L. Kojala. Trampo tarifų paradoksai

Žaisti muitų šachmatus būtų paprasčiau žinant, kokius tikslus kelia Trumpo administracija.

Bet tie tikslai prieštaringi.

Ne veltui I. Maskas prabyla apie laisvą prekybą tarp JAV ir ES, tuo pačiu sulaukdamas atsako iš D. Trampo prekybos patarėjo Navaro apie nesigaudymą situacijoje. O Prekybos ir Iždo sekretoriai bando laviruoti tarp teiginio apie „muitų sprendimo neišvengiamumą“ – ir Trampo noro derėtis bei tartis dėl „fenomenalių“ sandorių, kurie muitų režimus galėtų peržiūrėti.

Keli pavyzdžiai.

Pirma, tarifai nėra atsakomieji. Anksčiau kalbėta, kad JAV įves tokius muitus, kokius taiko prekybiniai partneriai. Administracijos pareigūnai rinko detalią informaciją, kad parengtų tikslines – kad ir labai komplikuotas – atsakomąsias priemones (pvz., jei partneris X taiko 10 proc. importo muitą JAV prekei, o JAV – tik 3 proc. tai pačiai prekei iš X, naujas režimas turėtų sulyginti tarifą iki 10 proc. – ir taip kone kiekvienai prekių grupei).

To neprireikė. Galiausiai viskas suvesta į elementarią formulę, pagrįstą logika, kad, jei JAV turi prekybos deficitą su partneriu X, tuomet partneris X taiko nesąžiningus prekybos barjerus (teigiant, kad tai įvertina ne tik tarifus, bet ir netarifinius barjerus – kvotas, standartus ir pan.). Pagal tai ES importo muitų JAV lygis staiga šoka iki 39 proc. (vidutinis ES taikytų tarifų dydis JAV 2024 m. buvo 1 proc.). Sunkiai įtikinama, jog ši formulė ima ir aprėpia visus tarptautinės prekybos niuansus.

Bet net ir tai nėra viskas. JAV, savo pačių skaičiavimais, turėjo prekybos perviršį su Jungtine Karalyste ar Saudo Arabija. Nepaisant to, joms vis tiek įvestas tarifas. Minimali riba – 10 proc. importo muitas – įvestas visoms šalims. Taigi, visų tarifų skaičiavimų esmė – prekybos deficitas. Išskyrus skaičiavimus, kuriuose deficitas nebuvo aktualus.

Ir net čia reikia daryti išlygą, nes importo muitai, „įvedami visiems“, reiškia „įvedami visiems“, išskyrus Rusiją, Kubą, Šiaurės Korėją ar Baltarusiją. Su Rusija, pvz., prekybos balansas deficitinis.

kojala

Antra, neaišku, ar tarifais siekiama pajamų į biudžetą, ar teisingumo. Pavyzdžiui, Trampas skelbia, kad tarifai „uždirbs milijardus“, kurie padės sumažinti valstybės skolą. Anot Tax Foundation, naujieji tarifai per dešimtmetį išties gali atnešti $3,2 trln. papildomų pajamų – bet tuo pačiu sumažinti BVP beveik 1 proc., taigi reali kaštų/naudos situacija smarkiai kvestionuotina.

Tačiau jei tarifai sukurs derybinę galią (kitos šalys padarys nuolaidas ir atkurs prekybos teisingumą, kaip jį supranta JAV administracija), tarifai turėtų būti panaikinti. Ir pajamos už juos išnyks. Taigi, jei tarifai efektyvūs ir išnyksta, pajamų nebebus; jei liks – tai sprendimas ne apie „teisingumą“, o apie nuolatinį apmokestinimą.

Trečia, nors tarifai saugo kai kurias pramonės šakas nuo konkurencijos, jie brangina žaliavas ir komponentus kitiems JAV gamintojams. Pvz., IKO North stato stogų ir panašių prekių gamyklas JAV, tačiau jos plėtros projektai dėl tarifų reikšmingai brangs. Taigi, ir JAV gamintojų tarpe – net nežiūrint į galutinį vartotoją, kuriam išlaidos, anot Yale Budget Lab, šeimos lygiu per metus bendrai išaugs $3,8 tūkst. – bus tiek laimėtojų, tiek pralaimėtojų. Polinkis į autarkiją, kuri viską pasigamina pati, sunkiai efektyvumo krieterijais pagrindžiama strategija.

Bazinis tarifas jau įsigaliojo. Didieji – balandžio 9 d. Trumpo administracija skelbia, kad su jais nori kalbėtis 50 valstybių atstovai – tikėdami, kad dar ne viskas prarasta. Jiems teks laviruoti prieštaringumų jūroje.

Tarifai ir Rusija

Baltųjų rūmų dokumente, anonsuojančiame naujus tarifus, teigiama, kad minimalus 10 proc. importo tarifas taikomas „visoms šalims“. O kitoms – pvz., ES, Kinijai, Izraeliui ir daugybei kitų – įvedami kur kas didesni tarifai.

Tai reiškia, jog Kremliui taikomas papildomas 10 proc. muitas? Net jei Rusijos nebuvo Trumpo rodytoje lentelėje?

Nepanašu. Neoficialiai įvairiose žiniasklaidos priemonėse cituojami administracijos pareigūnai sako, kad Rusijai, Kubai, Baltarusijai, Šiaurės Korėjai įsako nuostatos negalioja. Apie tai užsiminė ir Prekybos sekretorius Hovardas Liutnikas (Howard Lutnick). Nes joms esą ir taip taikomos sankcijos, todėl prekyba beveik nevyksta ar neturi vykti.

Bet JAV 2024-aisiais iš Rusijos importavo prekių už daugiau nei $3 mlrd. – apie dešimtkart mažiau, nei 2021-aisiais. Galbūt daliai šio Importo, kaip skelbiama, jau dabar taikomi didesni tarifai nei naujas minimalus.

Visgi tai nepaaiškina išimties dėl to, jog esą prekybos apimtys menkos, nes, pvz., importo iš Angolos vertė dar mažesnė, tačiau tarifas įvestas.

Kaip ir sankcijų faktas – Iranui tarifai buvo pritaikyti, nors JAV taikomų sankcijų apimtis didelė. Minėtos keturios valstybės tikrai nėra vienintelės, kurioms JAV taiko ekonominio spaudimo priemones.

Akivaizdu, kad tarifai Rusijai nėra esmė. Visame turbulencijos po Trampo anonso fone Kremliui svarbiau apie 8 proc. nukritusi Brent naftos kaina. Raudonuoja ir Rusijos akcijų birža.

Visgi pagrįsti šias išimtis viešai išsakomais argumentais sudėtinga.

Autorius yra politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius

Spausdinti