2026 metų pirmą ketvirtį Lietuvos būsto finansavimo rinka išliko aktyvi, tačiau augimo tempas, palyginti su itin stipriu praėjusių metų laikotarpiu, tapo nuosaikesnis. SEB bankas per šį laikotarpį gyventojams suteikė naujų būsto paskolų už beveik 210 mln. eurų, tai yra 25 proc. daugiau negu prieš metus, o sutarčių skaičius padidėjo 7 procentais. Tai rodo, kad gyventojų noras skolintis būstui išlieka didelis ir įsigyjamas vis didesnės vertės būstas.
Lietuvos būsto rinka metų pradžioje išliko aktyvi, ypač didmiesčiuose. Rinkos aktyvumą daugiausia palaikė naujos statybos būstas, kuris tapo svarbiausiu sandorių ir paskolų augimo veiksniu. Tuo metu senesnės statybos būstas sulaukė šiek tiek mažesnio pirkėjų dėmesio. Didėjanti naujos statybos sandorių dalis natūraliai augino ir vidutinę finansuojamą sumą.
„Pirmąjį ketvirtį paskolų skaičius augo nuosaikiau negu finansavimo apimtys, o tai rodo, kad gyventojai vis dažniau įsigyja brangesnį būstą. Didžiausią įtaką tam daro augančios būsto kainos ir tai, kad rinkoje populiaresni yra naujos statybos projektai“, – sako Eglė Dovbyšienė, banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė.
Vidutinė paskolos suma išaugo iki beveik 125 tūkst. eurų
Banko duomenimis, vidutinė būsto paskolos suma 2026 metų pirmą ketvirtį siekė beveik 125 tūkst. eurų ir per metus padidėjo 16,4 procento. Tai vienas ryškiausių šių metų pradžios pokyčių, rodantis, kad būsto kainų augimas išlieka spartus, o pirkėjai dažniau renkasi naujesnį, didesnės vertės būstą.
Ryškiausi pokyčiai fiksuoti didmiesčiuose, ypač Vilniuje ir Kaune, kur naujos statybos projektai buvo pagrindinis rinkos augimo variklis. Dėl to vidutinė paskolos suma didėjo sparčiau negu paskolų skaičius.
Žaliojo būsto dalis toliau auga
Gyventojai vis aktyviau renkasi aukštesnės energinės klasės būstą. 2026 metų pirmą ketvirtį žaliojo būsto paskolos sudarė apie 28 proc. visų naujų banko finansuotų būsto paskolų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šio segmento finansavimo apimtys išaugo 35 procentais.
„Matome, kad gyventojams tampa svarbus ne tik būsto vieta ar plotas, bet ir jo energinis efektyvumas. Žaliojo būsto dalis nuosekliai didėja, o šis segmentas išlieka vienu sparčiausiai augančių rinkoje“, – sako E. Dovbyšienė.
Būsto įperkamumas tampa vis jautresniu klausimu
Nors būsto finansavimo apimtys išlieka didelės, būsto įperkamumas gyventojams kelia vis didesnių iššūkių. Būsto kainos pastaruoju metu auga sparčiau negu gyventojų pajamos, todėl daliai gyventojų sukaupti pradinį įnašą ar pasiskolinti pakankamą sumą tampa sudėtingiau.
Vis dėlto bankas pirmą šių metų ketvirtį nepastebėjo, kad į banką būtų kreipęsi daugiau klientų, kurių galimybės skolintis būtų nepakankamos. Tai leidžia daryti prielaidą, kad sprendimą skolintis dažniau priima finansiškai pasirengę gyventojai, kurie savo galimybes įsivertina iš anksto.
Rinka aktyvi, bet jautresnė kainų pokyčiams
Prognozuojama, kad artimiausiu laikotarpiu būsto finansavimo rinka Lietuvoje išliks aktyvi, tačiau ją vis labiau ribos aukštas kainų lygis ir didėjančios palūkanų normos. Jei būsto kainos ir toliau augs sparčiau negu darbo užmokestis, įperkamumo rodikliai blogės, o tai ilgainiui gali mažinti sandorių skaičiaus augimą.
„Šiuo metu matome rinką, kuri tebėra aktyvi, tačiau tampa vis jautresnė kainų, pasiūlos ir gyventojų finansinių galimybių pokyčiams. Artimiausiais mėnesiais būsto paklausa turėtų išlikti, tačiau augimo tempas greičiausiai bus santūresnis negu pernai“, – sako E. Dovbyšienė.
Parengta pagal SEB pranešimą
