Šeštadienis, 23 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

V. Radžvilas. Apie kalbą naikinančius nelietuvius ir raudonuosius lietuvių šaulius

Vytautas Radžvilas, www.pozicija.org
2023-08-03 21:13:33
17
Vytautas Radžvilas | pozicija.org nuotr.

Vytautas Radžvilas | pozicija.org nuotr.

Nepriklausomybės Akto signataras N. Rasimas straipsnyje apie vykstantį vis atviresnį valdančiųjų karą prieš lietuvių kalbą drąsiai laužo nerašytą tabu.

Turbūt pirmą kartą taip atvirai prabylama apie lietuvių kalbos naikintojų tautybę.

Iš tiesų, sulaukta meto, kai atkurtoje Lietuvos valstybėje lietuvių kalbos reikalus tvarko ir jos likimą sprendžia ne lietuviai:

Keistai sutapo, kad šiuo metu tiems asmenims, kurie turėtų labai saugoti valstybinę kalbą, lietuvių kalba nebuvo jų gimtoji.

<…> Taip jau nutiko, kad asmenims, kurie ją šiandien turi ginti, tai buvo priesaikoje parašyta, lietuvių kalba nėra mentaliteto dalis.

Nei Seimo pirmininkei, nei pagaliau mūsų ministrei pirmininkei, nei juo labiau Seime labiausiai mokančiai lietuvių kalbą – teisingumo ministrei.

Tikra tiesa:

V. Čmil, E. Dobrovolskai, I. Šimonytei lietuvių kalba nėra gimtoji, tai yra tik išmokta ir todėl iš esmės likusi svetima kalba.

Maža pasakyti, kad šioms aukščiausio rango pareigūnėms pastangos išgelbėti XIX a. prie visiško išnykimo slenksčio buvusią kalbą nedaro nei menkiausio įspūdžio, o pati kalba nėra ir negali būti jų mentaliteto ir tautinės savasties dalis.

Priešingai, šių pareigūnių viešai išsakomas požiūris ir veiksmai lietuvių kalbos atžvilgiu liudija tik panieką ir neapykanta jai bei siekį, naudojantis turima valdžia, užbaigti jos naikintojų nespėtą įgyvendinti darbą.

Visos trys atstovauja jėgoms, istoriškai siekusioms kuo greičiau nušluoti lietuvių kalbą ir pačius lietuvius nuo Žemės paviršiaus – ilgaamžiams Lietuvos lenkintojams ir rusintojams.

Lietuvių kalba | lietuviukalbosmokytojas.lt nuotr.
Lietuvių kalba | lietuviukalbosmokytojas.lt nuotr.

šių pareigūnių viešai išsakomas požiūris ir veiksmai lietuvių kalbos atžvilgiu liudija tik panieką ir neapykanta jai bei siekį, naudojantis turima valdžia, užbaigti jos naikintojų nespėtą įgyvendinti darbą.

Žlugdyti lietuvių kalbą griaunant jos valstybinį statusą ir stumiant į viešojo gyvenimo užribius labai padeda ir tai, kad Lietuva yra šalis, kurios piliečiams neleidžiama žinoti išsamių ir tikslių net aukščiausių valstybės vadovų ir pareigūnų biografijų.

Be abejo, vaikai teisiškai neatsako už tamsius tėvų darbus.

Bet tai nereiškia, kad renkant ar skiriant aukštus pareigūnus yra protinga ir leistina ignoruoti jų pasaulėžiūrą ir vertybines nuostatas formavusią aplinką.

Pirmiausia – šeimą.

Juk joje, be kitų lemiamai svarbių dalykų, yra skiepijamas ir požiūris į gimtąją bei kitas kalbas.

Apie Seimo pirmininkę žinoma bent tiek, kad ji yra sovietinio „išvaduotojo” anūkė ir KGB rezervisto dukra.

Tokiems lietuvių kalba buvo tik „buržuazinių nacionalfašistų” šnekta.

Tuo viskas pasakyta.

V. Čmilytė liko ištikima ir nuosekliai vadovaujasi tuo pačiu požiūriu ir tai parodo įžūliai užsipuldama VLKI viršininką už tai, kad šis reikalavo vykdyti valstybinės kalbos įstatymą.

Premjerė pati pasigyrė vaikystėje šnekėjusi lenkiškai.

Taigi lietuvių kalbos išmoko ne šeimoje, kieme ar mokykloje.

Bet koks formuojantis jos niekinamam požiūrį į lietuvių kalbą buvo tėvų vaidmuo?

Teisingumo ministrė neapykanta lietuvių kalbai ir nenumaldomu troškimu ją darkyti bei griauti neabejotinai yra Pietryčių Lietuvos autonimininkų reikalo tęsėja.

Tačiau visuomenei nepakenktų žinoti, kas buvo jos priešiškumo lietuvių kalbai įkvėpėjai ir ugdytojai.

Koks glaudus ryšys gali sieti kalbinę šeimos aplinką, šeimos požiūrį į kalbą ir toje aplinkoje ugdyto asmens nuostatas kalbos politikos klausimais ypač iškalbingai iliustruoja LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko A. Žukausko elgesys.

Daugelis nuoširdžiai stebėjosi, kodėl tapęs VU rektoriumi, jis taip entuziastingai puolė kovoti su lietuvių kalba ir delituanizuoti universitetą, kad trynė patį lietuvių kalbos vardą naikindamas net baltistikos ir lituanistikos katedrų pavadinimus.

Kai kurie dalykai darosi suprantamesni, kai tai, kas privatu, tampa vieša ir žinoma plačiajai visuomenei.

Jai nepakenktų žinoti, jog kone aklą neapykantą lietuvių kalbai liudijantys buvusio VU rektoriaus, o dabar Seimo komiteto pirmininko veiksmai liaujasi buvę mįslė ir yra bent iš dalies paaiškinami tuo, kad politiko motina nemokėjo ir iš principo nematė reikalo mokytis lietuviškai.

Paklausta, kodėl neišmoko, nesivaržydavo pati atsakyti „kam man ta lietuvių kalba?” ar viešai pareikšti „paukščių kalbos nesimokysianti”.

Tokių kalbos niekintojų ir nekentėjų baigiantis sovietmečiui netrūko.

Paklausta, kodėl neišmoko, nesivaržydavo pati atsakyti „kam man ta lietuvių kalba?” ar viešai pareikšti „paukščių kalbos nesimokysianti”.

Tokių kalbos niekintojų ir nekentėjų baigiantis sovietmečiui netrūko.

Jau spėta pamiršti, kad tuo metu, kai Sąjūdis reikalavo suteikti lietuvių kalbai valstybinės kalbos statusą, Lietuvoje jau buvo daugybė „lietuvių”, kurie ragino ir reikalavo kuo greičiau pereiti prie ,,didžiosios sovietinių tautų internacionalinio bendravimo kalbos”.

O lietuviškai šnekėjo tik verčiami praktinės būtinybės laikinai dar vartoti šią „praeities atgyveną”.

Labai ryškus tokio išsitautinimo pavyzdys SSRS buvo garsieji latvių raudonieji šauliai.

Daug šių Lenino sargybinių buvo atsiųsti iš SSRS kaip okupuotos Latvijos administratoriai.

Jie buvo smarkiai surusėję ir spėję beveik pamiršti latvių kalbą.

Bet buvo ir tokių, kurie kalbėjo ja dar gana gerai – tuo pat metu jos nekęsdami.

Tokie ,,latviai” buvo geriausi pavergto krašto valdytojai – Maskvai aklai paklusnūs mankurtai ir uoliausi latvių kalbos bei savo tautos naikintojai.

Prisiminus šią istoriją norom nenorom tenka susimąstyti, ar nėra taip, kad šiuo metu valstybinę lietuvių kalbos politiką kontroliuoja tų šaulių bendraminčiai, kuriuos teisėta vadinti tiesiog nūdienos lietuviškaisiais raudonaisiais šauliais.

Skaitant N. Rasimo straipsnį savaime kyla virtinė klausimų.

Ar normalu, kad lietuvių kalbos politiką diktuoja tai kalbai priešiški nelietuviai ir mūsų dienų raudonieji lietuvių šauliai?

Ar jie turi moralinę ir politinę teisę lemti mūsų kalbos raidą ir ateitį?

Ir galiausiai – kada ir kaip baigsis lietuvių kalbos menkinimas ir naikinimas?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Šarknickas. Vėl reikia partizanų, kad apgintų lietuvių kalbą
  2. S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  3. V. Radžvilas. Lietuvių tautą – į istorijos sąvartyną!
  4. R. Miliūnaitė. Norima sujaukti lietuvių kalbą taip, kad ji taptų atgrasi
  5. Kai trąšos tampa svarbesnės už lietuvių kalbą
  6. V. Radžvilas. Pagaliau aiškumas
  7. V. Radžvilas: Tauta privalo nubusti dar kartą – jeigu tai neįvyks, Lietuvos valstybės ir pačios Tautos paprasčiausiai neliks
  8. Č. Iškauskas. Kas ardo valstybinę kalbą?
  9. L. Vyšniauskienė. Nelegalai nori keisti mūsų kalbą
  10. V. Radžvilas. Pagaliau lūžis
  11. V. Radžvilas: Mums beliko tik viešumas
  12. V. Sinica. Kalbos politika: Konstitucinio Teismo bankrotas, norai svarbiau už kalbą
  13. V. Radžvilas. Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris
  14. V. Radžvilas: Ką reiškia principas „Lietuva – lietuviams“?
  15. V. Radžvilas. Grumtynių dėl istorinės tiesos spektaklis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. REIKALINGAS says:
    2 mėnesiai ago

    Reikalingas lietuvių kalbos gynimo Sąjūdis (ir šimos, ir kultūros, ir tapatybės, ir istorijos ir t.t.) Kol aktyviai ir aiškiai nestosime ginti savo tautiškumo, tol jie tęs savo juodus darbus. Jų, tų tikrų kenkėjų, dar ne tiek jau daug, kad nesustabdyti. Bet žmonės apspangę, jie tik savo nosį temato, ir propagandą per TV.. Reikia išjudinimo, o tai reiškia veiksmo. Rašymas labai reikalingas, tai stipriausias ginklas. Bet. Vien rašymas nedaug daro poveikio.

    Atsakyti
    • Pikc įspėja says:
      2 mėnesiai ago

      – blogger.com/comment.g?blogID=6761217957557415254&postID=1760224244898656431
      „Pikc Kažinkavičius rašė…
      Su tuo vienijimusi dažmai bėda- o priežastis paprasta: labai lengva susivienyti GRIOVIMUI, NAIKINIMUI, dėl to visokio plauko “senieji” ir “naujieji” raudonieji nesunkiai sutaria, o štai KŪRIMUI susivienyti sunkiau, nes visų vizijos skiriasi, visi skirtingai įsivaizduoja, KĄ norėtų sukurti. Beje, tai atsispindi ir Sąjūdžio istorijoje: visi sutarė dėl klausimo apie sovietų okupacijos panaikinimą, bet kai tik šis tikslas buvo pasiektas, visa vienybė baigėsi, nes nors okupacijos naikinimo tikslas buvo bendras, bet MOTYVAI ir TOLESNI planai labai smarkiai skyrėsi.”
      Taip, tai būtina turėti galvoje, apmąstyti, kaip valdyti tokią padėtį. Juk to patirtį jau turime.

      Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    2 mėnesiai ago

    Kokia prezidento nuostata dėl valstybinės lietuvių kalbos? Konstitucijos 14 straipsnis! Kada prezidento rinkėjai (!) išgirs jo pasisakymą šiuo lemtingiausiu Lietuvai klausimu?

    Atsakyti
  3. Vytautas says:
    2 mėnesiai ago

    Prezidento nuostata tokia, kaip Šveiko: Dar nebuvo taip, kad niekaip nebūtų…

    Atsakyti
    • Petras says:
      2 mėnesiai ago

      Berods, Gyvasis Klasikas Juozas Erlickas yra pasakęs: “Buvo kaip buvo, yra kaip yra, bus kaip bus”.

      Atsakyti
  4. Romas says:
    2 mėnesiai ago

    Gerai parašyta. Tiesa, atvirumas svarbiausia. Ir pakomentuota gerai. Net pasijuokiau gardžiai, dėl prezidento aliuzijos su Šveiku. Tas sugebėjimas prisitaikyti…
    Tik keli procentai tai perskaitys? Kodėl daugumas mato tik “savo nosį”? Daugumos abejingumas bendriems (Lietuvos) reikalams dėsningas. Jis iš “atstovaujamos demokratijos”. Kurioje valdžia mažumos rankose, o dauguma – ne “prie reikalų”. Rezultate abejingi. Užburtas ratas…

    Atsakyti
    • P.Skutas says:
      2 mėnesiai ago

      Taip, bet daugumos žmonių abejingumą lėmė politika, kuria užauginta karta deramai nemokyta, nežinanti savo kalbos, savo tautos istorijos. Visos istorinės žinios yra 19 amžiaus lygio, skleistos Lietuvos kaip Lenkijos dalies dvasioje. Sąjūdžio prikelta lietuvybė tapo mindžiojama ir per 30 metų sumindžiota. Laikas viešai reikalauti konkrečių valdžios asmenų, valdžios partijų atsakomybės.

      Atsakyti
      • Romas says:
        2 mėnesiai ago

        Sutinku – “reikalauti valdžios žmonių, valdžios partijų atsakomybės”…
        Bet kokiu būdu? Protesto mitingai? Buvo ir ne vienas – šeimų sąjūdžio, kiti. Jokių rezultatų…
        Nes prie esamos – “atstovaujamos demokratijos” piliečiai turi tik teisę rinkti.

        Trūksta teisės valdžią kontroliuoti, ATSTATYDINTI. O tai jau ne “atstovaujama demokratija”. Tai jau – tiesioginė…
        Kai kuri nors politinė partija pasiriš siekti demokratijos TIESIOGINĖS, įtrauks šį tikslą į savo rinkiminę programą, tada atsiras viltis…

        Atsakyti
        • P.Skutas says:
          2 mėnesiai ago

          “Atstovaujamosios demokratijos” atveju piliečiai turi teisę ne tik rinkti, bet ir patys kandidatuoti ir būti išrinkti. Taigi pagrindinė valstybės valdymo problema yra kandidatuojančiųjų asmenų moralinė ir dalykinė kokybė. Turbūt realesnis atvejis yra iš esmės pagerinti kandidatuojančių asmenų kokybę, negu pereiti prie tiesioginės demokratijos. Svarbiausias valstybės valdymo klausimais kaip ir yra “tiesioginė demokratija” – referendumai. Eiliniams valdymo klausimams spręsti kaip paprastai yra reikalingos specialios žinios, kurių kiekvienas pilietis negali turėti, taigi ir išmanyti kaip tinkamiau tą klausimą išspręsti.
          Operatyvesniam į valdžią išrinktų asmenų kontroliavimui manau būtų tikslinga ir galima tiesiogniu balsavimu (visuomenės nuomonės apklausa sustabdyti balsavimo teisę Seimo ar valdžios asmens). Vadovaudamasis visuomenės apklausos duomenimis Seimas per nustatytą laiką privalėtų svarstyti tokio Seimo nario mandato atėmimo klausimą. Nuo visuomenės nuomonės apklausos iki Seimo mandato klausimo svarstymo tokio Seimo nario balsavimo teisė taptų sustabdyta. Tas pats dalykas galėtų būti taikomas ir Vyriausybės jos ministrų atžvilgiu. Tokiais įstatymų pakeitimas pagrindiniai demokratijos principai nebūtų pažeisti, o tiesioginis valdžių kontroliavimo mechanizmas atsirastų.

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            2 mėnesiai ago

            Pvz., pamenate SS laikų vyriausybės posėdį. Posėdžių įrašai privalo būti saugomi ir prieinami spaudai. Tačiau niekas taip ir neįstengė iš SS išreikalauti posėdžio įrašo: SS žaviu veidu pareiškė, jog įrašas … dingo. „Dingo”, ir atsikabinkit?.
            Kiek pamenu, tas posėdis vyko iki padovanojant lenkų vienuoliams jų „nuosavybę” (mat, tarpukariu tie pastatai jiems „priklausė” – kaip ir viskas, ką PL tada spėjo okupuoti )… Vienuoliai šia dovana nepasitenkino*, dar ir pinigų pageidavo… Kaip baigėsi – nežinau, nes piliečių, mokesčių mokėtojų nuomonės niekas neklausė. Kaip ir neklausė piliečių sutikimo IŠ JŲ kišenės apmokėti kaimynės TV transliaciją Lietuvoje. SS nebe vyriausybėje, o mes vis dar šelpiame kaimynės TV?
            Žodžiu, mūsų politikams „krasivo žitj ne zapretiš’… ” Jie to ir eina į politiką – „gražiai pagyventi”, kur tėvelis su mamyte jų nei pabarti, nei uždrausti nieko negali, o rinkėjui nenumatyta teisė perdėm įsijautusius atšaukti. .
            …………………………..
            * „Vilniaus Pranciškonų vienuolyną pernai atgavę lenkų vienuoliai kreipėsi į politikus prašydami pagalbos: pastatų būklė prasta, reikia perdengti stogus, renovuoti inžinerinius tinklus, o tam reikia per 7 mln. eurų. Seimo narė Levutė Staniuvienė užregistravo siūlymą 5 milijonus eurų skirti iš biudžeto, nes yra įsitikinusi, kad tokia investicija papuoštų Senamiestį. Dėl paramos turės apsispręsti Vyriausybė”
            – 15min.lt/verslas/naujiena/nt-ir-interjeras/nekilnojamasis-turtas/vienuolyna-vilniaus-centre-atgave-pranciskonai-vyriausybes-praso-5-mln-euru-renovacijai-973-1049434?utm_medium=copied

  5. Mickėyus Mouseas says:
    2 mėnesiai ago

    Raudonieji Ėlėrtė šauliai (straipsnis):
    Jurga Tvaskienė. Kalba yra politika: kur brėšime raudonas linijas?

    Atsakyti
    • Mickėyus Mouseas says:
      2 mėnesiai ago

      Ėlėrtė su apgailestawimu informuoja (straipsnis):
      Daug triukšmo, bet vangi realybė: iš viso dokumentuose raides w, x ar q įsirašė 337 asmenys, iš jų lenkų tautybės – mažiau nei 5

      Atsakyti
  6. Mickėyus Mouseas says:
    2 mėnesiai ago

    Marcinkevičius apie lietuvių kalbos darkymą.(Straipsnis)
    J. Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje

    Atsakyti
  7. Būtent - says:
    2 mėnesiai ago

    Jūratė Sofija Laučiūtė. Kalba – politikų tarnaitė?
    – propatria.lt/2023/08/jurate-sofija-lauciute-kalba-politiku.html?showComment=1691431216263#c1180994199669529580
    „Apie tai turėtų galvoti Lenkijos diplomatai, politikai kaskart, kai jiems kyla pagunda „pašokdinti“ kokią nors savo kaimyninę šalį, o tų šalių sutarimas ir glaudus bendradarbiavimas, remiant Ukrainą, neturėtų būti priedanga kitokiam, nedraugiškam elgesiui.”

    Atsakyti
  8. Žemyna says:
    2 mėnesiai ago

    Visuomenininkai stoja prieš Vilniaus rajono mero ir Lenkijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje insinuacijas
    – pozicija.org/visuomenininkai-stoja-pries-vilniaus-rajono-mero-ir-lenkijos-respublikos-ambasadorius-lietuvoje-insinuacijas/comment-page-1/#comment-35996
    „Smerkdami Vilniaus rajono mero ir Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje akivaizdų išpuolį prieš Lietuvių tautos teisę ginti valstybinį lietuvių kalbos vartojimą, pareikšimo autoriai skelbia, kad Autonomininkų ir užsienio proteguojamas Tautinių mažumų įstatymo projektas gali būti svarstomas tik tada, kai bus priimtas Konstituciją atitinantis Valstybinės kalbos įstatymas ir bus išsiaiškintos ir teisingai naudojamos sąvokos Lietuvos tautinės mažumos, tautinės bendrijos.”

    Atsakyti
  9. SUGRĄŽINKIME! says:
    2 mėnesiai ago

    Advokatas Jonas Ivoška. Kodėl Lietuvoje reikalinga nauja politinė jėga
    – pozicija.org/advokatas-jonas-ivoska-kodel-lietuvoje-reikalinga-nauja-politine-jega/
    ŽYGIS PER LIETUVĄ SU ŠŪKIU: „SUSIGRĄŽINKIME VALSTYBĘ!“ (VII dalis)
    – pozicija.org/zygis-per-lietuva-su-sukiu-susigrazinkime-valstybe-vii-dalis/
    Vytautas Radžvilas. Klausimai Lietuvos prezidentui
    – pozicija.org/vytautas-radzvilas-klausimai-lietuvos-prezidentui/
    Zita Šličytė apie valstybės išlikimą, Konstituciją ir pagrindinių valstybingumo simbolių niekinimą
    – pozicija.org/zita-slicyte-apie-valstybes-islikima-konstitucija-ir-pagrindiniu-valstybingumo-simboliu-niekinima/

    Atsakyti
  10. Skamba? says:
    2 mėnesiai ago

    Vieno straipsnio vienoje pastraipoje minima grupė asmenų, kurių pavardžių skambesys atkreipia į save dėmesį –
    Narwojsz ( = Narvaiša, ~šas, ~šis); Rekst ( = Rėkštys/Rekštys/Rekštis); Naniewicz ( = Nana, Nanys); Gečis (Gečis/~čys)
    (- respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/vtomasevskis-neigia-informacija-kad-llra-kss-palieka-ilgameciai-nariai-i-partija-istoja-zymiai-daugiau-negu-iseina/)

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lygiadienis. KNNP nuotr.

J. Vaiškūnas. Kai Šviesa sulygsta su Tamsa

2023 09 22
Slinktis į vulgarybę | Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Slinktis į vulgarybę

2023 09 22
Lietuvių kalba | lietuviukalbosmokytojas.lt nuotr.

Rugsėjo 25 d. bus atidaryta paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2023 09 22
Prūsų gentys XIII a. | wikipedija.org nuotr.

A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai

2023 09 22
Ramūnas Karbauskis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.A. Sartanavičiaus nuotr.

R. Karbauskis. Kodėl konservatoriai mokytojus laiko „komuniagomis“, o G. Landsbergis gali tapti prezidentu?

2023 09 21
Rusofašistai nepraeis! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Didžiausia stichinė nelaimė – Rusija

2023 09 21
Lygiadienio ir Baltų vienybės dienos minėjimas Kernavėje | Širvintų kultūros centro nuotr.

Rugsėjo 22 d. švęsime Baltų vienybės dieną!

2023 09 21
V. Sinica. Švietimo ministras kaip švietimo krizės simbolis: „Nežinau, kiek yra lyčių, aš ne ekspertas“

V. Sinica. Švietimo ministras kaip švietimo krizės simbolis: „Nežinau, kiek yra lyčių, aš ne ekspertas“

2023 09 21
Volodymyras Zelenskis ir Gitanas Nausėda Niujorke

Kartu mes – sugniaužtas kumštis

2023 09 20
Plokštelė su nežinomais rašmenimis | M. Kaminsko nuotr.

Neįminta mįslė Valdovų rūmuose

2023 09 20
Rodyti daugiau

Naujienos

„Rail Baltica“ | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Į susisiekimo jungtis siūloma įtraukti ir Ukrainą

2023 09 22
Kompiuteris | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Atnaujinama ligonių registracijos sistema

2023 09 22
Dviratis | pixabay.com nuotr.
Gamta ir ekologija

Kas padėtų persėsti ant dviračių?

2023 09 22
Karas Ukrainoje | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukraina daužo driskių orlaivius

2023 09 22
JAV ir Lietuvos verslo forumas | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas atidarė JAV ir Lietuvos verslo forumą

2023 09 22
Paspirtukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Įvairenybės

Kaip suplanuoti kelionę be automobilio?

2023 09 22
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?
Lietuvoje

Siūloma atšaukti „sausąjį“ sekmadienio pusdienį

2023 09 22
Civilinės saugos pratybos | pagd.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Stiprinamas pasirengimas branduolinei avarijai

2023 09 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Saulės Vilna apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai
  • Tai apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai
  • Beje apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai
  • Beje apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Vaiškūnas. Kai Šviesa sulygsta su Tamsa
  • Į susisiekimo jungtis siūloma įtraukti ir Ukrainą
  • Atnaujinama ligonių registracijos sistema
  • Tvarios įmonės – kaip jas atpažinti?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas. Kai Šviesa sulygsta su Tamsa

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 22
0
Lygiadienis. KNNP nuotr.

Žinome, kad lygiadienis yra laikas kai dienos trukmė beveik susilygina su nakties trukme. Astronomai lygiadienį dar vadina ekvinokcija  (iš lotyniško...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Slinktis į vulgarybę

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 22
8
Slinktis į vulgarybę | Alkas.lt koliažas

Stebint pretendentų į politinį, kultūrinį ir socialinį elitą retoriką kyla klausimas: kada? Kada Lietuvos viešajame gyvenime tapo norma kuo šlykščiau...

Skaityti toliau

Rugsėjo 25 d. bus atidaryta paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

by Kristina Aleknaitė
2023 09 22
0
Lietuvių kalba | lietuviukalbosmokytojas.lt nuotr.

Rugsėjo 25 d., pirmadienį, 16 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje bus atidaroma šalies vyresniųjų klasių mokinių plakatų paroda...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Saulės Vilna apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai
  • Tai apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai
  • Beje apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai
  • Beje apie A. Sabaliauskas. Mes baltai. Prūsai
  • Kas tas Ecosh? apie Tvarios įmonės – kaip jas atpažinti?
Kitas straipsnis
Justinas Marcinkevičius | Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos rinkinio nuotr.

J. Marcinkevičiaus atminimo įamžinimo projektas gali būti „paskandintas“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai