Šiandien, vasario 18 dieną, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius į pasitarimą dėl Tautinių mažumų įstatymo ir kitų aktualių klausimų sukvietė tautinių bendrijų, Tautinių bendrijų tarybos bei akademinės visuomenės atstovus.
Pasitarime sutarta dėl institucijos, koordinuojančios tautinių bendrijų veiklą, stiprinimo ir nuspręsta kaip įmanoma greičiau baigti Tautinių mažumų įstatymo projekto rengimą. „Sutarta, kad Tautinių mažumų įstatymo projektas artimiausiu metu turėtų būti baigtas rengti, jis turėtų atitikti visų tautinių bendrijų lūkesčius. Tam būtinas bendradarbiavimas ir geranoriškumas“, – sakė premjeras, pažymėjęs, jog Vyriausybė siekia kuo geresnių visų Lietuvos piliečių gyvenimo sąlygų bei integracijos.
Susitikime nuspręsta, jog Tautinių mažumų įstatymas bus rengiamas koreguojant kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus vadovaujamos darbo grupės pateiktą šio teisės akto projektą. Įstatymo projekto koregavimą koordinuos Vyriausybės kanceliarija, į svarstymus bus kviečiami įsitraukti ir akademinės visuomenės atstovai bei politologai.
„Tobulinsime projektą taip, kad būtų suteikta kuo daugiau laisvių tautinėms bendrijoms, tačiau pateiksime Seimui tokį variantą, kuris neprieštarautų Konstitucijai ir galiojantiems tiesės aktams“, – sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas.
Pasak vicekanclerio, visas tautinių mažumų teises mūsų šalyje užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, Valstybinės kalbos ir kiti įvairūs teisės aktai. Teisę mokytis gimtosios kalbos garantuoja Konstitucija, Švietimo įstatymas ir tarptautinės teisės aktai.
„Turbūt nedaugelio šalių Valstybinės kalbos įstatymas numato teises ir laisves tautinėms bendrijoms. Pirmasis įstatymo straipsnis sako, kad jis nereglamentuoja Lietuvos gyventojų neoficialaus bendravimo ir religinių bendruomenių bei asmenų, priklausančių tautinėms bendrijoms, renginių kalbos“, – pažymėjo Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas. Be to, pasak R. Motuzo, Valstybinės kalbos įstatyme taip pat numatyta, kad tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai ir informaciniai užrašai greta valstybinės gali būti rašomi ir tautinės bendrijos kalba.
Šiuo metu už tautinių bendrijų politikos įgyvendinimą atsakinga Kultūros ministerija.
Apskritai neturėtų būti buriami visi kitataučiai bendrai, o ne kiekvieni iš jų atskirai – kurtu su lietuviais, nes tai akivaizdus bendras jų priešinimas, o ne kiekvienų kitataučių atskiras solidarizavimasis, integravimasis su Tauta.
Taigi, ar supranta ką Butkevičius daro…
vėl tas š. gabalas skleidžia smarvę.
Kodėl siūloma kažkokius kitokius užrašus pridėti prie lietuviškų, jei tėra tik 25% kitos kultūros žmonių?
Suprantama būtų, jei tose apylinkėse jų būtų dauguma – pvz., 75%.
Ir tai tik ten, kur nėra bendrą tvarką reguliuojančių – t.y. negalima kitom kalbom rašyti gatvių, gyvenviečių pavadinimų ir pan., nes tai – bendros valstybės tvarkos dalis.
Dėl klaidinančio termino „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
(turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):
1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma” tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
3.Lenkiškų mokyklų valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
4.Kodėl Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
5. Vilniuje,1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartis prieštarauja (1995 m.vasario 1 d. Strasbure priimtai) Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „ Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos.
6.Būtina įpareigoti LR Seimą ir Vyriausybę sustabdyti 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytą sutartį, kuri prieštarauja minėtai 1995 m. vasario 1 d. tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, ir pasirašyti naują, PAKOREGUOTĄ sutartį.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis
LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBEI
PAREIŠKIMAS
2014-02-26 Vilnius
DĖL 1994-04-26 SUTARTIES SU LENKIJOS RESPUBLIKA PRIEŠTARAVIMŲ PAGRINDINIAMS TARPTAUTINĖS TEISĖS PRINCIPAMS
Vilniuje, 1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartis prieštarauja 1995 m. vasario 1 d. priimtai Strasbūre Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija numato tautinių mažumų, t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų tautinė bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nebuvo užėmę Varšuvos, nebuvo okupavę trečdalį Lenkijos teritorijos.
Būtina įpareigoti LR Seimą ir Vyriausybę sustabdyti 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytą su Lenkijos Respublika sutartį, kuri prieštarauja minėtai 1995 m. vasario 1 d. tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, ir pasirašyti naują, PAKOREGUOTĄ sutartį.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis
Vilnisus rajono savivaldybė veikia kaip politinė aferistė,deklaruoja teritorines pretenzijas Lietuvai,nes Lenkų. tautinė bendruomenė Lietuvoje(3 milijonai) pagal ES Tarybos Tautinių mažumų apsaugos Konvenciją,negali turėti “tautinės mažumos” statusą,nes turi išorinę tautinę vslstybę Lenkiją(40 milijonų).
+ ši kalba yra ATNEŠTA (pagal ŽTD bei TMAPK atėjūnai – nei žmonės, nei jų kalba) nelaikomi TM.
+ ši kalba atnešta ne kitataučių imigrantų (kokių pilna visose Vakarų valstybėse), bet ŠALIES-OKUPANTĖS, taigi, ji ir šiuo požiūriu lenkų kalba neturi teisių į jokias privilegijas.
+ Vilnijos „mažumų” savivaldybės tęsia tarpukario okupacijos tradicijas, kai buvo uždarytos lietuviškos mokyklos: ir jose nėra vietos lietuviškoms mokykloms ir darželiams, tad tėvai verčiami vesti savo vaikus į lenkiškas, arba vežioti į Vilnių. Įdomu, kada tai pagaliau pastebės valstybės valdžia? Ar ji suvokia, jog į lenkų darželius bei mokyklas vedžioti vaikai – tai ateities „lenkai” (kaip ir buvę tarpukario moksleiviai)?