Eismo saugumą lemia ir jausmai

Savaitgaliais nutįstančios spūstys šalies keliuose byloja apie tai, kad padaugėja keliaujančiųjų. Dėl didesnio eismo išauga ir eismo įvykių tikimybė. Anot ekspertų, didelę įtaką kelionių saugumui turi ne tik kelių eismo taisyklių (KET) paisymas, bet ir vairuotojų jausmai

Visai nesvarbu, keliaujate į pajūrį ar kurortą, ar grįžtate iš jo – per didelis atsipalaidavimas kelionėse gali būti toks pats pavojingas kaip ir irzlumas. Nors dažniausiai manoma, kad grįžtantieji iš kurortų yra pailsėję ir turėtų blaiviau vertinti savo veiksmus prie vairo, taip yra ne visada.

„Neretai vairuotojai linkę skubėti. Važiuodami į kurortus, skuba į viešbučius, galbūt yra susiplanavę kažkokias veiklas ir nusistatę sau atvykimo laiką. Grįžtantieji – skuba namo, galbūt atlikti namų ruošos darbus ir pasiruošti naujai darbo savaitei.

Šiltuoju metų laiku neretai padaugėja ir kelio darbų, kurie pristabdo eismą, todėl keliones reikėtų planuoti su laiko rezervu. Taip išvengsite papildomų neigiamų jausmų ir nereikės skubėti“, – pataria BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Jausmai veikia elgesį

Atsipalaidavimo ir kitų jausmų įtaką vairavimui pabrėžia ir VDU mokslininkė, tyrinėjanti eismo psichologiją, Laura Šeibokaitė. Anot jos, apie jausminį foną savo kasdienybėje galvojame per mažai. Žmonėms iš principo sunku atpažinti, kaip jausmai veikia jų elgesį, sprendimus. Ir nors  jausmų atpažinimas yra treniruojamas įgūdis, daugumai tai dar nėra atrastas saviugdos elementas.

„Jeigu pykstančio žmogaus paklausite, kodėl jis pyksta, jis paprastai tik dar labiau supyks, bet garsiai kartos, kad visai nepyksta. Taip yra dėl to, kad jis tuo metu yra susitelkęs į savo jausmus. Kai paprašai žmogaus įvardinti, ką jaučia, įsijungia visai kiti pažinimo procesai – racionalusis protas. Tai atskiros sistemos, apie kurias žmonės visai negalvojai kaip atskiras“, – dėsto pašnekovė.

Pasak L. Šeibokaitės, nesugebėjimas skaityti savo jausmusmums trukdo suvokti jų veikimą. Pavyzdžiui, jausmai didele dalimi atsakingiu už vieną dažniausią nelaimių priežasčių – naudojimąsi telefonu vairuojant. Ekspertė sako, kad tai darydami mes tiesiog prarandame laiko pojūtį.

„Yra paskaičiuota, kad sugrįžimas nuo naudojimosi telefonu iki pilnaverčio vairavimo gali trukti iki keturių sekundžių. Įsivaizduokite, kiek daug eisme gali nutikti per šį laiką. Įlindę į telefoną, prarandame laiko pojūtį. Mums atrodo, kad tiesiog žvilgtelėjome, o iš tikrųjų… Taip veikia žmogaus dėmesys ir šitų dalykų sukontroliuoti mes negalime. Tačiau galime sau pasakyti, kad tiesiog nežiūrėsime. Aišku, čia jau nusiteikimo, požiūrio, valios klausimas“, – teigia VDU mokslininkė.

Vis dėlto, už išsiblaškymą ir per didelį atsipalaidavimą, dar pavojingesnis yra pyktid. Ypatingai kai jis perauga į agresiją. Pasak eismo psichologės, su situaciniu pykčiu, kylančiu absoliučiai visiems, suaugę žmonės paprastai būna išmokę gana efektyviai susitvarkyti. Problema, kai viskas perauga į fizinį lygmenį.

„Tokiems agresyviems žmonėms iš šio jausmo išeiti paprastai labai sunku. Ir tyrimais esame nustatę, kad agresyvūs žmonės yra sudėtingiausia vairuotojų grupė, nes jie iš principo nelinkę laikytis taisyklių, problemas dėl sukeliamų problemų kelyje yra pratę perkelti kitiems ir nemato jokios savo kaltės. Tai pati sudėtingiausia grupė, kuri, mano supratimu, pati sau padėti gali labai sunkiai“, – konstatuoja L. Šeibokaitė.

Tyčinės provokacijos

BTA ekspertas A. Žiukelis pastebi, kad kartais pyktis prie vairo pasireiškia ir tyčinėmis provokacijomis ar net fizinės jėgos panaudojimu.

„Yra tekę matyti, kai santykius išsiaiškinti nusprendę vairuotojai apsižodžiuoja pravėrę automobilių langus. Kartais įpykę vairuotojai net išlipa iš mašinos ir apspardo kitą automobilį arba apsistumdo vidury judrios gatvės. Pasitaiko ir tokių momentų, kai vairuotojas nori „pamokyti“ ir aplenkęs tyčia pradeda staigiai stabdyti, sukeldamas avarinę situaciją“, – pastebi A. Žiukelis.

Jis pabrėžia, kad tyčinį eismo įvykį sukėlęs vairuotojas neturėtų tikėtis draudimo bendrovės išmokos. Tyčiniai eismo įvykiai yra laikomi nedraudžiamaisiais.

Todėl A. Žiukelis prieš keliones pataria atkreipti dėmesį į savo būseną. Anot jo, tai galioja tiek fizinei, tiek psichologinei savijautai.

„Transporto priemonės valdymas reikalauja didelės koncentracijos, todėl jei yra kažkokių trikdžių, neleidžiančių viso dėmesio sukoncentruoti į vairavimą, geriau nerizikuoti – paprašyti, kad pavežtų artimieji arba pasinaudoti taksi paslaugomis. Jei kelyje įvyko konfliktas ir situacija suerzino vairuotoją bei nepavyksta nusiraminti, rekomenduočiau nebetęsti važiavimo, sustoti saugioje vietoje, ir tęsti kelionę nurimus jausmams. Visada derėtų prisiminti, kad eisme yra ir daugybė kitų dalyvių, todėl kiekvienas vairuotojas yra atsakingas ne tik už savo ekipažo, bet ir už kitų sveikatą“, – pažymi A. Žiukelis.

Eismo įvykių šuolis

Kelių policijos duomenys rodo, kad šių metų liepą ir birželį registruoti atitinkamai 310 ir 346 eismo įvykiai. Palyginimui pavasarį (kovo–gegužės mėn.) jų buvo pastebimai mažiau – 201, 229 ir 306. Policijos duomenimis, šiemet matomas ir kone perpus didesnis žuvusiųjų skaičius, lyginant su praėjusiais metais.

Vasarinis avaringumo padidėjimas stebimas kasmet. Štai 2022 m. vasarą registruota 1012 eismo įvykių. Praėjusią vasarą išsiskyrė rugpjūtis, kai eismo įvykių fiksuota 374. Tuo metu pavasarį ir rudenį incidentų buvo mažiau – atitinkamai 771 ir 834.