Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

G. Navaitis. Daugiau atsakomybės už valstybę – daugiau laimės

Gediminas Navaitis, www.alkas.lt
2017-02-26 08:00:57
7
Grdiminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Grdiminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Grdiminas Navaitis | Asmeninė nuotr.
Grdiminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Apklausos rodo, kad didelė dalis mūsų visuomenės nepasitiki ir nėra patenkinta kone visomis Lietuvos valstybinėmis institucijomis. Tai skatina užduoti klausimą: „Ar gali būti laimingas žmogus, nusivylęs valstybe, kurioje gyvena?“.

Atsakymo į šį klausimą pabandykime paieškoti tyrimuose, kuriuose nagrinėtas ryšys tarp visuomenės laimės lygio ir piliečių dalyvavimo, jų įsitraukimo į valstybei svarbių klausimų sprendimą.

Demokratiją galima ir įkainoti 

Skiriami du pagrindiniai piliečių politinės valios realizavimo būdai – atstovaujamoji irtiesioginė demokratija. Pirmuoju atveju piliečių išrinkti atstovai – politikai – turi įstatymų leidžiamąją teisę ir kontroliuoja vykdomąją valdžią. Antruoju – piliečiai ne tik rinkimuose, bet tiesiogiai (referendumais, peticijomis, įstatymų teikimo iniciatyvomis) sprendžia politinius klausimus.

Demokratijos veikimą galima aptarti ne tik pagal sprendimų priėmimą, bet ir pagal jos poveikį visuomenės laimės lygiui. Šį poveikį apsprendžia kelios esminės aplinkybės: demokratinis politinių sprendimų priėmimas paprastai lemia jų kokybę ir skatina pilietinį aktyvumą.

Sugretinus visuomenės laimės lygio tyrimus, atliktus skirtingose šalyse, akivaizdu, kad posovietinių valstybių visuomenės laimingumo lygiu atsilieka nuo Vakarų Europos šalių.

Visuomenės laimės lygį lemia daug aplinkybių. Šveicarų mokslininkas Bruno S. Frejas (Bruno S. Frey), apžvelgdamas atliktus tyrimus, skirtus visuomenės laimės ir demokratijos sąsajoms nustatyti, teigia, kad šalys, kuriose demokratinės institucijos apima įvairias gyvenimo sritis, yra ir šalys, kuriose pasitenkinimo gyvenimu lygis yra aukščiausias.

Demokratijos veiksnys lemia pasitenkinimą nepriklausomai nuo kitų veiksnių – pavyzdžiui, žmonių išsilavinimo, šeimos padėties, sveikatos, pajamų, amžiaus ir t. t. B. S. Frey skaičiavimais, demokratinių institucijų buvimas ir veikimas savo poveikiu žmogaus laimei, vertinant pinigine išraiška, yra lygus maždaug 4000 eurų papildomų pajamų per metus. Taigi, jei šiandieną Lietuvoje būtų panaikintos visos demokratijos išraiškos – rinkimai, spaudos laisvė, pilietinės teisės ir t. t., norint, kad žmonės liktų tiek pat laimingi kiekvienam reikėtų kas mėnesį sumokėti 333 eurus. Veikiausiai atsirastų kam šie „mainai“ patiktų.

Tokie konkretūs skaičiavimai gal ir ne visada ir ne visus įtikina, tačiau tam tikrą tendenciją jie atspindi. Demokratija tarsi papildo mūsų piniginę.

Tiesioginės demokratijos nauda 

Tiesioginę demokratijos galimybę pripažįsta dauguma modernių valstybių, kurių Konstitucijose yra numatytos referendumo ir piliečių iniciatyvos priimant bei siūlant įstatymus galimybės.

Kita vertus, šiomis galimybėmis nedažnai pasinaudojama sprendžiant įprastus politinius klausimus. Kaip išimtį būtų galima įvardyti Šveicariją, kurioje didelę dalį politinių klausimų lemia ne piliečių išrinktų atstovų – politikų, o pačių žmonių nuomonė. Šioje šalyje nuo XVIII a. pradžios įvyko apie 300 referendumų esminiais valstybių sąrangos klausimais. Čia dažnai vyksta ir vietos referendumai, kuriuose sprendžiami atskirų kantonų reikalai. Tai suteikia galimybę palyginti tiesioginės demokratijos poveikį konkrečių šios šalies kantonų gyventojų laimės lygiui.

Jau minėtas B. S. Frejo, analizuodamas Šveicarijoje atliktus tyrimus, pažymi, kad laimės lygis priklauso ir nuo visuomenės galimybės dalyvauti tvarkant valstybės reikalus. Vien tai teigiamai veikia pasitenkinimą valstybės valdymu. Jis teigia, kad yra statistiškai reikšmingas ryšys tarp tiesioginę demokratiją išreiškiančių piliečių galimybių ir veiksmų gausos bei visuomenės laimės. Palyginęs kantonus, kuriuose tiesioginės demokratijos veiksmų buvo daugiau, tyrėjas konstatuoja, kad šiuose kantonuose „visiškai patenkintų gyvenimu“ žmonių yra 11 procentų daugiau, nei kantonuose, kuriuose tiesioginė demokratija taikoma rečiau. Tiesioginės demokratijos poveikio laimei finansinė išraiška – maždaug 1000 papildomų eurų per metus.

Galimybė yra, bet neišnaudojama 

Tiesioginės demokratijos naudą nulemia ne tik sprendimų, geriau atitinkančių piliečių interesus, priėmimas, bet ir gyventojų dalyvavimas politiniame procese, nuostata, kad jie gali daryti realią įtaką savo gyvenimui.

Galėtume prisiminti, kad tiesioginės demokratijos galimybė įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 9 straipsnis skelbia, kad „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“.

Vis dėlto šia galimybe bent iki šiol pasinaudojama itin retai. Nuo 1991 metų mūsų šalyje įvyko vos 7 referendumai. Per tą laiką buvo dar 15 bandymų inicijuoti referendumus įvairiais klausimais, tačiau visi jie nepavyko – nepakako piliečių parašų.

Nors Lietuvoje ilgą laiką diskutuojama, tačiau vis nesiryžtama supaprastinti Referendumo įstatymo. O apie teisėjų ar kitų valstybės pareigūnų rinkimus net nediskutuojama. Valstybinė statistika mūsų šalyje vis dar išsiverčia be piliečių laimės lygio matavimų, o ką jau kalbėti apie demokratijos poveikio žmonių laimei sugretinimą su kitomis gėrybėmis – socialiniu saugumu ar materialine gerove.

Galbūt žinodami, kad nepakankamas visuomenės dalyvavimas spendžiant valstybei svarbius klausimus kiekvienam gyventojui kasmet „kainuoja“, bent kelis tūkstančių eurų, pradėtume labiau domėtis, kas yra tie laimės tyrimai ir ryžtingiau gintume savo teisę spręsti.

Autorius yra Mykolo Romerio universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Demokratijos problemos ir jų sprendimas
  2. Spaudos konferencijoje pranešta apie referendumo dėl žemės informacinę blokadą (video)
  3. M. Jonaitis. Mes įėjome į istoriją
  4. J. Dapšauskas. Referendumų baubai. „Elito“ ar visuomenės demokratija?
  5. Z.Vaišvila. Po tarpinės pergalės reikia ruoštis ilgai kovai už Tautą
  6. V. Linderis: Šveicarai priešinasi europeizacijai ir „elito politikai“
  7. L. Zasimavičius. Atviras laiškas profesoriui V. Landsbergiui
  8. P. Urbšys. Lietuva okupuota?
  9. G. Songaila. Prof. V. Landsbergiui – apie referendumą ir apie panieką (II)
  10. D. Stancikas. Paskutinis Tautos referendumas
  11. J. Dapšauskas. Ar birželio 29 d. referendumas priblokš?
  12. K. Stoškus. Tiesioginės demokratijos egzaminas, kurį privalu išlaikyti…
  13. D. Stancikas. Teismokratija
  14. J. Jasaitis. Po „referendūūmo“ (skiriama, aišku, ne V.Landsbergiui)
  15. Z. Vaišvila. 2014 m. liepos 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimas – nėra to blogo, kas….

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. pastaba says:
    8 metai ago

    Gilu ir prasminga. Daugiau tokių straipsnių ir “Alkas” taps skaitomiausiu tinklalapiu

    Atsakyti
  2. Konsultantas says:
    8 metai ago

    Rimtas, prasmingas straipsnis. Nedaug kas taip aiškiai nagrinėja ir siūlo konkrečius kelius, kaip p. Navaitis. Pagarba autoriui

    Atsakyti
  3. Ina says:
    8 metai ago

    Jau it alke yra ka skaityti ir apie ka pamastyti

    Atsakyti
  4. S says:
    8 metai ago

    Lietuvoje nėra jokios piliečių teisės spręsti svarbius klausimas. “Atstovaujamos demokratijos” valdžioje – išdavikai ir parsidavėliai. Sistemos tikslas – išnaikinti lietuvių tautą. Ne tiek daug liko, jau matyti pasekmės. Apie kokią “laimę” mes tada galime kalbėti? Straipsnis – eiliniai paistalai. Velniop demokratiją! 1926 m. – štai ko mums reikia! 🙂

    https://www.youtube.com/watch?v=NjIpGW2BksI

    Atsakyti
    • pastaba says:
      8 metai ago

      du pasiūlymai:
      1) daugiau demokratijos daugiau laimės
      2) velniop demokratiją
      2-as labai patiks putinui
      man patinka 1-as

      Atsakyti
      • S says:
        8 metai ago

        Įdomu, ką jūs ta demokratija vadinate, tai labai neapibrėžtas žodis. Tikėtis laimės tokioj demokratijoj kaip yra dabar (juo labiau – ją padidinus) gali tik nelabai sveikas žmogus. Geriau tegul tokia demo-globokratija prasmenga skradžiai, velniop jus visus ir jūsų suknistą sistemą!

        Atsakyti
  5. Ernestas says:
    8 metai ago

    labai naivus arba labai “gudrus” žmogus galėjo nesuprasti, kad straipsnyje buvo rašyta apie didesnį piliečių dalyvavimą valdyme
    o tai ir yra demokratija

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Michaelas Martinas ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas
Kultūra

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai
Lietuvoje

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba
Lietuvoje

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Medalinskas. Dronas iš Baltarusijos ir civilinė sauga: ar Lietuva turi kur slėptis?
  • Prezidentas susitiko su Airijos Ministru Pirmininku
  • LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių
  • Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

Kiti Straipsniai

Zigmas Vaišvila

Z. Vaišvila. Mes nesutinkame būti antraeiliais piliečiais

2025 06 17
Homoseksualizacija | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?

2025 06 02
Mitingas prieš nekilnojamojo turto mokestį

Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį

2025 05 30
Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK

Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK atsisakymo registruoti referendumą dėl piliečių nuosavybės apsaugos

2025 05 30
Zigmas Vaišvila | alkas.lt koliažas

Z. Vaišvila. VRK sprendimas atsisakyti registruoti referendumą ginantį piliečių nekilnojamąjį turtą apskųstas teismui

2025 05 29
VRK 2025-05-22

Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo

2025 05 23
VRK atsisakė registruoti referendumo dėl nekilnojamojo turto neapmokestinimo iniciatyvą

VRK atsisakė registruoti referendumo dėl nekilnojamojo turto neapmokestinimo iniciatyvą

2025 05 22
Zigmas Vaišvila

Signataras Z. Vaišvila kviečia jungtis prie referendumo dėl nekilnojamojo turto neapmokestinimo

2025 05 09
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Ar prigimtinės teisės dar turi prasmės?

2025 05 07
Zigmas Vaišvila

Seime bus pristatyta privalomojo referendumo iniciatyva: dėl piliečių nekilnojamojo turto neapmokestinimo

2025 04 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • P.Skutas apie Druskininkuose atidengta skulptūra J. Marcinkevičiui – nuolat žmonių apsuptyje
  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Saugokime varles

Saugokime varles

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai