Tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programą, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. planuojama skirti ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę ugdymui lietuvių kalba. Priešmokykliniame ugdyme, kuriame iki šiol buvo 4 val. per savaitę ugdymui lietuvių kalbai, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. papildomai pridedama 1 valanda. Tokiam Švietimo įstatymo ir kitų teisės dokumentų pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė. Įstatymo projektas dar bus teikiamas Seimui.
Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas projektas stiprina lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas. Taip pat siekiama, kad vaikai, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, kuo anksčiau pradėtų mokytis valstybinės kalbos. Ugdymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklų ikimokyklinukams prasidėtų nuo 3 metų.
Šiuo metu lietuvių kalba galima vykdyti dalį ikimokyklinio ugdymo programos, jeigu tėvai to pageidauja. Bet praktika patvirtina, kad neskiriant konkrečių valandų ir tam reikalingų finansų, ugdymas lietuvių kalba nevyksta, nors tėvai to pageidautų. Skirti konkrečias valandas lietuvių kalbai nuolat pageidauja tėvai, vedantys vaikus į tautinių mažumų mokyklas, tačiau šių mokyklų steigėjai ne visada į tai atsižvelgia, dažnai tam neturi finansinių galimybių.
Daugiau savaitinių valandų, skirtų ugdymui lietuvių kalba turės ir priešmokyklinukai. Dabar Švietimo įstatyme numatyta, kad lietuvių kalbai turi būti skiriamos ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę. Atsižvelgiant į tai, kad pradiniame ugdyme savaitinių valandų, skirtų lietuvių kalbos bendrajai programai įgyvendinti, tautinių mažumų mokyklose, lyginant su mokyklomis, kuriose ugdymas vykdomas lietuvių kalba, yra mažiau, tokiu būdu norima gerinti ir vienodinti sąlygas visiems mokytis valstybinės kalbos.
Švietimo ir mokslo ministerija, parengusi teisės aktų pakeitimo projektus, nustatys pedagogų, kurie galėtų mokyti lietuvių kalba ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse, kvalifikacinius reikalavimus, parengs kvalifikacines programas ir metodines priemones, pedagogams bus organizuoti mokymai. Tautinių mažumų mokyklų pedagogams bus padedama pasirengti ankstyvojo amžiaus vaikų dvikalbiam ugdymui.
Tautinių mažumų mokyklų ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo grupėse galėtų dirbti vienas pedagogas, gerai mokantis abi kalbas, arba du pedagogai, su vaikais bendraujantys skirtingomis kalbomis.
Lėšų poreikis numatytiems pakeitimams įgyvendinti 2019 metų 4 mėnesiams sudarytų 213,1 tūkst. Eur, o 2020 metams – 639,4 tūkst. Eur. Šias lėšas planuojama skirti iš bendrų Švietimo ir mokslo ministerijai 2019–2020 m. numatomų asignavimų.
Tautinių mažumų mokyklose pagal ikimokyklinio ugdymo programą ugdoma daugiau nei 7 tūkst. vaikų, priešmokyklinio ugdymo grupes lanko daugiau nei 2 tūkst. vaikų.
Susiję straipsniai:
- Lietuvių kalbai mokyti tautinių mažumų mokyklose bus skiriama daugiau valandų
- D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
- Prasidėjo Lietuvių kalbos olimpiada tautinių mažumų mokyklų mokiniams
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą
- Mokyklose – naujos galimybės gimtajai kalbai mokytis ne lietuvių tautybės mokiniams
- Šiais metais – svarus dėmesys lietuvių kalbai
- Teismas: egzamino užduotys tautinių mažumų moksleiviams palengvintos nepagrįstai
- Birželio 30 d. įvyks įspėjamasis mitingas lietuvių kalbai apginti (video)
- „Talka kalbai ir tautai“: Turime pažymėti Vietovardžių metus ir leisti visiems gerai išmokti lietuvių kalbą
- Apžvelgtas tautinių mažumų švietimas (video)
- V. Stundys. Seime kelią skinasi antikonstitucinis Tautinių mažumų įstatymas
- Kolegijos pirmakursių raštingumas: gal lietuvių kalbai nereikalingos nosinės raidės?
- V. Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų
- Seimo nariai skambina pavojaus varpais: lietuvių kalbai ir lituanistikai valstybėje vietos gali nelikti (video)
- „Talka kalbai ir tautai“ reikalauja juridinių asmenų pavadinimus rašyti lietuviškai
- „Talka kalbai ir tautai“ Seime pristatys interpeliaciją kultūros ministrei (tiesioginė transliacija)
- „TALKA kalbai ir tautai“ su VLKK pirmininku aptarė valstybinės kalbos puoselėjimo klausimus
- „Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje
- „Talka kalbai ir tautai“ reikalauja registruoti prekių ir paslaugų ženklus tik su lietuviškais užrašais
- Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video)
- Mokyklose populiarėjančios elektroninės pratybos lengvina vaikų kuprines
- Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video)
- Lietuvos tėvų ir jaunimo organizacijos paragino EP nepritarti genderizmo ideologijos diegimui mokyklose
- D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą
- Alantoje vyksta lituanistinė stovykla Rusijos lietuvių vaikams
- Prezidentė: Lietuvių kalba negali būti politinių susitarimų įkaite
- E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą
- Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)
- Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą
- Seime – tarptautinė konferencija Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti (tiesioginė transliacija)
Tautinių mažumų Lietuvoje nėra, o tautinių mažumų mokyklos yra (?!)… Kas tai? Kalėdų stebuklas ar, kaip sakoma, iš didelio rašto išėjom iš krašto?
Žiniasklaidos pranešimuose “lenkai ant Lietuvos” vistiek nepatenkinti. Lietuva, jų akimis , vykdo jų nutautinimą.
Įdomu, kaip galima dar nutautinti nutautėjusius vietinius Pietryčių Lietuvos lietuvius? Jei ponai Kiszkel, Bubnel, Dedel, Gaidis, Giedrojc, Wojsznis, Krepštul, Wentis ir t.t. yra lenkai, tada aš – Romos popiežius. 😇
Jų ideologinis tėvas jiems nepaaiškino, jog jie gali jaustis kuo tik nori, gali persikrikštyti, gali pradėti kolekcionuoti automobilius, tautybes, pašto ženklus, partnerius, gali mokytis visų pasaulio kalbų – jų pomėgiai ar įnoriai tėra tik jų, jų vienų privatus reikalas ir pasirinkimas. Tačiau valstybė čia niekuo dėta.
Gerai, jei, pvz., aš išmokstu kalbėti jidiš ir ivritu, “iškalu” talmudą, pasidarau apipjaustymą, tai aš jau būsiu… žydas??? Nesąmonė!!!