Sutartinės – tai trečioji Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybė, įtraukta į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, kuriam taip pat priklauso kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje bei dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
„Lietuvių polifoninės dainos – sutartinės – tai lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, itin sena polifonijos forma, atsiradusi dar iki Lietuvos krikšto. Sutartinės – sinkretinis menas, atspindintis muzikos, teksto ir judesio ryšį. Sutartines daugiausia gieda moterys, instrumentinius kūrinius skudučiais, daudytėmis, kanklėmis ir kitais instrumentais atlieka ir vyrai. Choreografija nesudėtinga, judesiai saikingi, neretai iškilmingi: vaikščiojimas ratu, pora priešais porą ir panašiai.
Europos muzikos teorijoje sutartinės laikomos paradoksu: disonansinių intervalų – sekundų – sąskambiai sukuria harmoniją. Sutartinių principas yra mėgstamas šiuolaikinių lietuvių kompozitorių.
Atsižvelgiant į tai, lietuvių daugiabalsės dainos – sutartinės – 2010 m. lapkričio 16 d. buvo įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą Tarpvyriausybinio nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo komiteto 5-oje sesijoje Nairobyje, Kenijoje.“[1]
Sutartinių svarba tautai. Dėl globalizacijos poveikio, vienodinimo politikos ir nepakankamo nematerialaus kultūros paveldo svarbos įvertinimo nemažai jo formų nyksta. Siekdama sustabdyti šį procesą, 2003 m. spalio mėn. UNESCO priėmė Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją.
Kas dvejus metus Konvencijos šalys narės renkasi į Generalinę asamblėją, kurios metu svarstomi įvairūs nematerialaus kultūros paveldo politikos ir tarptautinės paramos klausimai.
Lietuva šią Konvenciją ratifikavo 2004 m. gruodžio 8 d. ir įsipareigojo saugoti savo paveldą, kaip svarbų tautos, bendruomenės ir asmens dėmenį. Na, čia ir stabtelkime ties žodžiu „įsipareigojo“. Nuo 2010 m., kai sutartinėms buvo suteikta derama vieta UNESCO, Lietuva iki šiol, prabėgus net 13 metų, nėra įtraukusi sutartinių į atmintinų dienų sąrašą Lietuvoje.
Sunku dabar pasakyti, kas lėmė, kad tiek laiko sutartinės, šis unikalus nematerialus nykstantis kultūros paveldas, Lietuvoje nepagerbiamos atmintina diena.
Nepaisant visko, vis dar nesame skyrę atmintinos dienos šiai fenomenaliai lietuvių nematerialiai vertybei. 1997 m. liepos 3 d. priimtame Atmintinų dienų įstatyme šiuo metu yra nustatytos net 77 atmintinos dienos, tarp kurių privalo atsirasti vieta ir lietuvių polifoninėms dainoms – sutartinėms.
Atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. lapkričio 16 d. sutartinės buvo įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, būtent šią dieną Lietuvoje reikėtų minėti lietuvių polifoninių dainų – sutartinių – dieną, taip pagerbiant ir primenant visuomenei mūsų esmines tautos identiteto saugotinas nematerialias kultūros paveldo vertybes.
Kartu su kolegomis Seime registravome Atmintinų dienų įstatymo projektą, kuriuo siekiame įtvirtinti šį pasiūlymą.
Smagu, kad sutartinės pagaliau vėl nuskambėjo ir dar stipriai nuskambės visoje Europoje, Eurovizijoje, kartu su daina ČIŪTO-TŪTO. Ačiū atlikėjai Monikai Linkytei ir sėkmės Eurovizijoje! Šios sėkmės taip pat tikimės ir Seime.
