„Talkos“ siūlymas keliauja į Seimą, organizatoriai susitinka su Seimo Pirmininke

Šiandien, lapkričio 17 dieną 16 val. piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai lankysis pas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) lapkričio 12 dieną pripažino, jog iš 69 tūkstančių VRK įteiktų parašų, netinkami yra ne daugiau nei 6,15 procentų, todėl talka surinko daugiau nei 50 000 piliečių parašų. Talkos siūlymas jau šią savaitę bus pateiktas Seimui ir turėtų būti svarstomas artimiausiame po pateikimo Seimo posėdyje. Surinkti parašai įpareigoja Seimą svarstyti siūlymą, pagal kurį pagrindiniame paso puslapyje galimi asmenvardžių įrašai tik valstybine lietuvių kalba, o kituose paso puslapiuose ar kitoje tapatybės kortelės pusėje to pageidaujantis pilietis gali įrašyti savo vardą ir pavardę ir kita norima kalba.

Praėjusios Seimo kadencijos metu balsuojant dėl alternatyvių asmenvardžių rašybą pasuose reguliuojančių projektų 2011 m. spalio 21 d. pas tuometinę Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę lankęsi  Lenkijos intelektualai pritarė idėjai, kad Seimas imtųsi svarstyti įstatymo projektą, kuriuo Lietuvos piliečiams turėtų būti suteikta teisė savo asmenvardžius pasuose įrašyti jų norimais lotyniško pagrindo gimtosios kalbos rašmenimis, kaip papildomą informaciją šalia oficialiosios formos, pateiktos lietuviška rašyba.  Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad toks pavardžių rašymo modelis jau yra pritaikytas Latvijoje ir jam priekaištų neturi jokios tarptautinės institucijos.

Reikia priminti, kad dar 2010 m. Seimas pritarė Ryto Kupčinsko ir Gintaro Songailos pateiktam projektui, siūlančiam pavardes rašyti nevalstybine kalba kaip papildomą įrašą greta valstybinės kalbos. Tuo pačiu Seimas tuomet atmetė Andriaus Kubiliaus teiktą projektą, kuriuo buvo siūloma leisti Lietuvos piliečio pase  piliečių pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis dabar įteisintų lietuviškų įrašų sąskaita, kaip galimai prieštaraujantį Lietuvos Konstitucijai.

Pilietinės Talkos iniciatoriai ir Lietuvos mokslo ir kultūros veikėjai kartu su beveik 70 000 už šį pasiūlymą pasirašiusių ragina Seimą palaikyti Lietuvos respublikos piliečių teikiamą įstatymo projektą beveik identišką tam, kurį prieš keturis metus Seimą ragino priimti ir Lenkijos intelektualai.

Talkos iniciatoriai primena, jog už talkos siūlymą taip pat viešai pasisakė daugiau nei 150 žinomų visuomenės veikėjų: rezistentai Petras Plumpa, Nijolė Sadūnaitė, Jonas Kauneckas, Antanas Terleckas, Robertas Grigas, Algirdas Endriukaitis, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai Vytautas Bubnys, prof. Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, dr. Arvydas Juozaitis, prof. Bronislovas Kuzmickas, Bronius Leonavičius, Alvydas Medalinskas, Romas Pakalnis, prof. Vytautas Radžvilas, Gintaras Songaila, aštuoni Nepriklausomybės Akto signatarai, Pirmosios Vyriausybės nariai prof. Algimantas Nasvytis, Albertas Sinevičius, dr. Vaidotas Antanaitis ir dr. Leonas Vaidotas Ašmantas, generolai Jonas Kronkaitis ir Česlovas Jezerskas, akademikai Antanas Andrijauskas, Grasilda Blažienė, Viktorija Daujotytė, Arvydas Janulaitis, Eugenijus Jovaiša, Vytautas Martinkus, Bonifacas Stundžia, Antanas Tyla, Zigmas Zinkevičius, Algirdas Gaižutis, dešimtys profesorių ir mokslų daktarų, rašytojai Vanda Juknaitė, Kazys Saja, dr. Vytautas Rubavičius, Vydas Astas, Ramutė Skučaitė, Birutė Mackonytė, aktoriai Rolandas Kazlas, Elvyra Žebertavičiūtė, Gediminas ir Ainis Storpirščiai, Dalia Michelevičiūtė, Redita Dominaitytė, režisieriai Jonas Vaitkus, Gytis Lukšas, Algirdas Latėnas, ekonomistai dr. Gitanas Nausėda ir dr. Aušra Maldeikienė, politologai docentai Algimantas Jankauskas, Vincentas Vobolevičius, Andrius Švarplys, teisininkas Povilas Žumbakis, filosofas doc. Kęstutis Dubnikas, kalbininkės prof. Jūratė Laučiūtė, dr. Jolanta Zabarskaitė, kultūrologė dr. Daiva Tamošaitytė, Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, istorikė prof. Rasa Čepaitienė, teatrologė Gražina Mareckaitė, tapytojai prof. Giedrius Kazimierėnas ir doc. Irma Leščinskaitė, kompozitorė dr. Audronė Žigaitytė Nekrošienė, UNESCO generalinės direktorės patarėjas Henrikas Juškevičius, alpinistas Vladas Vitkauskas, laidų vedėjos Asta Stašaitytė-Masalskienė ir Rūta Mikelkevičiūtė, Rūtos Meilutytės tėvas Saulius Meilutis, prieškario Lietuvos diplomatė Birutė Fedaravičienė ir kiti žinomi Lietuvos žmonės.

Piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ teikiamas projektas yra savo turiniu yra alternatyvus Seime svarstomam Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės „Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui“, kurio nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, nes numato galimybę leisti Lietuvos piliečių vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis vietoje įrašo valstybine kalba. Tokiai šio įstatymo projekto nuostatai yra nepritarusi ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), nesutikusi, kad oficialiuose dokumentuose vardus ir pavardes būtų leidžiama rašyti nelietuviškais rašmenimis vietoje valstybinės kalbos visiems to pageidaujantiems Lietuvos piliečiams, jeigu jie turi „dokumento šaltinį“ su užrašyta nelietuviška asmenvardžio forma.

Papildyta:

Šiandien, lapkričio 16 dieną 12.30 val. turėjęs įvykti piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovų susitikimas su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę buvo perkeltas į lapkričio 17 d. 16 val.