Trečiadienis, 8 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

G. Navaitis. Mažiau vergų – tvaresnė ekonomika

Gediminas Navaitis
2017-03-13 11:53:18
10
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žiniasklaida pranešė apie „sėkmingą“ trišalės tarybos sprendimą – darbuotojų atostogos per metus sieks vos 20 darbo dienų, be to, darbuotojai per savaitę negalės dirbti ilgiau nei 60 valandų. Premjerui ir kitiems besidžiaugiantiems sutarimu tiktų priminti, kad gyvename XXI amžiuje, kuriame vis dažniau kalbama ne apie rinkos, o apie laimės ekonomika. Ją bent porą kartų minėjo ir pritariantis XIX amžių tinkančiai atgyvenai premjeras

Tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, kiek visuomenė suvokė darbo ir laimės sąryšį ir geba pertvarkyti darbo sferą, yra darbo problemų sprendimo būdai. Šiandieną daugelis modernios ekonomikos šalių, tarp jų ir Lietuva, bando spręsti darbo problemas atsietai viena nuo kitos. Bedarbiams skiriamos pašalpos ir nelabai sėkmingai stengiamasi paremti naujų darbo vietų steigimą, nes pastarosios gana lengvai kuriamos ekonominio pakilimo metu ir labai jau sparčiai išnyksta nuosmukio metu. Toks darbo problemų sprendimo kryptys jau ne kartą išbandytos ir iš esmės situacijos darbo sferoje nepakeitė. Todėl jas reikia spręsti naujais būdais. Perpektyviausias iš jų – darbo laiko trumpinimas.

Vergai dirbo visą parą, išskyrus pertraukas pavalgyti ir miegoti. Viduramžiais valstiečiai dirbo nuo aušros iki saulės laidos – vasarą apie 16–18 valandų. Panaši darbo trukmė buvo ir pirmuose fabrikuose. Prie penkių dienų darbo savaitės pereita tik XX a. septintajame dešimtmetyje.

Esamas darbo laiko standartas yra rinkos ekonomikos, pramoninio kapitalizmo palikimas, nebeatitinkantis visuomenės poreikių ir naujų galimybių, kurias suteikė modernios, informacinės technologijos. Anglijoje veikiančio NEF (naujosios ekonomikos fondo) specialistai siūlo siekti naujo tikslo – perėjimo nuo 40 ar daugiau valandų darbo savaitės prie trumpesnės darbo savaitės.

NEF specialistų nuomone toks sprendimas tai ir naujas kelias iš daugelio ekonominių problems bei krizių, su kuriomis susiduria modernios visuomenės. Nauja darbo savaitė padėtų spręsti tokias problemas, kaip nedarbas, neracionalus vartojimas, darbuotojų pervargimas ir stresas, o galiausiai suteiktų laiko, kuris leistų žmonėms tobulėti, daugiau rūpintis vieni kitais ar tiesiog džiaugtis gyvenimu.

Argumentai už darbo laiko pertvarką teikiami iš trijų visuomenės turtingumą apibudinančių sričių: gamtinių, žmogiškųjų ir finansinių išteklių tausojimo bei gausinimo. Trumpesnė darbo savaitė skatintų racionalesnę gamybą ir vartojimą. Todėl atsirastų prielaidos tvaresnei ekonomikos plėtrai. Trumpesnė darbo savaitė sudarytų geresnes prielaidas nuolatiniam asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, laimingesniam gyvenimui.

Labiausiai diskutuotinas klausimas ar trumpesnė darbo savaitė prisidės prie visuomenės turto gausėjimo. Jos šalininkai teigia, kad Vakarų šalyse prilyginus neapmokamus vaikų priežiūros, namų ruošos ir pamačius darbus mokamam darbui ir įvertinus juos pagal minimalų darbo užmokestį pastebėtume, jog apie penktadalį BVP (bendro vidaus produkto) sukuria neapmokamas darbas. Trumpesnė darbo savaitė padidintų šią dalį. Ji taip pat skatintų efektyvesnių technologijų, naujų gamybos būdų plėtrą. Trumpesnė darbo savaitę tikrai padėtų platinti mokamą darbą tolygiau. Drauge ji skatintų ekonomikai prisitaikyti prie visuomenės ir aplinkos saugojimo poreikių. Rimčiausias finansinis argumentas už trumpesnę darbo savaitę – jau dabar dirbantys nepilną darbo dieną, dirbantys nanuose savo pajamomis lenkia dirbančius tradicinėse darbo vietose, nes toks darbas labiau atitinka perpektyviausias žinių ekonomikos kryptis ir sukuria vertingiausią produktą. J. Enriquez pateikia duomenis, kad vidutinė namuose dirbančių JAV darbuotojų alga yra kone dvigubai didesnė negu vidutinis dirbančių įprastoje darbo vietoje atlyginimas.

Deja, pasirinkime tarp naujų galimybių, laimingesnės visuomenės ir korporacijų interesų Lietuvoje laimėjo pastarieji. Laimės ekonomikos siūlymai mūsų krašte vis dar už diskusijos ribų. Todėl svarstant darbo kodeksą neprisiminta R. Seligman pasiūlyta laimės formulę, kurioje laisvanoriškai pasirenkami užsiėmimai pristatomi kaip laimės sąlyga. Todėl tarsi negirdėti M. Argyle siūlymai iš esmės apriboti ar ir visai uždrausti dirbti viršvalandžius, sutrumpinti darbo savaitę, skatinti darbo vietų, kuriose dirbama ne visą darbo dieną kūrimą. Neprisimintas ir T. Jackon, kurio nuomone konkrečios priemonės sutrumpinti darbo laiką ir pagerinti darbo/laisvai pasirenkamos veiklos pusiausvyrą galėtų apimti lankstesnį darbo grafiką; priemones, kurios neleistų darbdaviams diskriminuoti dirbančių nepilną darbo dieną, riboti jų tarnybinę karjerą, užimtumo garantijas.

Nebūtų sunku išvardinti ir daugiau pasaulinio garso ekonimistų bei psichologų siūlančių trumpinti darbo laiką. Jie mato esminį XXI a. visuomenės tikslą – padidinti visuomenės laimės lygį. Kai šis lygis, apibūdinantis žmogaus gyvenimo kokybę, nelaikomas svarbiu, renkamasis kitas kelias, žmogus prilyginamas ekonominės mašinos sraigteliui, kuris turi kuo daugiau “suktis“. Laimės ekonomika nedviprasmiškai renkasi laimingesnės visuomenės kelią. Laimės ekonomika remiasi daug kartų įrodytu faktu – laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti.

Ir pabaigai. Nemąstantys ar nenorintys mąstyti sakys, kad laimingai gyventi dar per anksti, kad šiandieną reikia sunkiai dirbti ir daugiau sukurti, o po to, tolimoje ateityje…..Jiems ir kitiems giriantiems laisvą, neprijaukintą rinką, korporacijų interesus galima užduoti labai nepatogų klausimą: „Kiek ir ko dar reikia sukurti, kad lietuvis laimingiau gyventu, kiek turi išaugti BVP, kad ir jis pajustų augimą?“ Taip pat galima pasiūlyti susipažinti su Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija: BVP vienam gyventojui Lietuvoje per metus sukuriama 19100 eurų, Estijoje – 18600, Lenkijoje – 17500; vidutinis darbuotojas už vidutinę darbo valandą gauna – Lietuvoje 6,2 euro, Estijoje – 9,0, Lenkijoje – 7,6 eurus.

Autorius yra Mykolo Romerio universiteto profesorius

Spausdinti 🖨

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. pastaba says:
    6 metai ago

    Puikus straipsnis. Tiksliai ir taikliai. O skaičius kiekvienas turėtų išmokti mintinai.

    Atsakyti
  2. NORIU says:
    6 metai ago

    noriu dirbti 20 val., o gauti kaip dirbdamas 40 val. ką Navaiti, pasiūlysi?

    Atsakyti
  3. pastaba says:
    6 metai ago

    dabar dirbi 40 ir gauni kaip 20 ir bandai pokštauti. Perskaityk dar kartą, ypač pabaigą

    Atsakyti
  4. china set says:
    6 metai ago

    Deja panašu “copy paste” iš interneto svetainių komentarų

    Atsakyti
  5. Ina says:
    6 metai ago

    Navaicio mintys sukelia diskusijas. Nes jis raso apie esme – dirbame ilgai.gauname mazai. Liberalams tai ir kliuva.nes visa ju ideologija zlunga.

    Atsakyti
  6. Kęstutis says:
    6 metai ago

    ..per paskutinius 50 metų darbo našumas padidėjo 2,5 karto. Kaip tai palietė dirbančiuosius? Sutrumpėjo darbo savaitė, pailgėjo atostogos 2,5 karto, pragyvenimo lygis pakilo 2,5 karto? Tikriausiai kvailus klausimus užduodu? Bet tada paskutinis – kur prapuolė tie padidėjusio našumo uždirbti pinigai? Šiaip sau dingo ir tiek…Nieko panašaus. Apie aštuoniasdešimtuosius puse pasaulio turto valdė dešimtadalis pasaulio turtingiausiųjų, o 2016 metais jau 1 nuošimtis turtingiausiųjų valdė daugiau nei puse pasaulio turto. Arba dar gražiau, 8 turtingiausi pasaulio žmonės valdė turto daugiau nei likusieji puse 3,6 mljd. žemės gyventojų… Gal tie 8 žmonės paprasčiausiai dirbo daugiau nei likusieji 3,6 mljrd., ar jų darbo našumas viršijo tų likusiųjų 3,6 mljrd. Jau ne durnių laivas, bet durnių planeta… Kai aš dar būdamas jaunuolis apie aštuoniasdešimtuosius paklausiau tėvo – kaip tėvai tu galvoji, kiek TSRS dar ilgai išsilaikys? Tėvas atsakė – žinai ką sūnau, tokia nesąmonė ilgai išsilaikyti negali, o TSRS tada o ho ho kokia galybė buvo, tai ne Putino Rusija… Įdomu kiek dar tą nesąmonė, vadinama “rinkos ekonomika” tęsis, gal Maldeikienė atsakys?…

    Atsakyti
  7. Gražinkime Lietuvos vardą į eterį... says:
    6 metai ago

    Jei nesate nutautėję vergai….Pasirašykime , kad Lietuvos vardas grįžtų į nacion,.eterį..Kas nesirašo, tas -tik lietuviakalbis arba siauraprotis..Tiesos.lt svetainėje rasite nuorodą…
    tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/visuomenininkai-ir-nvo-reikalauja-i-lietuvos-nacionalinio-visuomeninio

    Atsakyti
    • Pikc says:
      6 metai ago

      Pirma, ne į temą, o antra, VIEN vardo grąžinimas NĖ VELNIO nieko nepakeis.

      Atsakyti
  8. Kazimieras says:
    6 metai ago

    Navaičio straipsniai suteikia naują požiūrį. Pagarbos vertas jo siekimas suteikti naują pagrindą Lietuvos situacijos vertinimui. Atrodo paprastas dalykas – susieti mūsų problemas su nelaimingų žmonių skaičiumi, bet toks požiūris iš karto nubraukia valdžiažmogių ir žurnaliūgų tauškalus.

    Atsakyti
  9. šmikis says:
    6 metai ago

    Taip pat galima pasiūlyti susipažinti su Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija: BVP vienam gyventojui Lietuvoje per metus sukuriama 19100 eurų, Estijoje – 18600, Lenkijoje – 17500; vidutinis darbuotojas už vidutinę darbo valandą gauna – Lietuvoje 6,2 euro, Estijoje – 9,0, Lenkijoje – 7,6 eurus.

    Profesorius teisus. Ši statistika atspindi, kad Lietuvoje vienas atlyginimo euras sukuria daugiausia BVP Europoje. O tai galima apibūdinti dvejopai: Lietuvoje aukščiausias darbo našumas Europoje(pramonininkai teigia atvirkščiai) arba Lietuvoje didžiausias darbuotojų išnaudojimas(pramonininkai tai visiškai neigia) . Iš čia dar viena išvada: Lietuvos pramonininkai nesupranta kapitalizmo esmės-pridėtinė vertė sukuriama išnaudojant darbuotojus, pridėtinė vertė pinigais savaime nesukursi, todėl vertėtų pramonininkams pradėti galvoti, jei dar visai smegenys neatrofavosi, skaičiuojant milijonus.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kompiuteris | lrv.lt nuotr.

Bendravimui darbe padės 4 programėlės

2023 01 21
Nuotolinis darbas | pixabay.org nuotr.

Lietuviai bijo netekti darbo ir susirgti

2023 01 10
Svarbūs teisės aktų pakeitimai 2023 metais | Ūkininko patarėjo nuotr.

Svarbūs teisės aktų pakeitimai 2023 metais

2023 01 07
Prejektorius | pixsabay.com, Nitsh Lakra nuotr.

Projektorius – ne tik namų kinui

2022 12 25
finmin.lrv.lt nuotr.

Lietuvos ekonomika stipresnė nei tikėtasi

2022 12 21
Stipendijos | pixabay.com nuotr.

Gerėja sąlygos daliai socialinių darbuotojų

2022 12 12
Viešasis valdymas | 123RF.com nuotr.

Nedarbas Lietuvoje mažėjo daugiau nei kaimyninėse šalyse

2022 12 05
Šuo, spanielis | pixabay.com nuotr

VMVT: kada augintinis darbe pageidautinas?

2022 12 03
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.

Ko geriau nedaryti darbo kompiuteryje?

2022 11 26
Darbo kodekso pakeitimai | socmin.lt nuotr.

Nuo naujų metų įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai

2022 11 26
Rodyti daugiau

Naujienos

LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.
Istorija

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Ulfas Kristersonas ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas

2023 02 07
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius

2023 02 07
AIPP Žaliasis koridorius | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams

2023 02 07
Vėjo elektrinės | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu

2023 02 07
sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarta, kaip stiprinti medikų saugumą

2023 02 07
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.
Lietuvoje

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija

2023 02 07
Aplinkos ministras lankosi kadagynuose | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Atsigaunantys kadagynai lauks lankytojų

2023 02 07
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Candyvyp apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Candyuhh apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Kur inspekcija, kur komisija? apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų
  • Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas
  • „Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius
  • Gintaro įlanka atgims naujai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Bendravimui darbe padės 4 programėlės

by Ditė Česėkaitė
2023 01 21
0
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.

Darbo biure efektyvumas reikšmingai priklauso nuo komandos narių galimybių sklandžiai ir efektyviai bendrauti tarpusavyje. Tai tapo ypač aktualu įsigalėjus hibridiniam...

Skaityti toliau

Lietuviai bijo netekti darbo ir susirgti

by Ditė Česėkaitė
2023 01 10
0
Nuotolinis darbas | pixabay.org nuotr.

Kiek daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų turi finansinių įsipareigojimų. Iš jų daugiau nei pusė labiausiai bijo netekti darbo, 36 proc....

Skaityti toliau

Svarbūs teisės aktų pakeitimai 2023 metais

by Kristina Aleknaitė
2023 01 07
1
Svarbūs teisės aktų pakeitimai 2023 metais | Ūkininko patarėjo nuotr.

Nuo sausio 1 d. gyventojai sulaukė daugybės teisės aktų pakeitimų įsigaliojimo. Naujosios Civilinio ir Darbo kodeksų, Daugiabučių namų ir kitos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Candyvyp apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Candyuhh apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Kur inspekcija, kur komisija? apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • Nuoroda apie Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai
Kitas straipsnis
Audronius Ažubalis | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Seime įsteigta nauja „Mykolo Romerio“ laikinoji grupė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai