Nežinau, kaip dėl pasaulio, bet Lietuvoje didžiausias pergales nūn skina (karaliauja?) ne politikai, prekybininkai ar popžvaigždės, ne riebūs europiniai projektai ir gerovės valstybei reikšmingi patiekalų receptai, o… vienintelis striukas bukas jaustukas. Gal ir nenuostabu: jis reiškia nuostabą: vau, vau, vau!

Dar visai neseniai mūsų krašte viauksėjimu garsėjo tik ištikimieji keturkojai, o štai šiandien be jo neišsiverčia dažnas interviu, kelionių reportažas, koncertas, komentaras, pramoginė laida. Negi kas ims ir senoliškai, t.y. lietuviškai, nusistebės: oho, oho-ho, tai bent, ojė, vaje, vajetau, nieko sau, po perkūnais! Įdomu? Vau! Gražu? Vau! Skanu? Vau! 

Taigi: trykštam žodžio laisve, žmogaus teisėm, mokslo bei verslo inovacijom, pasirinkimų įvairove, egzotiškom, ekstremaliom kelionėm, o štai emociniam kalbos intelektui užtenka vienos natos natelės…

Šitoj vietoj užkietėjęs „litvomanas“ tikriausiai paplūstų nacionalistiniais priekaištais, didaktika, bet mes juk ne tokie? Mes verčiau pažiūrėkim, kaip broliai lietuviai sugeba net paprastam lietuviškam žodžiui suteikti šiuolaikinį skambesį. Ypač – iškeldamas jį į svaiginančias filosofines aukštumas.

Tik paklausykit, ką jaunosios kartos atstovo balsu triūbija Lietuvos nacionalinis transliuotojas: „Tai apie ką yra mūsų gyvenimas?“

Pašnekovas ne mažiau gudragalviškai atsako:

„Gyvenimas yra ne apie tai, apie ką daugelis mano… Egzistencinis klausimas: „Apie ką aš esu?“

Ši tema man pasirodė besanti dėkinga ir iki šiol neišsemta, todėl sunku buvo ištverti nepacitavus analogiškai mintijančių radijo, televizijos, internetinių portalų:

„Pinigai, draugai… Naktinis klubas yra apie tai.“

„Ar galite pasakyti, apie ką yra šios Kalėdos?“

„Senoji geroji Švedija numirė, pamirškite apie ją.“
„Paminėkim ir apie tai, kad…“

„Trumpas: Šis judėjimas niekada nebuvo apie mane.“

„Skvernelis TV: nėra priekaištų apie tai, kaip jis elgėsi…“

TV laida apie darželį: „Gyvenimas yra ne tik apie vaikus.“

„Kalbėsime apie labai įdomią temą.“

„Kai viceprezidentė K. Harris sako, kad šie rinkimai yra apie laisvę, ji kalba visai rimtai, – sakė atstovas spaudai.“

„Buvo daug dalykų, kurie neatrodė vien apie meilę ir vienybę (Nemo eurovizijos konkurse).“

„Tai nėra apie tai, kas svarbu.“

„M.Navickienė: Man politika niekada nebuvo apie mane asmeniškai. Labiau apie tai, kiek gali nuveikti joje, kiek gali priimti sprendimų ar sutelkti skirtingai mąstančių žmonių bendriems tikslams.“
„Anykštos“ komentatorius: „Tas kvapas buvo ne apie Anykščius.“

„Džiaugsmo penkta vieta neslėpę lietuviai nežino savo komandos ateities:
viskas buvo apie šią dieną.“

„Viešbutis išskirtinis savo istorija, architektūra, kuri primena apie tai, kad kurortas turi gražią ir turtingą istoriją.“

Šeraitė-Gogelienė: „K. Škirpai skirta atminimo lenta buvo apie vandalizmą ir neapykantos kurstymą visuomenėje.“

Ką dar bepridūrus? Nebent tai, jog šie ir panašūs sakiniai – tik lašas jūroje… Jei šiuolaikinei ausiai vis dėlto atrodys, jog jie yra normalūs, taisyklingi, jog „apie“ tokioj padėty šimtu procentu būtinas bei suprantamas, šią pastraipą bevelyčiau baigti retoriniu klausimu: „Tai apie ką aš valgau, o paskui apie ką sisioju“?

Einame toliau. Galimas daiktas, koks nors suktas lietuvis tars: autorius akivaizdžiai priešiškas vakarų kultūrai, nes pateikia tik pavyzdžius ir vertinius iš anglų kalbos! Jų, žinoma, apstu, štai dar keletas:

„Mes susirinkome čia tam, kad kartu turėtume džiaugsmą“ (suprask: pasidžiaugtume)

„Linkime turėti gerą laiką“ (suprask: gerai praleisti laisvalaikį)

Ne veltui sakoma: būkime biedni, bet teisingi! Net mūsų didžiausi „pasaulio piliečiai“, atidžiau pažiūrėjus, diena dienon dosniai pila vandenį ir ant didžiarusiškojo malūno! Ir aš nekalbu apie visokius „davai“, „nedadaro“, „prabalsavau“, „pakankamai nedaug“. Netikit? Cituoju (radijas, televizija…):

„Pas ką nėra streso?“

„O kaip pas tave situacija su kalba?“

„Su ornitologinėm žiniom pas tave prastai“

Krepšininkų trijulės treneris TV laidoj:

„Veiduose pas krepšininkus džiaugsmas…“

„Pas ją nebuvo greičio“

„Pranašumas (penkiakovėje) pas Madleną“

„Kiekviena daina pas Moniką yra istorija“

„Pas regbininkus labai svarbus yra alus“

„Pas mane klausimas“

Et cetera…Variantų – kaip smilčių nerijoje:

A. Chošnau prabilo apie sunkius likimo smūgius: „Išmokau pastovėti už save“

Sporto komentatorius: „Pasiuntė į šoką“

„Danas suplaukė puikų plaukimą“

D.Šakalienė: „Su prezidentu mes turime vienodą matymą dėl problemų“
I. Šimonytė prieš prezidento rinkimų II turą: „Būti žmonėmis, kurie stovėtų už kažką“.

Sudėtingiausias, kaip ir dera, šachmatų didmeistrės pamąstymas (jei nesuklydo internetas):

„Kadangi tas pareiškimas gali būti realizuotas kažkaip labai formaliai, gali būti realizuoti ir labiau aštriai“.
Šie kuklūs, pirmieji po ranka pasitaikę pavyzdėliai – vien tam, kad suvoktume, kokioj totalioj kalbinėj nenuovokoj nūnai – Konstitucijoje įteisintomis valstybinės kalbos prioritetinėmis sąlygomis! – plaukioja mažiausiai pusė Lietuvos. Pradedant mokiniais, dainų tekstų autoriais, žiniasklaidos redaktoriais – ir baigiant visų pakraipų politikos elitu…