbą, išmokamos kompensacijos, o štai, pasirodo, mūsų Lietuvėlėje įstatymo nepilnumu tebėra įteisinta aukštesniame administraciniame range esančio diktatūra.

Ar ne gėda ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, būnant šalia Švedijos, Vokietijos, turint atstovavimus ne tik Europarlamente, bet ir gausybėje kitų tarptautinių profsąjunginių ir kitokių organizacijų laikytis socialfeodalinių tradicijų?

Ir šios pataisos iniciatyva juk iš ne kepurės patyliukais ištraukta, o po skandalingos, pakankamai plačiai atspindėtos žiniasklaidoje konfliktinės istorijos ne bet kur, o Alytaus Adolfo Ramanausko gimnazijoje.

Dabar gi Mokytojai turi aukoti savo brangų laiką ir energiją stoviniuodami ir kaisdami bei šaldami gatvėse, kad Seimui įrodytų, jog du kart du yra ne penki ir kupranugaris ne skruzdėlė.

Reikalas principinis, ir jei nebus greitai valdiška tvarka išspręstas, tai beliks teigti, kad ten aukštuose postuose ne tik š…maišiniai, bet ir kitokie pridvokę savom smegeninėm veikėjai.

Antras patyčių iš visuomenės atvejis – naujų onkologinių vaistų kompensavimo tvarka ir greičiai. Vėžiu serga Lietuvoje apie 150 tūkstančių, tad pridūrę artimuosius gausime bent pusmilijoninę medicininę-socialinę stigmą.

Miršta kasmet nuo šios klastingos ligos apie 8 tūkstančius ir tai yra vieni blogiausių rodiklių ES.

Prieš dešimtmetį situacija tokių brangių vaistų kompensavime buvo tiesiog tragiška, bet po iniaciatyvios verslininkės Vaivos Mickuvienės organizuoto „Baltųjų kepuryčių“ mitingėlio su plakatais – „Mes norime gyventi“, kuriame apsilankė ir Seimo Finansų bei biudžeto komiteto nariai bei išgirdo, kad pacientai norėdamo įpirkti vaistus yra priversti parduoti savus namus, padėtis iš labai blogos pasikeitė tik į blogą.

Statistika yra iškalbinga: 2023 m. iš 48 per ankstesnius ketverius metus EMA registruotų inovatyvių onkologinių vaistų Lietuvoje buvo kompensuojami tik 3, Vokietijoje – 46. 2024 m. iš 56 naujų onkologinių vaistų Lietuvoje buvo kompensuoti 8, Vokietijoje – 54. 2025 m. tyrime iš 56 naujų onkologinių vaistų Lietuvoje – 13, Vokietijoje – 51.

Šiemet kompensuos dar 14-a su pompastišku triukšmeliu – mes jumis rūpinamės. Pridurčiau – grabe.

Taip yra dėl finansavimo stygiaus ir dėl naujų vaistų kompensavimo skyrimo tvarkos Lietuvoje ydingumo. Kur palaipsnis lėšų onkologiniams vaistams didinimo planas penkiems metams į priekį?

Su socialine nejautra, empatijos stoka yra susijusi trečia patyčia. Man Seimo narys pasakė, kad Vilniaus savivaldybei pernai pristigo fantazijos atlikusių biudžetinių pinigų – vieno milijono eurų panaudojimui sostinės gyventojų reikmėms.

Gi Vilniuje ar ne gera šimtinė, o gal ir pusantros bėdžių, turinčių problemų savęs aptarnavime laukia nesulaukia socialinių pagalbininkų iš įvairių įmonių, kadangi joms nėra pervesti pinigai.

Ketvirta patyčia yra susijusi su nuolatiniu aiškinimu, kad atlyginimų augimas lenkia infliacijos tempus, nors eiliniai pirkėjai gal visą dešimtmetį kartoja iš tv ekranų – kiek valdžia prideda prie pensijų, pašalpų, o ir prie dalies algų, tiek prekybos tinklai, dažniausiai iš anksto pasididinę kainas, iš to pasipelno patys.

Į vieną kišenę valdžia įdeda, iš kitos tinklai išima, ir tos sumos ne šiaip sau – o per metų metus susidaro milijardinės.

Žinoma, statistika yra beveidė – ji niveliuoja ir „suvidurkina“ mažai uždirbančius ir gyvenančius „nuo – iki“ su finansų elitu – verslo savininkais, „top menedžeriais“ ir politikos elitu ar teisėjų luomu ir nuolat „kabina makaronus“ per Lietuvos banką iš tv ekranų.

Bet tie „krokodilo nasrai“ iškalbingesnėje statistikoje – socialinės nelygybės koeficientas GINI su visais infliacijos tempais pagal kuriuos Lietuva nuolat pasižymi, suprantantiems situaciją, būtent, patvirtina tą suvidurkinimo mitą: „dar niekada Lietuva negyveno taip gerai“.

Kitaip tariant, ir toliau sėkmingai tebesityčiojama iš armijos pensininkų, neįgaliųjų, eilinių profesijų darbuotojų, jei norite ir neeilinių – gaisrininkų, netgi mokytojų, kultūros sferos šviesuolių – „tamstos, iš tiesų gyvenate kaip niekada puikiai“, o kad nesumanytumėte vėl streikuoti, tai jums bus patyliukais užmautas, sakykime dar ir Mokytojų rūmų apynasris.

e-Patyčios moksleivijoje

Po tokios nelinksmos įžangos grįžkime prie pagrindinės temos – mokinių patyčių ir smurtavimo. Pirmąjį pastiprina nevaldomas ir neaprėpiamas paauglių pašaipų liūnas internete.

Lietuvoje „Moksleivių ir paauglių patyčių mastas yra vienas didžiausių Europoje, kibernetinių patyčių – vienas aukščiausių labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse.“¹

Racionalu iki tam tikro mokinių amžiaus riboti jų prieigą prie socialinių tinklų, kaip jau atlikta Australijoje. Nuo 2025 m. gruodžio 10 d. socialinių tinklų platformos privalo imtis pagrįstų priemonių, kad jaunesni nei 16 metų Australijos gyventojai negalėtų kurti ar turėti paskyrų.

Tai taikoma tokioms platformoms kaip „Facebook“, „Instagram“, „TikTok“, „Snapchat“, „X“, „Reddit“, „YouTube“ ir kitoms. Už reikalavimų nevykdymą platformoms gali būti taikomos labai didelės baudos.

Ir tai ne vien e-patyčių prevencija ir psichikos bei akių apsauga, o buvimo ore ir sportavimo skatinimas.

ES Komisija tuo metu tebetrypčioja vietoje, nors daugelis ES valstybių narių spaudžia Komisiją stiprinti vaikų apsaugą internete.

2026 m. rugsėjį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė planus rengti vadinamąjį „EU Kids Act“, kuriame buvo paminėtos idėjos: neleisti socialinių tinklų paskyrų jaunesniems nei 13 metų vaikams; 13-14 metų paaugliams leisti tik ribotas, tėvų prižiūrimas paskyras; nustatyti papildomus saugaus dizaino reikalavimus platformoms nepilnamečių atžvilgiu.

Tačiau tai kol kas yra pasiūlymų stadijoje ir dar nėra galiojantis ES teisės aktas*.

Ką gali ir ko nebe Dirbtinis intelektas?

Įdomu, kad Dirbtinis intelektas (DI) jau šiandien gali gana efektyviai identifikuoti patyčių požymius tekstuose, vaizdo įrašuose, garso įrašuose ir socialinių tinklų komunikacijoje. Tačiau jis nėra neklystantis ir dažniausiai veikia kaip pagalbinė, o ne galutinį sprendimą priimanti sistema.

DI gali aptikti: įžeidimus ir pravardžiavimą; grasinimus; pasikartojančius žeminančius komentarus; socialinę atskirtį („nebendraukite su juo“, „išmeskite ją iš grupės“); sarkastiškus ar pasyviai agresyvius pranešimus; koordinuotas puolimo kampanijas socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, sistema gali atpažinti, kad frazė: „Tu esi visiškas nevykėlis, niekam nereikalingas.“ turi didelę patyčių tikimybę.

DI gali analizuoti: veido išraiškas; balso toną; agresyvius gestus; grupės elgesio modelius; kalbos turinį, paverstą tekstu. Pavyzdžiui, mokyklos aplinkoje vaizdo analizės sistema galėtų pastebėti, kad vienas vaikas nuolat stumdomas, ignoruojamas ar tampa grupinių pašaipų objektu.

DI gali: sekti komentarų srautus; nustatyti koordinuotą užgauliojimą; identifikuoti neapykantos kalbos elementus; vertinti patyčių intensyvumo pokyčius laikui bėgant; automatiškai žymėti rizikingą turinį moderatoriams.

Vaizduose AI gali aptikti: Agresyvius gestus; Įžeidžiančius užrašus ar memus; Patyčių situacijas nuotraukose ar vaizdo įrašuose.; Socialinę atskirtį ar grupinį užgauliojimą (kai tai akivaizdu).; Tačiau vaizdų analizė yra sudėtingesnė. AI gali matyti, kad keli žmonės juokiasi iš vieno asmens, bet ne visada supras, ar vyksta draugiškas bendravimas, ar patyčios.

Pagrindiniai iššūkiai: Kontekstas – tas pats sakinys gali būti juokas tarp draugų arba patyčios. Kultūriniai skirtumai – skirtingose kalbose ir bendruomenėse tie patys žodžiai gali turėti skirtingą reikšmę.

Sarkazmas ir humoras – žmonėms net sunku juos interpretuoti, todėl DI klysta dar dažniau. Daugiamodalumas – kartais nei tekstas, nei vaizdas atskirai neatrodo problemiški, tačiau kartu sudaro patyčių turinį.

Todėl modernios sistemos vis dažniau naudoja daugiamodalį AI, kuris vienu metu analizuoja tekstą, vaizdą, garsą ir bendravimo istoriją. Tokios sistemos gali pasiekti gana aukštą tikslumą, tačiau galutinį sprendimą jautriose situacijose dažniausiai turėtų priimti žmogus.

Kad toks vaikų ir paauglių ar net jaunuolių bendravimo internete Lietuvoje kontrolierius veiktų reikia a) teisės aktų b) realios programinės įrangos. Ar iki tiek yra priaugęs Seimas ir keletas ministerijų ir kiek metų tame jau vėluojama – nekomentuosiu, nors čia glūdi vienas svarbiausių e-patyčių užkardymo sprendinių.

Įsivaizduokime, kad DI aptinka patyčią, o juo besinaudojanti kita programinė įranga siunčia prasikaltusiam įspėjimą: “Dar vienas patyčių atvejis, ir būsi įtrauktas į asocialiai – antivisuomeniškai bendraujančių registrą, bus informuoti tėvai ir mokykla, tai atsilieps tau gyvenime.

Eismo taisyklės – pėsčiųjų ir transporto judėjimui buvo įvestos avarijų išvengimui, taip ir internete privalu laikytis gero tono bendravimo apie kurį gali sužinoti paspaudęs šią nuorodą. Jei nesutinki, kad tai buvo patyčia – argumentuok Apeliacinei programai, kuri gali galutiniam sprendimui pasitelkti tėvus ir mokytojus”.

Maždaug taip.

Kiti receptai ir patirtys

Visa tai modernaus gyvenimo ir technologijų pažangos iššūkiai, tačiau dera prisiminti ir tarpukario bei pokario mokyklos gerąsias patirtis, kai pažymių knygelėje trimestro ar pusmečio pabaigoje buvo įrašomi ir stropumo, drausmingumo bei elgesio pažymiai. Pradinukus tas veikdavo labai rimtai.

Pažymiais elgesys yra vertinamas pvz. Lenkijos mokyklose, o tarptautinėse mokyklose už asocialų elgesį net numatytas išmetimas lauk.

Nežinau, kiek ir kuriose klasėse mokytojai pasakoja apie didžiuosius Jungtinių tautų septyniolika, kad ir žlugusių mileniumo tikslų, aiškina apie žmonijai iškilusius uždavinius sukurti valdomą mini termobranduolinį reaktorių, tam kad būtų išspręsta energetinių resursų problema visam laikui, nušviečia širdies ir kraujagyslių bei onkologinių susirgimų įveikimo uždavinius ir kitus siekius, pasaulyje, kuriame beveik milijardas nemoka nei skaityt nei rašyt.

Tai turėtų stiprinti motyvaciją mokytis ir siekti geresnio pasaulio kolektyviniais veiksmais, nukreiptais prieš blogį, kai to prisireikia.

Būtent, nuolatinis mokinių orientavimas į penketą didžiųjų mąstytojų aptiktų visų visuomenių tikslų: aukšti bendra GEROVĖ, TEISINGUMAS, apimantis ir socialinį, SAUGUMAS bei LAISVĖS su tam reikalingos TVARKOS, pradedant konstitucine, kūrimu, turėtų išugdyti naują politikų kartą, apdovanotą sisteminiu, o ne fragmentuotu mąstymu, kuris būdingas dabarčiai su burtažodžiu “ikanomika auga”.

Jungtinės Karalystės mokyklose yra itin propaguojami kolektyviniai žaidimai, kad ugdytiniams į kraują įaugtų: kartu, kolektyviai galima nuveikti žymiai daugiau. Visgi, liberalaus kapitalizmo visuomenėse daug kur propaguojamas sėkmingo ir stipraus žmogaus, atlaikančio bet kokią konkurencinę kovą, individualizmo kultas, o tai nori nenori prasismelkia ir į ugdomųjų terpę.

Gražios yra Montesori mokyklų idėjos, atskirų įžvalgų reikalautų privačios mokyklos, tačiau jos tėra nedidelę visuomenės dalį teapimančios tautos ateities oazės. Liaudis noksta ir bręsta bendrojo ugdymo įstaigose, kurios ir užduoda pagrindinį toną.

Daug šviesos yra ir jose, tačiau pati ugdymo įstaigų sistema yra tiek plati, kad blogis jose reiškiasi, jau, anaiptol ne šaukštu deguto. Muzikos Mokytojai Vaišvydavos mokykloje ketvirtoko šastelėtas pasiūlymas … „pačiulpti” su teisminiu procesu dėl ‘’didžiavyrio” nuvesdinimo pas direktorę, nors ausis ir nebuvo sukta, tai tik vienas simptomų, kur esame ridenami.

Toliau prasideda ir „bėgimas iš pamokų”, kuris yra viena rimčiausių švietimo sistemos skaudulių, greta visos puokštės kitų.

Dalis Lietuvos visuomenės „serga”, todėl yra būtinos neatidėliotinos kur kas stipresnės korekcijos, gal net labiau atsižvelgiant į sparčiai tobulėjančių Japonijos, Pietų Korėjos ir, žinoma, Suomijos, Estijos patirtis.

Supjaustėme laivus, panaikinome lininkystę ir nesustojome

„Neliko ne tik Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto, bet ir Pedagogikos (Edukologijos) universiteto, išardyta specialiųjų mokyklų ir mokytojų kvalifikacijos kėlimo sistema. Gėdingai subliuško ir 2018 m. skambiai paskelbta idėja Lietuvai „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 metų“.

Vietoje varžytuvių dirbti prestižinį darbą – didžiulis mokytojų stygius.

Padėtį švietimo sistemoje parodo ne tik mokinių pasiekimai, bet ir jų fizinė bei psichologinė būklė. Tik kas dešimtas vaikas yra visiškai sveikas, narkotikų vartojimo patirtį turi jau 10–12 metų vaikai, o savižudybės plinta jau ir tarp jaunesnių moksleivių.

Šalies kariuomenei tinkamais pripažįstama mažiau kaip pusė šauktinių.”²

Priežasčių toli nereikia ieškoti. Prof. Gediminas Merkys rašo: „Padarytų verčiau švietime besisukančių NVO ir VšĮ kompleksinį veiklos bei rezultatyvumo auditą, kurios realiai naudingos, kurios imituoja darbą ir užsiiminėja „fondačiulpyste“?

Kur biurokratijos mažinimas mokyklose, kur mokytojų profesinė autonomija, kur mokytojų kūrybinės atostogos ir galimybė išeiti į pensiją anksčiau, kaip tatai yra civilizuotose šalyse.

Kur švietimo rėmimo įstatymas, numatantis lengvatas ir preferencijas studentams, pedagogams?

S. Vydūnas Prūsijoje savo laiku (1912 m.) anksti – 44 m. amžiaus – išėjo į pensiją, kadangi sukaupė stažą. Mes net 20 a. pradžios šiuo požiūriu nepasiekėme.

Kur moderni mokytojų kompetencijų tęstinio ugdymo sistema?

Pasikelkite ir pasižiūrėkite, koks atsilikęs (ne turiniu, kuris neretai geras), bet organizaciniu modeliu yra šis kraštutinai svarbus sektorius.

Kur Mokyklinės tarnybos įstatymas, kaip Vokietijos „Lehramtgesetz“, kuris sutvarkytų visą mokytojų, direktorių ir specialistų karjerą, atostogas, atestaciją, kategorijas, atlygį, atleidimą iš darbo ir priėmimą į darbą?…

Nenori mokytojams mokėti 150 proc. nuo VDU, tai siūlo „ubagams“ Rūmus.”³

Tai iš kur imsis ta pagarba, jei su mokytojų bendruomene, skirtingai nuo verslo, valdžios nesiskaito?

Kaip spręsime ir ar sprendžiame?

Neabejingoji visuomenės dalis dėl situacijos švietimo sistemoje yra akivaizdžiai sudirgusi. Net Jo ekselencija Gitanas Nausėda rugsėjo pirmosios proga “įkirpo” ministrei R.Popovienei dėl dirbtinio balų pridėjimo silpniau besimokusiems, kad šiems nebūtų užkirstas kelias siekti aukštesniojo mokslo.

Ministrė šį sykį atsakė darbo grupės jau prie vyriausybės įkūrimu, o ministerija padarė reveransą Daukanto aikštės pusei – pritarė Mokytojų rūmų idėjai, susilaukusiai profsąjungiečių griežto įvertinimo.⁴

Pastebėsiu, kad mes nei žinome, kokia tos grupės sudėtis, koks jos darbo reglamentas ir ką ji veikia ar veiks? Sakyčiau, kad tai, netgi, prieštarauja konstitucinei atviros visuomenės nuostatai.

Palyginkime šį kol kas viešųjų ryšių akcijinį – reitinginį “balioną” su straipsnio pradžioje minėta gyva LRT laida, kuri paskatino surašyti šį straipsnį. Gi mes laukiame paties tikriausio gyvo “realybės šou” iš šios grupės diskusijų, kad regėtume, kas yra kas ir ką tai duos pažangai?

Bei pamatytume kur galėtume patys pridėti savo ranką.

¹ R. Abugelis. Švietimo tamsumos – daugiau nei 90 proc. jaunimo nuo 15 iki 19 metų linkę emigruoti. 
² R. Abugelis. Švietimo tamsumos – daugiau nei 90 proc. jaunimo nuo 15 iki 19 metų linkę emigruoti. 
³ G. Merkys. Vargas tau Jeruzale, vargas tavo vaikams – valstybė eina durnyn akyse. 
⁴ K. K. Urba. Ar reikalingi Mokytojų rūmai?  

______________
* Red. past. 2026 m. rugsėjo 17 d. Europos Komisija jau pateikė ES KIDS Act pasiūlymą; jame savarankiškas paskyras siūloma leisti nuo 15 metų, o pats pasiūlymas dar nėra galiojantis ES teisės aktas.