Po karantino gali laukti ir nemalonios staigmenos – įgriuvę pastatų stogai

Sekmadienį Vilniaus Vingio parke įgriuvus kavinės „Lakštingala“ stogui, draudikai atkreipia dėmesį, kad tokių įvykių gali pagausėti: pavasariop laukiama pranešimų apie įlūžusius sodybų bei ūkinių pastatų stogus.

„Pastebime, jog auga žalų ūkiniams pastatams skaičius, taip pat ir sodyboms – registruojame įvykius, kurių metu dėl susikaupusio sniego įgriūva jų stogai. Problema, jog dėl karantino ribojimų yra sudėtinga judėti tarp skirtingų savivaldybių, todėl žmonės negali apsilankyti savo sodybose ar neskuba to daryti, kaip ir nuvalyti sniego nuo stogų. Tad prognozuojame, kad pavasariop sulauksime ne tik pranešimų apie įgriuvusius stogus, bet ir žalų dėl vandens prasiskverbimo“, – prognozuoja draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina E. Karpova.

Tūkstantinės žalos dėl sniegingos žiemos

BTA skaičiuoja, kad snygio sukeltos žalos atsieis iki 100 tūkst. eurų. Draudimo bendrovė gyventojams iš viso jau atlygino 31 tūkst. eurų, iš kurių beveik 11 tūkst. eurų buvo atseikėta už tirpstančio sniego prasiskverbimą pro pastato konstrukcijas. 17 tūkst. eurų atlyginta dėl gamtinių jėgų pridarytos žalos, o 2,8 tūkst. eurų – už kitus įvykius.

„Skaičiuojame, kad tirpančio sniego prasiskverbimo vidutinė žala siekia 677 eurus, snygio vidutinė žala – 968 eurus, pagal kitas rizikas – 921 eurą. Tačiau tai tikrai dar ne galutiniai skaičiai. Neabejoju, kad jau kovą šios sumos išaugs, kai po žiemos ir atlaisvėjus karantinui žmonės nuvyks į savo sodybas. Pagal taisykles klientai apie žalą turi pranešti per tris dienas nuo tada, kai tą žalą pastebi“, – aiškina K. E. Karpova.

Pasak jos, dažniausiai griūva seni pastatai, sniegas juos tiesiog palaidoja. Taip pat fiksuojami įvykiai, kuomet dėl sniego yra pažeidžiamos stoginės, pavėsinės, žalas patiria ir kaminai. Tačiau daugiausia žalų tenka nekokybiškoms pašiūrėms, ūkiniams pastatams, kurie ir be sniego galimai būtų greitai sugriuvę.

Ką daryti, kad pastatai sulauktų pavasario?

Draudikai prognozuoja, kad tikrasis žalų mastas pasimatys tik pradėjus tirpti sniegui.
„Šylant sniegas, esantis ant pastatų, ims tirpti, jo svoris padidės du ar tris kartus, konstrukcijas pasieks vanduo. Permirkusio medžio savybės taip pat keičiasi, jis gali greičiau lūžti, tad čia kyla didesnė grėsmė mediniams pastatams. Tas pats ir su stogais, kol kas sniegas ant stogo gal ir atrodo gražiai, tačiau galima nė nepastebėti, kaip jis tirpdamas suskaldys čerpes ir vanduo ims bėgti į pastato vidų“, – perspėja draudimo ekspertė.

Anot K. E. Karpovos, reikėtų prižiūrėti, valyti ir neleisti sniegui kauptis ant stogo, pašiūrių ar pavėsinių. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei pastatas yra senesnės statybos ar jam naudotos mažiau kokybiškos medžiagos, pavyzdžiui, pašiūrės, kurios dažnai yra statomos iš įvairiausių statybinių likučių. Ne mažiau svarbu nepamiršti pasirūpinti varvekliais, taip pat tokiuose pastatuose nepalikti vertingų daiktų, o pavėsines, jei įmanoma, išrinkti. Jei tik yra galimybė, ji taip pat pataria ir paprašyti kaimynų pagalbos.

„Anksčiau tendencijos, kad pavasarį išryškėja „žieminės“ žalos ir padaugėja pranešimų dėl jų, nesame pastebėję. Tačiau šiais metais taip gali nutikti dėl jau minėto snygio ir karantino suvaržymų. Žmonės, turintys nuosavybės dokumentus, savo sodybas gali aplankyti ir dabar, tačiau kai kuriems jų tikriausiai sunku jas pasiekti dėl užsnigtų kelių ar kitų priežasčių“, – pastebi ji.