Seime ir Vyriausybėje dažnai mėgstama pabrėžti meilę ir dėmesį lietuviškoms vertybėms bei tradicijoms. Visgi gaila, kad dažnai šie žodžiai tik ir lieka žodžiais, o atėjus laikui, kuomet reikia imtis veiksmų, yra nueinama priešinga kryptimi.
M. K. Čiurlionis – su Lietuva neatsiejama asmenybė, palikusi gilų pėdsaką lietuviško meno ir muzikos istorijoje. Viena šių tradicijų – muzikos šventė „Fortepijoninės muzikos vasara“.
Druskininkuose įsikūrusiame M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje kiekvieną vasarą nuo Joninių iki rugsėjo pirmosios dienos, kiekvienos savaitės trečiadienį ir šeštadienį, skamba fortepijono garsai.
Tai dar prieš 120 metų M. K. Čiurlioniui gimusi unikali muzikavimo tradicija – sėdint sode po obelimis klausytis fortepijono muzikos, sklindančios pro atvertą svetainės langą.
Kadais šeimynykščiai ir kaimynai klausydavosi Čiurlionio improvizacijų, o dabar, kai M. K. Čiurlionio jau nebėra, žymiausi Lietuvos pianistai M. K. Čiurlionio pianistų konkurso laureatai tęsia ir puoselėja šią unikalią tradiciją.
Visgi, panašu, kad šiai unikaliai tradicijai gali ateiti galas. Šiemet Kultūros taryba pirmą kartą istorijoje festivaliui neskyrė nė euro. Motyvų, kaip visada pateikiama nėra.
Tai jau antras kartas kai dabartinės sudėties Kultūros taryba tiesiog naikina lietuviškasias tradicines šventes. Dar 2021 metais kilo skandalas, kuomet Kultūros taryba finansavimo neskyrė ir kitam žymiam festivaliui ,,Skamba skamba kankliai“, kurio programos meno vadovė ir veidas buvo a. a. Zita Kelmickaitė. Kiek dar ilgai Kultūros taryba naikins lietuviškąsias tradicijas?
Ironiška, bet finansavimas M. K. Čiurlionio muzikos festivaliui „Fortepijoninės muzikos vasara“ neskirtas praktiškai M. K. Čiurlionio metinių išvakarėse – 2025 m. minėsime 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines.
Jau ne viename savo pareiškime skirtingomis temomis sakiau, kad mes patys naikiname savo tapatybę. Šiandien Seimo salę jau pasiekė ir diakritinių ženklų rašyboje įteisinimo projektas, Kultūros taryba masiškai stabdo finansavimą Lietuvos folkloriniam ir tradiciniam muzikos pasauliui. Kas toliau? Kur link judame? Būtina šią destrukcinę politiką užbaigti tuojau pat.
Šiuo pranešimu viešai kreipiuosi į Kultūros tarybą, prašydamas pateikti išsamius motyvus ir argumentus, kodėl buvo atmesta paraiška finansavimui gauti.
Kultūros taryba, kaip visuomet pateikia tik ekspertų vertinimo balus, tačiau ekspertų motyvai bei pačių ekspertų sąrašas – laikomas po devyniais užraktais. Iš viešai prieinamos informacijos galiu pasakyti, kad labai stebina, kaip 120 metų gyvuojanti „Fortepijoninės muzikos vasara“ festivalio tradicija paraiškos vertinimo skiltyje „Svarba kultūros ir meno srities raidai“ gali būti verta tik kiek virš 50% galimo balo.
Tradicija, kuri ir suformavo Lietuvos kultūros raidą, anot ekspertų, yra pati visiškai neverta kultūros istorijos raidos.
Kaip nurodė festivalio rengėjas ir M. K. Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas – festivalis šiuo metu yra ant katastrofos ribos. Todėl reikalauju Kultūros tarybos viešai paaiškinti situaciją, kaip šitiek metų teiktas finansavimas šiais metais buvo netikėtai nutrauktas ir kas pasikeitė, kad šiemet „ekspertams“ pasirodė, kad festivalis tapo nebevertas finansavimo.
Autorius yra LR Seimo narys, Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas
Tikriausiai dideles pajamas duoda Kaune laikomas M.K. Čiurlionio muziejus, taigi gal dalis tų pajamų galėtų atitekti
„Fortepijoninės muzikos vasara“ šventėms Druskininkuose rengti.
Manau, “Valdovų rūmai” Vilniuje duoda dar didesnes pajamas, tad irgi galėtų pasidalinti pajamomis su “Fortepijoninės musikos vasara” švente Druskininkuose.
visada pelningi.
Pridurčiau, kad šimtus kartų daugiau lankytojų, taigi ir lėšų, turėtų ir pats M. K. Čiurlionio muziejus, jeigu jis būtų Vilniuje. O kur dar tokiu atveju didesnio Lietuvos garsinimo nauda…
Taigi gal ant Tauro kalno ar kur netoli jo rastųsi ir jam vietos.
Pagal tamstos logiką,ko gero ir Klaipėdos uostą reikėt perkelti į Vilnių. Atplauktų daug daugiau laivų, negu į Klaipėdą.
perkelti į Vilnių ir kryžių kalną, nes valdo krikščionių partija.
Gal nesišizintum, ką… Matyt, esi iš tų, kurie gatavi ir Baltijos jūrą iki Kauno atplukdyti, kad tik atėmus jos privalumus iš Klaipėdos. Kas dėl M.K. Čiurlionio – Kaune, – ar ne Sovietų valdymo sprendimo laikymasis iki šiol – tai yra…
Tenka užpildyti tamstos žinių spragas:
“,,,,Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus (NČDM) – seniausias Lietuvos dailės muziejus, įkurtas 1921 m. gruodžio 14 d. Kaune.
….1925 m. atidaryta laikinoji M. K. Čiurlionio galerija Ąžuolų kalne (buv. Kauno meno mokykla). Galerijoje be M. K. Čiurlionio paveikslų buvo eksponuojama praeities ir to meto lietuvių dailininkų kūriniai, liaudies menas…..
1936 m. galerija pertvarkyta į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų, kuriam pastatyti specialiai pritaikyti rūmai (archit. Vladimiras Dubeneckis, Karolis Reisonas…” – lt.wikipedia.org/wiki/Nacionalinis_Mikalojaus_Konstantino_Čiurlionio_dailės_muziejus
Aišku, M.K. Čiurlionis Kaune atsidūrė bėgant iš Lenkijos užgrobtos rytinės Lietuvos dalies. Sovietai jo į Vilnių ar Druskininkus neperkėlė, paliko užsieniečiams uždaru miestu buvusiame Kaune. Suprantama todėl, kad pasaulis domėdamasis Čiurlioniu daugiau nesužinotų esant tokią Lietuvą, jos istorijos. Tad tokiu atveju gal visgi derėtų M. K. Čiurlionio muziejų “paleisti” iš Kauno į jo dvasiai artimesnę Lietuvos dalį, tarkim, Vilnių.
Ačiū už informaciją.
Skaičiau,kad okupacinė sovietų valdžia būtent uždarinėjo arba iškėlinėjo iš Kauno aukštojo mokslo įstaigas- berods 1950 metais visiškai uždarė Vytauto Didžiojo universitetą, dalį jo fakultetų dar 1940 m. rudenį perkėlė į Vilniaus universitetą. Iš buvusio universiteto liko tik Kauno technologijos institutas ir Medicinos institutas.1949m. uždaryta Kauno konservatorija.Matyt,buvusią Lietuvo laikinąją sostinę okupacinė Stalino valdžia siekė išvalyti nuo “buržuazinių atgyvenų”, paverčiant miestą “uždaru” užsieniečiams, “technokratišku” miestu,užkardant bet kokią antisovietinę veiklą, užgniaužiant Lietuvos patriotų laisvės siekį.
Dėl Kultūros tarybos veiklos : pritariu,kad reikia remti ukrainiečius menininkus,bet reikia tinkamai remti ir lietuvius menininkus ir Lietuvos kultūros renginius ir skirti jiems pakankamas lėšas- ltkt.lt/naujienos/604-stipendijos-lietuvoje-prieglobsti-radusiems-ukrainos-kurejams.html
Kaip supratau, siūlote remti tik ukrainiečius. Ar tik ukrainiečiai atvyko, kitų tautybių – ne?
Perskaitykite dar kartą, gal suprasite.
Perskaičiau. Ar atvyko tik ukrainiečiai? Nes minite tik juos. Ne apie lietuvių rėmimą kalbu. Dabar tamstos eilė perskaityti 🙂
Perskaičiau. Ar atvyko tik ukrainiečiai? Nes minite tik juos. Ne apie lietuvių rėmimą kalbu. Dabar tamstos eilė perskaityti 🙂
O aš kalbu apie lietuvių ( tiksliau pasakius- Lietuvos piliečių,kokios kilmės jie bebūtų) rėmimą.
Reikia remti tik gabius Lietuvos menininkus! Tikras menininkas, pagaliau, privalo ir pats išgyventi. O netikras turi eiti dirbti į statybas. Tai kiek mes turime tikrų, o kiek – vamzdžių suvirintojų? O gal remiama pagal polytinius įsitikinimus?
Šiuo metu,manau, remiame turtuolius,kurie kartais nuo kelių milijonų eurų metinių pajamų sumoka vos pusantro procento pajamų mokesčio…Vokietijoje , Anglijoje jie nuo tokių pajamų,manau, mokėtų 45 proc. pajamų mokesčio- tada ,ko gero,būtų pinigų ir menininkams ir meno renginiams taip pat ir Druskininkuose.
kas?
Štai ji, laisva ir nepriklausoma žiniasklaida, šventasis tautinis alkas. Kartoju: čia LR ar RF? Gėda. Kaip galima nors kiek tikėti šia svetaine su cenzūra?
Štai ji, laisva ir nepriklausoma žiniasklaida, šventasis tautinis alkas. Kartoju: čia LR ar RF? Gėda. Kaip galima nors kiek tikėti šia svetaine su cenzūra?