Patalinės blakės ir blusos yra vieni dažniausiai pasitaikančių kraujasiurbių kenkėjų namuose. Jie kelia ne tik nemalonius pojūčius, bet ir gali pakenkti sveikatai, jų sunku atsikratyti. Deja, neretai šie kenkėjai yra maišomi, nors turi daugiau skirtumų nei panašumų. Tad kaip žinoti: patalinė blakė ar blusa?
Patalinių blakių ir blusų panašumai
Patalinės blakės ir blusos yra kenkėjiški kraujasiurbiai vabzdžiai: maitinasi žmonių arba šiltakraujų gyvūnų krauju.
„Abu vabzdžiai tik nepatyrusiam stebėtojui panašiai atrodo. Tiek patalinės blakės, tiek blusos yra mažutės, apvalaino kūno, jų spalva vyrauja nuo raudonai rudos iki tamsiai rudos. Nors abu kenkėjai matomi plika akimi, tačiau sugeba į mūsų namus įsprukti nepastebėti. Patalinės blakės ir blusos perneša įvairias bakterijas – infekcinių ligų sukėlėjus, kas reiškia, kad jų įkandimai potencialiai pavojingi ir gyvūnams, ir žmonėms“, – atkreipia dėmesį teigia UAB „Dezinfa“ L. Grigaliūnas.
Patalinių blakių ir blusų skirtumai
Pasak eksperto, patalinės blakės labiau prisitaikiusios maitintis žmogaus krauju, o blusos pirmenybę teikia gyvūnams. Nors savo evoliucijos pradžioje blakės gyvendamos urvuose maitinosi šikšnosparnių krauju, o tik vėliau ėmė pulti ir urvinius žmones. Patalinės blakės aktyvesnės būna naktimis, o blusos aktyvios dieną, todėl įkandimo žymės ir randasi skirtingu metu. Įkandus patalinėmis blakėms, alerginė reakcija paprastai juntama po nakties, o blusos įkandimą galima pajusti ir dieną.
„Kraujasiurbius skiria ir kūno forma. Blusos atrodo kaip suplotos iš šonų, o blakės kaip suplotos iš viršaus. Blusų kūno forma leidžia joms lengvai judėti tarp gyvūno kailio arba plunksnų, o blakių forma padeda joms įsisprausti įvairiuose siauruose plyšiuose. Patalinės blakės ropoja, o blusos yra puikios šuolininkės tiek į tolį, tiek į aukštį. Blusos nemenką laiko dalį praleidžia savo „šeimininkų“ (gyvūnų) kailyje ar plunksnose, nors taip pat gali tūnoti po baldais, grindų plyšiuose, augintinių guoliuose – jų potencialių maitintojų artimoje aplinkoje ,“ – pasakoja L. Grigaliūnas.
Priešingai nei blusos, patalinės blakės paprastai slepiasi lovų rėmuose, galvūgaliuose, patalynėje, kituose miegamojo balduose, elektros lizduose ir kt. Iš esmės patalinės blakės ir blusos slepiasi ten, iš kur galėtų lengvai pasiekti maisto šaltinį: netoli gyvūnų ar žmonių.
Išsamiau apie patalines blakes: jų karalystė – miegamasis
Ant kūno pastebimi smulkūs įkandimai dažniausiai yra pirmas požymis, kad namuose įsikūrė arba patalinės blakės, arba blusos. Kad galėtumėte veiksmingai spręsti atsiradusią problemą, būtina teisingai identifikuoti kenkėją.
Kaip ir blusos, patalinės blakės išgyvena tik gavusios kraujo. Jos paprastai „puola“ naktį, kai mes nieko nejausdami miegame. Patalinių blakių įkandimo žymės – stipriai niežtintys, raudoni mazgeliai ar papulės, išsilaikančios net iki 10 dienų. Pažymėtina, kad kiekvieno įkandimo centre paprastai būna tamsesnis taškas, o įkandimai išsidėsto eilėmis, grupėmis ar zigzagais. Patalinių blakių įkandimai dažniau pastebimi ant viršutinės kūno dalies: rankų, kaklo, net veido. Jautresniems asmenims patalinių blakių įkandimai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.
„Patalinės blakės, priešingai nei galvojama, gali užkrėsti ir pačius prabangiausius viešbučius, ir ligonines, jos mielai įsikuria ir apleistuose namuose, ir išpuoselėtoje aplinkoje. Svarbu, kad čia būtų žmonės. Tad jei po nakties pastebite įkandimų, gal net randate gyvų patalinių blakių, būtina nedelsiant imtis priemonių: pirmiausia visą patalynę išskalbti, čiužinius ir kitus daiktus išvalyti, panaudojant dulkių siurblį arba karštą lygintuvą. Jei kenkėjų daug, gali tekti užkrėstais daiktais atsikratyti, užtat dėl efektyviausio sprendimo neabejotinai geriau kreiptis į profesionalius kenkėjų kontrolės specialistus“, – paaiškina ekspertas.
Blusos kanda ne tik naminiams gyvūnams
Miestuose blusas dažniausiai platina benamės katės, graužikai, nuo jų užsikrečia naminiai gyvūnai ir taip blusos „atkeliauja“ į mūsų namus. Blusos plinta greitai ir labai dideliu atstumu, kadangi jų patelių padėti kiaušinėliai nuo žmogaus ar gyvūno odos nukrenta ant žemės, baldų namų apyvokos daiktų, kilimų ir pan. Vėliau jau suaugusi blusa ieško maisto, todėl tik pajutusi gyvūną ar žmogų, be gailesčio puola ant jo ir siurbia kraują bei tęsia gyvavimo ciklą. Blusos platina marą, žiurkių dėmėtąją šiltinę. Pastebėtina, kad blusų platinamomis ligomis dažniau serga vaikai.
Jei pastebite namuose gyvų 2–3 mm ilgio tamsios rudos spalvos vabzdžių, ant kilimų ar pataluose randate lervų, o gal odą nusėjo maži, tamsūs, aplink paraudę taškeliai – tai gali reikšti, kad susidūrėte su blusomis.
Skirtingai nei patalinės blakės, blusos paprastai kanda kelis kartus į tą pačią vietą, todėl įkandimai atrodo kaip mažų, raudonų iškilimų grupelė arba linija. Įkąsta oda šiek tiek patinsta, paraudimas būna apie 1 cm skersmens. Įkandimai paprastai nedidėja. Be to, blusos įkandimas jaučiamas iš karto. Dar vienas skirtumas nuo patalinių blakių – blusos dažniau sukanda apatinę žmogaus kūno dalį (kojų ir kulkšnių srityse, juosmenyje, kirkšnyse ar kelių raukšlėse).
Kaip užkirsti kelią patalinėms blakėms ir blusoms
Patalines blakes naikinti sudėtinga, jos plinta su mūsų daiktais, baldais, drabužiais, tokiu būti gali keliauti iš vienos vietos į kitą itin sparčiai, apkrėsdamos vis didesnes teritorijas. Tad apsaugai nuo patalinių blakių kenkėjų kontrolės specialistai pataria drabužius ir patalynę skalbti aukštesnėje temperatūroje, itin kruopščiai tvarkyti miegamąjį, reguliariai vėdinti, siurbti ir valyti lovų čiužinius, naudoti čiužinių apsaugas, nekaupti nereikalingų daiktų ir baldų, galinčių tapti patalinių blakių slėptuvėmis.
Apsisaugoti nuo blusų yra šiek tiek lengviau nei nuo patalinių blakių. Jei turite naminių gyvūnų, reikalinga tinkamai prižiūrėti jų kailį, naudoti priemones nuo blusų, o namuose palaikyti švarą, tvarką, reguliariai ir kruopščiai siurbti visą aplinką, valyti naminių gyvūnų guolius, o lauke vengti kontakto su benamiais gyvūnais.
