Audito komitetas, siekdamas ginti visuomenės teisę žinoti kam ir kaip naudojami viešieji finansai, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas įpareigoti Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (LRT) laikytis teisės aktų reikalavimų bei atskleisti paslaugų tiekėjų – fizinių asmenų – vardus ir pavardes iš kurių paslaugos buvo įsigytos neskelbiamos apklausos būdu.
LRT, interpretuodama teisės aktų reikalavimus, laikosi pozicijos, kad fizinių asmenų vardų ir pavardžių atskleidimas, nurodant kiek pastariesiems sumokėta už nacionaliniam transliuotojui suteiktas paslaugas, neva pažeistų asmens duomenų apsaugą, teisėtus tiekėjų komercinius interesus. Nors LRT dėl tokios savo pozicijos ne kartą buvo kritikuota Valstybinės duomenų inspekcijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, valstybinė viešoji įstaiga ne tik neįgyvendino Valstybės kontrolės rekomendacijos tokius duomenis paviešinti, bet duomenų nepateikė ir parlamentinę kontrolę vykdančiam Audito komitetui.
LRT, neatskleisdama fizinių asmenų vardų ir pavardžių, iš kurių atsiskaitant viešaisiais pinigais buvo įsigytos paslaugos, pažeidžia viešojo sektoriaus subjektui taikomus skaidrumo standartus. Todėl komitetas teisinėmis priemonėmis siekia užtikrinti, kad asignavimų valdytojas laikytųsi atskaitomybės standartų, o visuomenė galėtų identifikuoti subjektus, gaunančius naudą iš valstybės lėšų, kas yra būtina priemonė korupcijos prevencijai užtikrinti.
„Duomenys apie tai, kaip naudojamos valstybės biudžeto lėšos, privalo būti vieša. Tai bazinė korupcijos prevencijos sąlyga. LRT pozicija, kad sudarytų sutarčių konfidencialumo nuostatos yra aukščiau už visuomenės teisę žinoti, absoliučiai nedera su nacionaliniam transliuotojui keliamais skaidrumo reikalavimais“, – akcentavo komiteto pirmininkas A. Skardžius.
Komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą prašyti Generalinės prokuratūros ginti viešąjį interesą, nes yra būtina užtikrinti mokesčių mokėtojų pinigų naudojimo kontrolę ir skaidrumą.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
