Tegu Jonas Basanavičius pamiršta Tautos namų idėją. Tokią išvadą galima daryti perskaičius Vilniaus savivaldybės paruoštas naujas viešojo konkurso sąlygas dėl architektūrinės idėjos pirkimo. Ir nesiseka vis tiems mūsų Tautos kūrėjams: Jonui Basanavičiui, Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Kaziui Griniui ir kitoms istorinėms Lietuvos asmenybėms. Mūsų valstybė laukė Tautos namų daug dešimtmečių – visą šimtmetį.
Tauro kalno teritorija yra glaudžiai susijusi su istorine Tautos namų idėja, kurią XX a. pradžioje puoselėjo Lietuvos naujojo valstybingumo ir lietuvių moderniosios kultūros kūrėjai Jonas Basanavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vaclovas ir Mykolas Biržiškos, Kazys Grinius, Martynas Yčas, Antanas Smetona, Stasys Šilingas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas, Petras ir Antanas Vileišiai, kitos istorinės asmenybės. Šių asmenų iniciatyva už visuomenės 1911–1913 metais suaukotas lėšas ant Tauro kalno buvo įsigytas 1596 kvadratinių sieksnių (beveik 3 tūkst. kvadratinių metrų) žemės sklypas Tautos namams statyti. Deja, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Tautos namų statybai surinktos lėšos buvo padėtos į Rusų–Azijos banką, o vėliau sovietų valdžios nacionalizuotos, todėl planai pastatyti Tautos namus, gaila, bet taip ir liko neįgyvendinti.
Dabar bandome suvokti, kodėl liberalioji Vilniaus miesto politika ir toliau drąsiai formuoja žmonių sąmoningumą, kad į istoriją reikia žiūrėti labai liberaliai. Tokie veiksmai tik parodo, kad ateityje būsime mokomi arba dresuojami į ateities istoriją, kurtą be pagarbos praeičiai, į ją žiūrėti be nuovokos ir atjautos savo seneliams, proseneliams, kurių dėka patys dabar esame lietuviai.
Taigi, dabar trumpai. Šis Seimas didžiąja balsų dauguma, nežiūrint partinių ideologijų skirtumų, beveik vieningai priėmė nutarimą ir nusprendė, kad būsimas pastatas, kuris stovės ant Tauro kalno, turi atlikti daugiafunkciškumo funkciją, t. y. tapti ne tik koncertų sale, bet tuo pačiu įtraukti ir šimtmetį gyvavusią Tautos namų idėją, skirtą visuomenės edukaciniams, pažintiniams, kultūriniams poreikiams tenkinti.
Dabar Vilniaus miesto savivaldybė paruošė tarptautinį atvirą, vieno etapo architektūrinį konkursą, iki kurio paskelbimo liko keletas dienų. Šio konkurso sąlygose, išskyrus pastato pavadinimą, nė neužsimenama apie Tautos namų idėją, dėl to konkurso laimėtojai rengdami architektūrinę idėją, neatsižvelgs į Tautos namų idėją ir pastato daugiafunkciškumą. Tokia šiurkšti miesto valdžios elgsena verčia pagalvoti, ar nėra klastojama istorija.
Dėkui naujam kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui, kuris griežtai ir atsakingai sureagavo į susiklosčiusią situaciją ir pateikė pasiūlymus savivaldybei. Šiuo atveju savivaldybės pareiga yra atsižvelgti tiek į ministro pateiktus siūlymus, tiek Seimo priimto nutarimo nuostatas.
Man regis jau labai senai neturejome tokio saunaus ,tikro kulturos ministro.Visokeriopos Jam sekmes atlaikyti Vlniaus statybos ir tuju kirpejo mafijos spaudimus
Tautos namai iškils, jei kultūros ministras turės ryžto įveikti manipuliacijas.
Kažin, labai abejoju ar užteks ryžto po to fakto, kai galėjo, bet nesustabdė pasityčiojimo iš Tautos vado , padėjusio galvą kovoje už Lietuvos Nepriklausomybę,istorijos suteikiant Ivaškevičiui nacionalinę kultūros premiją.
Šiandien ŽR laidoje „Kompleksiniai pietūs” (Kaip knygų išparduotuvės virto didžiausiu metų kultūros renginiu)
– https://www.ziniuradijas.lt/laidos/kompleksiniai-pietus/kaip-knygu-isparduotuves-virto-didziausiu-metu-kulturos-renginiu?video=1
L. Varanavičienė džiaugėsi šoktelėjusiais Ivaškevičiaus knygos pardavimais.
Gal reiktų piketo Knygų mugėje prie leidyklos Tyto alba(?) stendo?