Penktadienis, 27 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

G. Navaitis. Atgyvenęs ugdymas – visuomenė be ateities

Gediminas Navaitis, www.alkas.lt
2017 02 14 07:00
7
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, vasario 14 d., Šv. Valentino dieną, dažniau vadinama meilės diena, Seimas rinksis į neeilinę sesiją spręsti neeilinį klausimą – tobulins meilę vaikams ir jų teisių apsaugą. Vėliau priartės eilinė sesija, kurioje vėl bus rūpinamasi vaikais ir jaunimu, reformuojama ugdymo ir švietimo sistema.

Šios reformos prasidėjo dar neatkūrus Valstybės, tačiau vis dar ginčijamasi apie mokinius su terbelėmis ir išsilavinusių žmonių ar juos lavinančių universitetų perteklių. Diskutavus tiek metų gal jau būtų galima paklausti: „Koks lietuviško ugdymo tikslas?“

Klausti tiktų ir todėl, kad turime ką prisiminti. Lietuvos mokykla sugebėjo išugdyti patriotus, kurie pokario kovose stabdė Lietuvos provincijos rusifikavimą ir sukūrė dvasinį pagrindą Sąjūdžiui. Šiandieną daugiau nei pusė abiturientų svajoja ne apie pasiaukojimą Tėvynei, o apie karjerą užsienyje.

Sovietinės okupacijos metais Lietuvos himnas buvo pašalintas iš radijo laidų. Tačiau Lietuvos mokytojų suvažiavime 1940 m. mokytojai visi kaip vienas atsistojo ir sugiedojo himną. Kolaboracinės komunistų partijos vadai irgi buvo priversti stovėti. Šiandieną kalbame, kad mokytojo autoritetas žemas ir jam sunku paveikti net pirmokėlį, o paveikti valdžią jau net nesvajojama.

Todėl tiktų apsvarstyti ką išugdys suvargęs mokytojas ir nustekentas dėstytojas ir kam reikalingas toks, jų galimybes atitinkantis, ugdytinis. Atsakymą vargu ar rasime ugdymo sistemoje, jis slypi už jos ribų ir sietinas su visuomenės vertybiniais apisprendimais. O dėl jų, dėl visuomenės narių identiteto konkuruoja jėgos atstovaujančios nacionalinius ir oligarchinius bei transnacionalinių korporacijų interesus. Jei pirmosios suinteresuotos laiminga ir turtinga bendruomene, tai antrųjų interesai dažnai pasireiškia siekiais išlaikyti skirtingą išsivystymo lygį, kuris leidžia naudotis politiškai ir ekonomiškai silpnesnių teritorijų ištekliais. Tame tarpe ir socialiniais ištekliais. Todėl tokioms teritorijoms primetinėjamas XIX a. ekonomiką atitinkantis gamybos modelis t. y. šimtas juodadarbių kontroliuojamų dešimties technikų realizuoja vieno inžinieriaus sumanymą.

Tokioje, kiek utriruotoje, schemoje inžinierius gali būti ir asmuo įgijęs išsilavinimą dominuojančioje teritorijoje. XXI a. perspektyvus gamybos modelis remiasi kitokiu dirbančiųjų išsilavinimo pasiskirstymu. Šiame, irgi kiek utriruotame, modelyje šimtas inžinierių padedami dešimties technikų ir vieno kito įvairių profesinių gebėjimų darbuotojo realizuoja konkurencingų produktų gamybą ar paslaugų teikimą. Tačiau XXI a. ekonomikos modelio platesnį realizavimą stabdo politinės jėgos atstovaujančios oligarchijos, transnacionalinių korporacijų interesus. Todėl „protų nutekėjimas“, darbingų žmonių emigracija iš mažiau ekonomiškai pajėgių šalių tapo dar viena jų „pagalbos“ labiau išsivysčiusių šalims būdu.

Taip pažvelgus į esamą padėti atsiranda galimybė naujai įvertinti ir svarbiausią jaunosios kartos ugdymo tikslą. Atskiri pedagogai daugelį amžių siūlė sprendimus galinčius humanizuoti ugdymo sistemą, laikas nuo laiko atsiradavo mokyklos, kurios bandė sukurti savo ugdytiniams ypatingas sąlygas ir ugdyti laimingesnes asmenybes. Tačiau ugdymo sistema visada atitiko ir atitinka ekonominę bei politinę visuomenės struktūrą. Šiandieną jį orientuota į rinkos ekonomikos dalyvio ugdymą. Ji gali geriau ar blogiau atlikti savo užduotį, tačiau jos tikslas, parengti sugebantį agresyviai konkuruoti daugiau gaminant asmenį, nesikeičia. Toks asmuo turi gauti atlygį už savo pastangas, o jos susijusios su nuolatiniu reikmių kūrimu ir stygiaus sumažinimu vartojant. Todėl vartotojiškumas tampa būdų įveikti įsiūlytą nepasitenkinimą savimi, blogą savijautą, netgi depresijos užuomazgas.

Moderniose šalyse vartotojiškumas kartais susilaukia kritikos, tačiau retai pastebima, kad ji atitinkanti savijauta turėjo būti įteigta, o prie to nemenkai prisidėjo ugdymo sistema, kad gyvenimo būdas, kuriam jaunąją kartą ruošia šį sistema, nekuria asmeninės laimės. Atsidavusiems savo darbui, romantiškiems švietimo darbuotojams, kurie abejos – gal vis dėlto kažką panašaus į laimę esama ugdymo sistema sukuria, galima priminti PSO (Pasaulinės sveikatos organizacijos) duomenis liūdijančius, kad per pastaruosius 50 metų labai padaugėjo jaunimo savižudybių, kurios tapo dažniausia jaunų 10–24 metų žmonių mirties priežastimi.

Nemažesnė problema, kad esama ugdymo sistema orientuota į vis mažiau efektyvią gamybą, besiremiančia neribota gamtos išteklių eksplotacija ir finansinio kapitalo kaupimu. Ugdymo sistemos neatikimas tikrą gerovę kuriančiai felicitariniai ((„felicitas“ – lot. laimė) politikai, kuri siekia realizuoti laimės ekonomikos principus, tampa vis aiškesnis, nes XXI a. pagrindinį ekonomikos klestėjimo impulsą kurs socialiniai gebėjimai ir žinios, o jų, stoka lems visuomenės skurdą. Visuomenės gerovę (ypač neturtingų, mažų šalių) lemia investicijos į socialinį kapitalą nes yra stiprus ryšys tarp visuomenės gerovės ir socialinio kapitalo – žmones siejančių vertybių, jų tarpusavio santykių kokybės, kuri nedera su agresyvios konkurencijos ir vartotojiškumo ugdymu.

Vargu ar padėtis pasikeis kol mokymas bus tapatinamas su preke ir juo bus bandoma pelningai prekiauti. Toks kelias sparčiai sukuria elitines mokyklas ir užtikrina aukštesnių socialinių grupių informacines ir intelektines privilegijas. Jis netgi buvo ekonomiškai veiksmingas kuriant turtingesnes visuomenes XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje. Šiuo metu, kai visos ekonomikos sritys klesti tik remdamosios socialiniais gebėjimais, jis tampa kliūtimi visuomenės raidai, nes aukštasis išsilavinimas nebegali išlikti elito privilegija.

Ekonominė ir socialinė raida arba priverčia atskiras bendruomenes persitvarkyti arba jos ima sparčiai degraduoti, praranda gebėjimą konkuruoti pasaulinėse rinkose ir galiausiai saugojęs savo intelektines privilegijas, bandantis riboti universitetinio išsilavinimo galimybes, besiskundžiantis santechnikų, dažytojų ir pan. stoka, elitas, kuris geba skųstis, kad trūksta darbuotojų, bet nenori jiems mokėti, žlunga.

Patikimas ir aiškus visuomenės turtėjimo kelias visų nurodytų ugdymo sistemos pamatinių trūkumų įveikimas, kuris vargiai įmanomas nekeičiant sistemos tikslo, apsiribojant dalinėmis jos reformomis, neatsisakius orientacijos į ugdytinių karjerą rinkos ekonomikoje, kuri Lietuvoje veikia kaip oligarchinė ar korporacinė rinka. Tai itin aiškiai matyti analizuojant švietimo bei ugdymo vertinimo kriterijus. Žemesniųjų švietimo grandžių vertinimas daugeliu atveju yra labai paprastas – skaičiuojama kiek ugdytiniu jos parengė mokymuisi aukštesnėje grandyje. O universitetinis išsilavinimas sutapatinamas su profesiniu mokymu ir skaičiuojama kiek studentų įsidarbino. T

aigi skaičiuojama kiek žmonių gavo išsilavinimą, leidžianti konkuruoti rinkoje, ir menkai atsižvelgiama į išugdytas vertybes. Jeigu sistemos tikslas būtų laimingas žmogus, ugdymo prioritetai keistųsi. Pilietiškumas, tautiškumas, savęs pažinimas, bendravimo, estetinių, sveikos gyvensenos ir pan. įgūdžių lavinimas taptų svarbesnėmis ugdymo kryptimis, kurios galėtų padėti gyventi dvasiškai turtingesnį ir laimingesnį gyvenimą. Tačiau šios ir artimos joms ugdymo kryptys vis dar laikomos antraeilėmis, nes nėra tiesiogiai susijusios su galimomis studijomis aukštosiose mokyklose ir būsima profesine karjera.

Lietuvos ugdymo sistemos problemos nėra išimtis. Su panašiomis susiduria visos modernios valstybės. Antai, JAV didesnioji vyresnių moksleivių dalis teigė, kad svarbiausiomis laiko anglų kalbos ir matematikos disciplinas, kurioms skiria du trečdalius mokymosi laiko. Atliepdami jų interesams mokyklos nuolat mažina laiką skirtą socialiniams mokslams, menui ir muzikai bei fiziniam lavinimui ir vidutiniškai trečdalį jo perkėlė į anglų kalbos ir matematikos pamokas. Tokių pertvarkų rezultatas – dar septyniasdešimtaisiais praeito amžiaus metais atskleistas „Easterlin paradoksas“, kurio esmė – Vakarų šalyse turto pagausėjo kelis kartus, o laimingų žmonių skaičius beveik nepakito.

Galima pateikti daug faktų, tyrimų atliktų įvairiose šalyse duomenų, kurie patvirtintų, kad tikrai didelis skaičius vaikų nesijaučia mokyklose saugūs, vertinami ir palaikomi, kitaip sakant nesijaučia laimingi.

Įprasta vaikų sunkumus nagrinėti išimtinai kaip į psichologines ar pedagogines problemas. Atitinkamai pasirenkami ir jų sprendimo būdai: tobulinamas tėvų ir pedagogų švietimas bei konsultavimas, stiprinama vaikų teisių apsauga. Pastarosios padėtis ir veiklos rezultatai išryškina aptariamą problemą. Esamos vaikų teisių apsaugos sistemos gina nuskriaustuosius, rūpinasi tais, kuriems itin bloga. Jei sistemų tikslai pasikeistų, jei joje dirbantys specialistai, jų darbo rezultatai būtų vertinami pagal laimingų vaikų kiekį ir jo pokyčius, tektų bent jau pradėti skaičiuoti, kur ir kiek yra laimingų vaikų, aiškintis, kas daroma ar nedaroma, kad jie tokie būtų. Todėl tenka konstatuoti, kad nei esamos vaikų teisių apsaugos, nei ugdymo sistemų tobulinimas iš esmės nepakeičia vaikų padėties.

Ugdymo sistemos atsiribojamas nuo laimingo žmogaus ugdymo, orientacijos į rinkos ekonomikos vertybes, apspręstas agresyvios konkurencijos naudojant ribotus gamtinius išteklius. Žiniomis pagrįstoje ekonomikoje šių vertybių reikšmė mažėja, todėl esama ugdymo sistema vis mažiau atitinka netgi turtingesnės visuomenės kūrimo užduotį, o laimingesnės visuomenės kūrimo tikslas jai kol kas dar svetimas. Ji nesudaro prielaidų visiems vaikams išgyventi priklausymo patirtį, o todėl nepakankamai prisideda prie bendruomeniškumo ugdymo. Taigi nepakankamai gausina socialinį kapitalą, kuris šiandieną turi išskirtinį poveikį ir valstybės ekonominei raidai, ir visuomenės laimės lygiui.

Perėjimas iš rinkos į laimės ekonomiką vyksta jau dabar. Ne vienas modernių šalių lyderis teigė, kad vien turto gausinimas, BVP (bendro vidaus produkto) kilimas nebepakankamas. Ji turi lydėti ir BNL (bendros nacionalinės laimės) indekso augimas. Šiandieną tūkstančiai žmonių savarankiškai užsiima laimingo žmogaus savybių saviugda. Yra sukurta daug psichologinės savireguliacijos, psichohigienos metodų. Autotreningo, jogos, meditavimo, įvairių psichologinių savęs pažinimo būdų, bendravimo tobulinimo ir kiti šiuolaikinės praktinės psichologijos mokymai apima nuolat didėjantį žmonių skaičių. Tai patvirtina tokių žinių ir įgūdžių poreikį, tačiau jis tenkinimas neformaliame ugdyme. Formalus ugdymas tarsi jo „nepastebi“. Tai aiškiai atspindi ugdymo sistemos padėtį. Neatsiribodama nuo rinkos ekonomikos tikslų, nepersiorientuodama į laimės ekonomikos tikslus jį vis mažiau ir mažiau atitinka tiek ugdomųjų asmeninius, tiek bendrus visuomenės poreikius. Kelias iš šios padėties jau aiškus – naujų tikslų Lietuvos ugdymo sistemai nustatymas.

Autorius yra Mykolo Romerio universiteto profesorius, socialinių mokslų daktaras

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. pastaba says:
    6 metai ago

    Bene geriausias straipsnis apie švietimo padėtį

    Atsakyti
  2. Kolonijos says:
    6 metai ago

    “svietimo sistema” ugdo pigia darbo jega metropolijai.

    Atsakyti
  3. Audris says:
    6 metai ago

    Geras, su aiškiomis starteginėmis gairėmis straipsnis.

    Atsakyti
  4. Ina says:
    6 metai ago

    Pazvelgta i pacia esme. Liksim be mokslo jei eisim senu keliu

    Atsakyti
  5. tautininkas says:
    6 metai ago

    aiskiai ir tiksliai. valstieciai suzlugdys universitetus, kad itiktu es

    Atsakyti
  6. Eirimas says:
    6 metai ago

    … ir servizai svarbu… 😉

    Atsakyti
    • pastaba says:
      6 metai ago

      todėl ir svarbūs, kad reikėjo mintį žlugdyti

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pinigai | Pixabay nuotr.

Lėšos švietimui didės 259 mln. Eur

2022 12 21
finmin.lrv.lt nuotr.

Lietuvos ekonomika stipresnė nei tikėtasi

2022 12 21
www.svietimonaujienos.lt nuotr.

Metų mokytoja: sužaidybintas mokymasis duos vaisių

2022 11 25
Seimo kanceliarijos nuotrauka | V. Chornos

V. Rakutis: Jaunimas krašto gynybai turi būti lavinamas stiprinant protinį, kūrybinį ir fizinį ugdymą

2022 11 15
EKGT nuotr.

Veriasi naujos etninės kultūros ugdymo galimybės

2022 11 11
Mokyklinis autobusiukas | smm.lt nuotr.

Demokratai biudžete pasigenda lėšų švietimui

2022 10 31
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas ragina stiprinti pilietiškumą

2022 10 17
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Su mokytojais aptartos švietimo aktualijos

2022 10 05
Mokytojų dieną bus apdovanoti Metų mokytojai | R. Česnavičienės nuotr.

Mokytojų dieną bus apdovanoti Metų mokytojai

2022 10 01
Kariai | kam.lt nuotr.

Išlaidos gynybai šiemet didės 148 mln. eurų

2022 09 28
Rodyti daugiau

Naujienos

Verslas | plcc.lt nuotr.
Lietuvoje

Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą

2023 01 27
Bus užtikrinta efektyvi laukinių gyvūnų priežiūra ir globa | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Veiksminga laukinių gyvūnų priežiūra ir globa

2023 01 27
Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų | smsm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų

2023 01 27
Ruošiamasi remontuoti krašto apsaugai svarbų valstybinės reikšmės kelią Švenčionių rajone | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Bus atnaujintas krašto apsaugai svarbus kelias

2023 01 27
Pūčkorių atodanga | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti

2023 01 27
Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Naujienos

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

2023 01 26
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  • stuoka apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • Kęstutis apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • stuoka apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą
  • Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • Veiksminga laukinių gyvūnų priežiūra ir globa
  • Valstybės stipendijas gauna daugiau sportininkų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lėšos švietimui didės 259 mln. Eur

by Ditė Česėkaitė
2022 12 21
0
Pinigai | Pixabay nuotr.

Kitąmet švietimo sričiai valstybė skiria 259 mln. Eur daugiau negu šiemet, iš jų daugiau kaip pusė (146 mln. Eur) –...

Skaityti toliau

Lietuvos ekonomika stipresnė nei tikėtasi

by Ditė Česėkaitė
2022 12 21
4
finmin.lrv.lt nuotr.

Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas bus spartesnis nei numatyta anksčiau ir sieks 2,4 proc. Kitąmet ūkio plėtra bus lėtesnė, tačiau išliks...

Skaityti toliau

Metų mokytoja: sužaidybintas mokymasis duos vaisių

by Kristina Aleknaitė
2022 11 25
0
www.svietimonaujienos.lt nuotr.

Daugelis mokytojų ir mokinių tėvų sutinka, kad mokymasis turėtų būti ne tik veiksmingas, bet ir įdomus, tačiau dalis mano, jog...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  • stuoka apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • Kęstutis apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • stuoka apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?
  • gintautas apie Lietuvos valdovas Gediminas – karalius? Ar atkursime tikruosius istorinius Lietuvos valdovų titulus?

Kitas straipsnis
Vasario 16-ąją Vilniuje šventinėje eisenoje jaunimas žygiuos nusilenkti protėviams

Vasario 16-ąją Vilniuje šventinėje eisenoje jaunimas žygiuos nusilenkti protėviams

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai