Birželio 12 d., 35-metį šiemet mininčiame Molėtų krašto muziejuje, pirmą kartą bus atidaryta viso Molėtų krašto istoriją interaktyviai pasakosianti paroda.
Muziejaus vadovės Irmos Balčiūnienės teigimu, išskirtinė ji ne tik savo turiniu, bet ir forma: lankytojai parodoje pasijus lyg teatre, kuriame krašto istorija nuo 800–400 m. pr. Kr. polinės Luokesų ežero gyvenvietės iki Barboros Radvilaitės Dubingių pilyje karaliui Žygimantui Augustui rašytų laiškų bus pasakojama spektakliais.
„Molėtų regioną kaip ežerų ir miškų kraštą tikrai žino visi. Tačiau tai yra ir viena iš autentiškiausių bei istoriškai giliausių Lietuvos vietų, todėl labai džiaugiamės, kad turtinga viso mūsų krašto kultūra pagaliau atspindėta vienoje erdvėje.
Tikiu, kad šiuolaikiška bei įtraukianti paroda šią vasarą taps dar viena priežastimi atvykti į Molėtus iš visos Lietuvos ir praleisti kelias dienas keliaujant po mūsų kraštą, pažindinantis su įspūdinga Radvilų, Giedraičių, seniausių gyvenviečių Rytų Lietuvoje, Aukštaitijos kultūros bei papročių istorija“, – sako I. Balčiūnienė.
Krašto istoriją prikelti muziejaus bendruomenė pasirinko neįprastu būdu
Paroda veikia kaip teatras, joje įspūdingiausias Molėtų regiono akimirkas lankytojai išvys tarsi mini spektaklius, atliekamus iš Molėtų kilusių aktorių bei dirbtinio proto pagalba sukurtų veikėjų.
Parodoje gausu vaizdinių ir garsinių efektų, leisiančių gyvai pajusti, pavyzdžiui, 800–400 m. pr. Kr. gyvenvietės ar Giedraičių mūšio tikrivę, iš paukščio skrydžio susipažinti su visu Molėtų kraštu.
„Mano žiniomis, kito tokio muziejaus, sukurto teatro principu, Lietuvoje kol kas neturime, tad šią koncepciją kūrėme kaip visiškai išskirtinę.
Spektaklio formatas bei naujos technologijos leidžia atgaivinti Molėtų krašto istorijos naratyvus: nuo senosios baltų kultūros iki skaudžių mūšių, pirmosios Raudonojo kryžiaus misijos, palaimintųjų bei net su Romeo ir Džiuljeta lyginamos meilės istorijos“, – sako parodos sumanymą sukūrusios ir įgyvendinusios daugiau nei du dešimtmečius interaktyvias parodas, muziejų patirtis ir skaitmeninius pasakojimus kuriančios bendrovės „MultimediaMark“ vadovas Vytautas Švėgžda.
Baldus gamina ir įrengimu rūpinasi Šv. Petro bazilikos Vatikane parodos įrengimo projektuose dalyvavusi įmonės „Menų kalvė“ komanda, vadovaujama Donato Šimukonio. Komanda specializuojasi muziejinių parodų, scenografijos bei nestandartinių interjero sprendimų įgyvendinime, dirba su kultūros paveldo ir istorinėmis erdvėmis Lietuvoje bei užsienyje.
Muziejuje – žinoma aktorė
Spektakliuose, kuriuos išvys parodos lankytojai, istorines asmenybes įkūnijo iš Molėtų krašto kilę aktoriai, čia veikianti jaunųjų aktorių trupė „Remarka“ (vadovė J. Žalalienė).
Barboros Radvilaitės vaidmenį atliko Molėtuose gimusi bei augusi kino ir teatro aktorė Digna Kulionytė, visoje Lietuvoje nuskambėjusioje komedijoje „Pietinia kronikas“ atlikusi pagrindinį moters vaidmenį. 2023 m. D. Kulionytė pelnė Auksinį scenos kryžių, filmavosi „Netflix“ seriale.
„Tai, jog mūsų krašto istoriją spektaklyje pasakos molėtiškiai, čia leidę vaikystę bei gyvenantys iki šiol, suteikia muziejui dar daugiau išskirtinumo: savo krašte turime labai daug kuo didžiuotis.
Ne tik įspūdingais Labanoro miškais bei ežerais, ne tik turtinga, įvairialype istorija, bet ir talentingais žmonėmis, kurie yra puikiai pažįstami ir Molėtus garsina visoje Lietuvoje ar net pasaulyje“, – sako muziejaus vadovė.
Molėtų krašto muziejus
Tai visą Molėtų regiono istoriją ir kultūrą apjungiantis muziejinis kompleksas, kurį sudaro pagrindinis muziejus bei dailės galerija Molėtuose, Alantos dvaro muziejus – galerija, Ežerų žvejybos muziejus, pasakojantis apie Aukštaitijos ežerų ir žvejybos papročius, Antano Truskausko gamtos ir medžioklės muziejus, Tradicinių amatų centras Mindūnuose, Kulionyse esanti etnografinė sodyba ir dangaus šviesulių stebykla, Videniškių vienuolynas.
Parodos, pristatančios Molėtų krašto įdomiausias istorijas, reiškinius ir raidą nuo senųjų ežerų civilizacijos laikų iki šių dienų.
Jau keletas metų kaip pastebiu Lietuvoje atgimstančius dvarus,dvarponius. Kol kas tik vaidinimuose prabangiais rūbais vilkinčius turtingus jų gyventojus, kurie savo kalboje vartoja iškreiptus lenkizmus. Tai panašu į grįžimą praeitin. Reikia tikėti, kad prie dvarų atsiras ir bežemiai bei baudžiauninkai. Manau, kad tuo užsiima asmenys, neaiškiai praturtėję, neturintys kuo rimčiau užsiimti. Valstybei tai nenaudinga.