Gegužės 24 d., 15 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje pristatoma paroda „Nuo akmens iki kodekso. Įvairenybės iš knygos istorijų“.
Kiekviena knyga gali papasakoti daugybę istorijų tiek apie save, tiek apie kitas knygas.
Prireikė kelių tūkstančių metų, kol akmenį, medį ir molio lenteles pakeitė paprastesnės medžiagos, o pagamintos knygos buvo tvirtesnės, lengvesnės, užėmė mažiau vietos.
Europos knygos raidą labiausiai įtakojo papirusas, pergamentas ir popierius. Pirmiausia pokyčiai palietė knygos formą, vėliau ir teksto užrašymo būdą.
Spaustuvių, renkamų rašmenų atsiradimas greitino tiražavimo procesą, įvedė knygoje antraštinį lapą, keitė teksto dėstymą, tačiau knygos kitimo istorijoje naujovės visada pynėsi su papročiu.
Pavyzdžiui papirusui, ne vieną amžių beveik išstumtam pergamento, pritrūko poros šimtų metų iki dienos, kai Vakarų Europoje popierius buvo ne tik naudojamas, bet ir gaminamas, iki šių dienų randame dokumentų, užrašytų ant pergamento, tebeegzistuoja ritinio formos knygos.
Šioje parodoje siekiama parodyti ir prakalbinti įvairiausius pavyzdžius: 4000–5000 metų senumo dantiraščių fragmentus, šiuolaikines ir išskirtines rankraštines (prie kurių vien perrašinėtojai dirbo kelis mėnesius) knygas.
Paprastus ir išskirtinius spausdintus veikalus, kurių beveik kiekvienas egzempliorius skyrėsi net nuo tos pačios laidos kito egzemplioriaus.
Parodoje rasime ir pačių knygų pasakojamų istorijų apie skaitytojus. Ne viena šiandien Vrublevskių bibliotekoje saugoma knyga nukentėjo nuo karų, okupacijų, buvo priversta keisti savo šeimininką, saugojimo vietą.
Vienas įspūdingiausių parodos eksponatų – II pasaulinio karo metais sovietų kareivių Karaliaučiuje „sušaudytas“ XVIII a. konvoliutas.
Parodos autorė – Vrublevskių bibliotekos Knygos muziejaus darbuotoja Agnė Zemkajutė.
