Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis po susitikimo su tautinių mažumų bendrijomis penktadienį, sausio 10 dieną, teigia, kad nelietuviškų pavardžių rašybos asmens dokumentuose klausimai nebus skubinami. Priežastimi jis įvardyja besitęsiančias diskusijas ir teikiamus naujus pasiūlymus.
Kada Seime bus svarstomas Tautinių mažumų įstatymas V. Pranckietis negalėjo įvardinti.
Pasak Seimo vadovo, su teisininkais kalbamasi ir dėl pačios įstatymo formuluotės keitimo, kad jis vadintųsi Tautinių bendrijų įstatymu.
Seimo vadovas pabrėžė, kad nelietuviškų pavardžių rašybos klausimą kelia ne tik Lietuvos lenkai, bet ir rusai. Jie norėtų asmenvardžius dokumentuose rašyti nors ir lotyniškomis raidėmis, bet originalia transkripcija, pavyzdžiui, su kai kuriomis dvigubomis raidėmis.
Tautinių mažumų bendrijų penktadienį pateiktuose reikalavimuose prašoma Tautinių mažumų įstatymo rengimą perduoti Žmogaus teisių komitetui bei Seimo pirmininkui. Taip pat prašoma inicijuoti Tautinių mažumų Regioninių kalbų chartijos ratifikavimą, tautinių mažumų reikalams įsteigti Žmogaus teisių komiteto pakomitetį ir atitinkamą Seimo pirmininko politinio pasitikėjimo pareigybę.
Pasak Tautinių bendrijų tarybos narių, yra aiškiai suvokiami nedraugiškos Lietuvai propagandos tikslai – etniniu ir tautiniu pagrindu supriešinti Lietuvoje gyvenančius žmones.
Siekdami atsikratyti priešiškos propagandos įrankio įvaizdžio, Tarybos nariai siūlo, kad Lietuvoje nebūtų steigiamos politinės partijos tautiniu pagrindu. Jų teigimu, „tokių partijų veikla dažnai netarnauja visuomenės konsolidavimui, tautų santykių darnumui, sutelkimui bendram tikslui ir pilietinės visuomenės institucijų stiprinimui“.
Tautinių bendrijų taryba veikia kaip patariamoji Tautinių mažumų departamento institucija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir atstovauja tautinėms bendruomenėms Lietuvos tautinių mažumų politikos koordinavimo klausimais.
Šiuo metu Tarybą sudaro 28 nariai: Lietuvos armėnų, azerbaidžaniečių, baltarusių, čėčėnų, estų, graikų, gruzinų, karaimų, kazachų, latvių, lenkų, libaniečių, moldavų ir rumunų, romų, rusų, totorių, ukrainiečių, uzbekų, vengrų, vokiečių ir žydų bendruomenių atstovai.
Kada pagaliau Pranskietis įsisąmonins, kad įstatymai negali būti kuriami šalyje pagal Konstituciją nesantiems subjetams. Pagal ją Lietuvoje yra tautinės bendrijos, o ne tautinės mažumos. Tai iš esmės skirtingos teisinės sąvokos. Tautinės mažumos ir tautinės bendrijos yra iš esmės skirtingų teisių subjetai.
Su skaitymo gebėjimais, matau, vis dar nelabai? 😉
Pagelbėsiu: “Pasak Seimo vadovo, su teisininkais kalbamasi ir dėl pačios įstatymo formuluotės keitimo, kad jis vadintųsi Tautinių bendrijų įstatymu.”
Kaip tarpinis sprendimas, gal, ir gerai, bet tikras sprendimas bus tik tada, kada žodžio tautinis tuose pavadinimo bus iš viso atsisakyta, nes tautos gyvena TIK savo teritorijose nuo amžių amžinųjų, bet yra kitakilmiai, kitakultūriai, kitakalbiai, lyginant su lietuviais, asmenys, todėl ir įstatymas vargu ar iš viso kaip toks reikalingas, nes Lietuvoje kitų tautų, išskyrus lietuvius, nėra ir būti negali, o kitakalbių, kitakultūrių,kitakilmių veikla gali apsiriboti saviveiklininkų veikla, kam nereikia jokio įstatymo, nes tokiems dalykams ką galima suteikti, tai nebent kultūros rūmuose patalpas susirinkimams ir pan. ribotam laikui, bet ir tik tiek.
Ir tai tokiuose susibūrimuose Lietuvos saugumui dera turėti savo žmonių ir kt.galimybių žinoti kas ir kaip, kad nebūtų po ta vėliava organizuojamos Lietuvos valstybei priešiškos jėgos.
Ar Praskietis su teisininkais turėtų kalbėti ar ne, tai jo reikalas. Tačiau aišku, kad patys teisininkai ir ne vien Seimo viešai turėtų kalbėti žmonėms tuo klausimu. Taip būtų įgyvendinamas valstiečių siekiamas principas, kad šalį valdyti turi specialistai.
Lietuvoje tautinių mažumų nėra, bet tautinių mažumų departamentas yra. Stebuklų šalis.
Pritariu.
Citata: Siekdami atsikratyti priešiškos propagandos įrankio įvaizdžio, Tarybos nariai siūlo, kad Lietuvoje nebūtų steigiamos politinės partijos tautiniu pagrindu. Jų teigimu, „tokių partijų veikla dažnai netarnauja visuomenės konsolidavimui, tautų santykių darnumui, sutelkimui bendram tikslui ir pilietinės visuomenės institucijų stiprinimui“.