Rugsėjo 1-ąją Punsko, Seinų ir Vidugirių mokyklose linksmai nuskambėjo mokyklinis skambutis, sukvietęs vaikus naujiesiems mokslo metams. Visi džiaugėsi galėdami vėl pamatyti klasės draugus ir mokytojus, o pirmokėliai žengė per mokyklos slenkstį tikėdamiesi čia surasti gerų draugų, nuoširdžią ir rūpestingą mokytojų globą… Linksmi rinkosi Punsko ir Suvalkų lietuvių darželio mažieji auklėtiniai… Ir visur aplink nevaržomai skambėjo lietuvių kalba.
Tuo pat metu Baltarusijoje ir lietuvių vaikus, ir tėvus lydėjo slogi nuotaika. Dar pavasarį šalyje priėmus Švietimo kodekso pakeitimus – nuo šių metų rugsėjo 1 d. visose Baltarusijos mokyklose ugdymas gali vykti tik rusų arba baltarusių kalbomis.
Tai reiškia, kad panaikinamas mokymas gimtąja kalba visose tautinių mažumų mokyklose. O tokių Baltarusijoje yra, tiksliau, buvo keturios – dvi lietuviškos (Rimdžiūnuose ir Pelesoje) ir dvi lenkiškos (Gardine ir Volkovyske, abiejose mokėsi apie 900 mokinių).
Priminkime, Pelesos vidurinė mokykla yra pastatyta Lietuvos lėšomis ir visiškai jos išlaikoma. Veikia nuo 1992 m. Nuo darželio iki vidurinės mokyklos lietuvių dėstomąja kalba besimokančių vaikų lig šiol joje buvo 127. Įstaigoje dirbo 23 pedagogai (11 iš jų – iš Lietuvos).
Rimdžiūnų mokykla
Rimdžiūnų mokykla irgi pastatyta Lietuvos lėšomis (1996 m.), tačiau jos veiklą dabar finansavo Baltarusija. Pastaraisiais metais joje mokėsi 82 mokiniai, dirbo 18 mokytojų (14 iš jų – iš Lietuvos). Tame pačiame pastate buvo prisiglaudusi ir nedidukė baltarusių mokykla, kurią lankė apie 20 vaikų. O kokia padėtis dabar?
„Nuo šių metų rugsėjo mėnesio lietuvių kalba – brangiausias mūsų turtas – jau išrauta, nutilo lietuviškas žodis, lietuviškos knygos jau nebereikalingos, ačiū mokyklos vadovybei, nors jos ištremtos į sandėlius ar rūsius, bet nesunaikintos ir bus saugomos“, – „Vorutoje“ rašo buvusi šios mokyklos mokytoja-lituanistė Angelė Valienė.
Rimdžiūnuose, Lietuvos padovanotuose pastatuose, dabar veikia viena baltarusiška mokykla pavadinimu „Rymdziunskaja siaredniaja škola“.
O buvo dvi mokyklos: „Rimdžiūnų vidurinė mokykla lietuvių mokomąja kalba“ („Rymdziunskaja siaredniaja škola z litouskim jazykom navučannia“) ir kita – baltarusiška. Dabar baltarusiai užėmė lietuviškos mokyklos klases ir Lietuvos padovanotus kompiuterius, baldus, kitą įrangą. Visi užrašai, stendai ir pavadinimai, žodžiu, visi ženklai, kurie rodė mokyklą esant lietuvišką, išmesti, Lietuvos herbas nukabintas… „Liūdna ir klaiku. Visi sutrikę ir apstulbę“, – vėl graudūs A. Valienės žodžiai.
Pamokos vyksta baltarusių kalba. Lietuvių kalbos visai neliko, net fakultatyvo. Galbūt bus paliktas tik būrelis vieną kartą per savaitę, tačiau mokykloje nelikus mokytojų lituanistų, tokio būrelio veiklos perspektyvos yra miglotos.
Lietuvos pastatytas ir iki šiol pilnai išlaikomas mokytojų bendrabutis stovi tuščias. Tik ar jis netrukus nebus taip pat svetimų užimtas? Lietuvos padovanotu mokykliniu autobusiuku jau vežiojami baltarusiškos mokyklos vaikai.
Atokiau gyvenantys buvusios Rimdžiūnų lietuviškos mokyklos mokiniai išskirstyti pagal rajonus, kur tęs mokslą baltarusiškose arba rusiškose mokyklose.
O Pelesoje?
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuva siekė išsaugoti galimybę vaikams mokytis lietuviškai Pelesos vidurinėje mokykloje, tačiau nepavyko. Baltarusija laikosi savo naujojo Švietimo kodekso principo, kad visose mokyklose ugdymas gali vykti tik rusų arba baltarusių kalbomis. Pelesoje mokiniai nuo rugsėjo 1 d. turėjo mokytis rusų kalba.
ŠMSM atstovai dar neseniai teigė, jog lietuvių kalba turėtų vykti tik lietuvių kalbos ir literatūros pamokos, popamokinė veikla. Toliau turėtų dirbti ir lietuviai mokytojai. Tačiau, kiek pavyko išsiaiškinti, ir tai nevyksta.
Kodėl Pelesos mokykla stovi tuščia? Pasirodo, naujųjų mokslo metų išvakarėse, apie rugpjūčio vidurį, mokykloje atliktas priešgaisrinės apsaugos inspekcijos patikrinimas, kurio metu nustatyta pažeidimų (atseit, mokyklos pastatas „kelia pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei“), todėl mokyklos veikla sustabdyta iki bus pašalinti trūkumai.
Kaip tikina LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, „Ankstesniais kartais apsilankę pareigūnai tokių trūkumų nenustatė“. Mokyklos pedagogai apie susiklosčiusią padėtį informuoti nebuvo. Jie buvo pasirengę dirbti ir suvažiavo prieš prasidedant mokslo metams. Tačiau, užuot šventę Rugsėjo 1-ąją, suvalgė atsisveikinimo pietus ir išsivažinėjo kas sau. Tuo tarpu Pelesos mokyklą lankę mokiniai buvo išskirstyti į kitas – baltarusiškas arba rusiškas – mokyklas pagal rajonus.
„Rugsėjo pirmąją prie uždarytos mokyklos vietinės valdžios uždrausta rinktis mokiniams, kad nebūtų nereikalingų incidentų. Be to, Pelesos mokyklai dėl neaiškių priežasčių grasinama ir teismu,“ – rašoma straipsnyje „Šviesos ir vilties centras – mokykla Baltarusijoje – liko be lietuvių kalbos“.
Reikšdama protestą dėl Baltarusijos institucijų veiksmų, nukreiptų į Lietuvos valstybės išlaikomos Pelesos vidurinės mokyklos uždarymą, rugpjūčio 12 dieną Užsienio reikalų ministerija išsiuntė oficialią notą Baltarusijos ambasadai Lietuvoje.
Joje, tarp kitko, rašoma: „Šie veiksmai yra kryptingo Baltarusijos valdžios siekio eliminuoti lituanistinį švietimą Baltarusijoje tąsa bei pažeidžia dvišalius Lietuvos ir Baltarusijos susitarimus bei tarptautines konvencijas, nustatančias teisę tautinių mažumų atstovams mokytis gimtąja kalba.“
Tačiau šio protesto niekas negirdi. Bent jau tie, kam jis adresuotas. Baltarusijos režimas kurčias ir ankstesniems Lietuvos institucijų prašymams ir reikalavimams.
Šis klausimas buvo iškeltas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje. Baltarusija nereagavo. Lukašenkos režimas atmetė taip pat visus LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymus, kaip užtikrinti deramas sąlygas tautinei mažumai mokytis savo kalbos. „Įvertinant visas aplinkybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priėmė sprendimą tęsti mokymą Pelesos vidurinėje mokykloje, kad mūsų tautiečiai turėtų bent minimalias galimybes mokytis gimtosios kalbos.
Tačiau neteisėti Baltarusijos valdžios veiksmai bus ir toliau pristatomi tarptautinėse bei regioninėse organizacijose ir bus siekiama užtikrinti geresnes sąlygas mūsų tautiečiams mokytis lietuvių kalbos ir puoselėti savo tautinę tapatybę“, – teigia ministerija.
Kodėl lietuvių kalba Baltarusijai kelia tokį pavojų ir kodėl jos taip bijoma?
