R. Šarknickas. Visiškai slaptai, už Seimo Pirmininkės durų

Lapkričio 20 d. išplatintas pranešimas, kad Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo nutarimą dėl Seimui atskaitingų ekspertinių-patariamųjų institucijų sistemos „pertvarkos koncepcijos“ patvirtinimo.

Pagal Seimo Pirmininkę, siūloma panaikinti Lietuvos švietimo tarybą, o jos įgaliojimus perduoti kitoms, panašią veiklą vykdančioms įstaigoms.

Viktorija Čmilytė siūlo naikinti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, Etninės kultūros globos tarybą ir kitas valstybės patariamąsias įstaigas

Taip pat siūloma panaikinti, sujungiant į vieną naują įstaigą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK), Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK), Etninės kultūros globos tarybą (EKGT), Nacionalinę sveikatos tarybą (NST) ir Nacionalinę šeimos tarybą (NŠT). O naują steiginį, sudarytą iš 5 buvusių įstaigų, pavadinti taip: „Nacionalinė gerovės agentūra“.

Prie Seime įregistruoto Seimo nutarimo projekto nepateikti jokie susiję dokumentai: nei aiškinamasis raštas, nei kokių nors ekspertų išvados ar siūlymai. Pati V. Čmilytė-Nielsen savo siūlymą grindžia samprotavimais, esą naikinti siūlomos įstaigos užsiima ne joms priskirta veikla ir neturi visuomenės pasitikėjimo.

„Šių institucijų veiklos analizė parodė, kad būtent ekspertinei-patariamajai veiklai jos skiria mažiausiai laiko ir išteklių, koncentruojasi į privalomų taisyklių nustatymą, visuomenės švietimą ir informavimą, mokslinius tyrimus, dubliuoja kitų institucijų funkcijas.

Be to, menkas darbuotojų skaičius ir institucijų finansavimas, per daug komisijų ir tarybų narių, vadovų motyvacijos stoka lemia šių institucijų veiklos efektyvumo trūkumus ir visuomenės nepasitikėjimą jomis“, – rašoma V. Čmilytės-Nielsen išplatintame pranešime spaudai.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat teigia, kad į šiuos trūkumus dėmesį yra ne kartą atkreipę ekspertai, apžvalgininkai ir Valstybės kontrolė…

Noriu paklausti Seimo Pirmininkės, kodėl šiuo klausimu nebuvo kreiptasi į Seimo Kultūros, Švietimo ir mokslo, Sveikatos reikalų komitetus.

Kodėl viskas buvo daroma už akių? Tiesa, jei kalbėtume apie ekspertų nuomonę, mes jokių raštiškų išvadų nesame gavę, nebent jūs jas turite.

Norint daryti pertvarkas Seime, susijusias su komisijomis, tarybomis, kurios yra atskaitingos Seimui, jo komitetams, privalo būti rengiami klausymai, balsavimai, išklausomos visų šalių nuomonės ir tik tada priimami sprendimai.

Seimo Pirmininkės pasiūlymas nustebino visas komisijas, specialistus, narius: sujungti visas skirtingas komisijas ir tarybas į vieną nacionalinės gerovės agentūrą vieniems sukėlė pažeminimo jausmą, o kitiems – pyktį.

Suprantama, kad liberali politika paprasta: kas yra lietuviška, turi tapti europietiška, amerikietiška. Nereikia mums nei tradicijų, nei lietuvių kalbos, nei etninės kultūros, nei tradicinės šeimos. Tai jums sėkmingai sekasi.

Galima tik pasidžiaugti, kad kol kas nepavyko dekriminalizuoti narkotikų, įteisinti lytinį ugdymą mokyklose ir įgyvendinti vienos lyties santuokos koncepciją. O kol nesiseka mano paminėti svetimi Lietuvai dalykai, pradėjote naikinti lietuvybę: kalbą, miškus, etnokultūrą.

Kas nutiko, turbūt nebeverta tris metus iš eilės klausinėti. Tiesiog tokia yra jūsų daugumos politinė valia. Ačiū, kad ne visi dar toj pusėj, nes yra gerbiančių valstybę.

Taigi išformuojant Etninės kultūros globos tarybos ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją prie Seimo, automatiškai neteks darbo ir regionuose dirbantys specialistai. Tai dar kartą parodo, kad jums nėra svarbi regioninė politika, jos tradicijos, architektūra, dvarai ir kt. Taip bus bandoma naikinti tą Lietuvą, kuri labiausiai vargsta, bet drąsiausiai iki negalėjimo saugo gimtinės tradicijas.

Seimo Pirmininkė teigia, kad „Lietuvos švietimo tarybą siūloma išformuoti ir jos funkcijas perduoti kitiems, panašią veiklą vykdantiems subjektams. Kitas komisijas ir tarybas numatoma sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą, nes vienas iš svarbiausių gerovės valstybių bruožų – piliečių pasitikėjimas valstybe, kurį taip pat lemia ir kokybiška teisėkūra.

Konsolidavus ekspertines-patariamąsias funkcijas vienoje centralizuotoje institucijoje, bus užtikrintas įrodymais grįstas valdymas ir pagerinta teisėkūros kokybė, mažės administravimo apimtis ir išlaidos“.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat teigia, kad ekspertinių-patariamųjų institucijų sujungimas beveik trečdaliu sumažins bendrą numatytų etatų skaičių (nuo 53 iki 40 etatų), o skiriamus valstybės biudžeto asignavimus – maždaug 500 tūkst. eurų (nuo 1 819 tūkst. eurų iki 1 300 tūkst. eurų).

Jeigu Seimas pritartų tokiems siūlymams, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir kitų įstaigų naikinimas prasidėtų 2024-ųjų II ketvirtį. O iš Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos rinkimų programos pasiskolintu „gerovės“ vardu pavadintas darinys „Nacionalinė gerovės agentūra“ pradėtų veikti nuo 2025 m. sausio 1 d.

Vėl norisi klausti Seimo Pirmininkės, kurios čia sritys ir su kuo dubliuojasi, jei į vieną gerovės katilą visus sudėsite? Akivaizdu, kad kažkas nebenori, jog tarybos ir komisijos išsakytų pastabas tiems patiems ekspertams ir kai kuriems politikams dėl jų vykdomos neatsakingos politikos.

Kalbant apie lietuvybę ir lietuvių kalbą, susidaro įspūdis, kad prie minėtos pertvarkos valdantieji artėjo žingsnis po žingsnio. Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kuri patenka į pertvarkos sūkurį, dažnai išreikšdavo nepritarimą liberaliai politikai – svetimų raidžių rašybai asmenvardžiuose ir pan.

Susidaro įspūdis, kad jau treji metai ieškoma mechanizmų, kaip pertvarkyti ar panaikinti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kurios veikla ir pagrindinis darbas – ginti ir saugoti valstybinį lietuvių kalbos statusą.

Manau, kad visa šita pertvarka yra tik pretekstas pateisinti savo vykdomą politiką ir susilaukti mažiau kritikos dėl priimamų sprendimų, kadangi naikinama ne kas kita, o ekspertinės-patariamosios institucijos.

Lietuvos valstybei iškilo grėsmė nuo savų iš dešinės pusės.

Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiant jūsų modernumą, mes negalime leisti sunaikinti tai, ką šimtmečius kūrė, statė ir už ką kovojo lietuviai. Saugokite mūsų pamatines vertybes – autentiką, lietuvių kalbą ir jos tradicijas. Tokia vedama liberali politika yra grėsmė nacionaliniam saugumui, grėsmė, kad nebeliks nieko autentiško lietuviško.

Būna, kad net po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo suskausta krūtinė, būna, kad pakitusi laisvė sugalvoja kažką svetimo, prikaupia klaidų, kurios lieka lietuvio žaizdoje, ypač tiems, kurie nelaisvėje tuomet gyveno, kad išsaugotų lietuvišką, švarų žodį, tradicijas ir kt.
Ir buvo, kad eidami su poezija, dainomis, iškovojome žodį, kuris tapo brangiu – LAISVĖ!

Ėjom ir ėjom į tą brangią laisvę, stovėjom Baltijos kelyje, Vingio parke, miestų aikštėse.

Ačiū Lietuvos žmonėms, kurie saugo lietuvišką žodį – vis dar gyvą!

Autorius yra LR Seimo narys