Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų sutinka, kad telefono naudojimas prie vairo yra opi problema. Nepaisant to, daugelis pripažįsta vairuodami bent kartais patys pasinaudojantys telefonu. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje užsakymu atliktas Baltijos šalių saugumo indekso tyrimas atskleidė, kad dažniausiai lietuviai prie vairo linkę naudotis telefonuose esančiomis kelių navigacijos programėlėmis bei nenaudodami laisvų rankų įrangos atsiliepti į skambučius. Ekspertai perspėja, kad bet kokia pašalinė veikla vairuojant kelia didelę grėsmę eismo saugumui.

Navigacijos programėles telefone prie vairo dažnai arba kartais naudoja daugiau nei pusė (54 proc.) šalies gyventojų. Į skambučius atsiliepinėja 42 proc., o trečdalis tyrimo dalyvi

pripažino prie vairo patys skambinantys įvairiais reikalais. Vienas iš penkių (23 proc.) gyventojų vairuodamas nevengia telefone skaityti žinučių, beveik tiek pat apklaustųjų (18 proc.) – patys jas rašo. 14 proc. lietuvių vairuodami dažnai arba kartais telefone naudojasi socialiniais tinklais.

Be to, Lietuvos gyventojai vairuodami skambina, skaito ir rašo žinutes bei naudojasi socialiniais tinklais dažniau nei kaimynai latviai ir estai.

Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius sako, kad ignoruodami kelių eismo taisyklėse numatytą draudimą prie vairo naudotis telefonu, transporto priemonių vairuotojai kelią didelę grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams.

„Vairavimas reikalauja visiško susikaupimo ir dėmesio sutelkimo į tai, kas vyksta kelyje. Bet kokia pašalinė veikla vairuotoją blaško, trukdo jam tinkamai ir laiku reaguoti. Dažnas vairuotojas mano, kad žvilgtelėti į telefone gautą žinutę ar brūkštelėti trumpą atsakymą ilgai netruks. Tačiau, net ir važiuojant nedideliu greičiu, sekundei prarasta koncentracija gali lemti susidūrimą su kita transporto priemone, į kelią staiga išbėgusiu gyvūnu ar kita kliūtimi“, – sako R. Pocius.

Anot draudikų atstovo, šiandien vairuotojai įpratę ne tik skaityti ar siųsti žinutes, bet ir atsakinėti į elektroninius laiškus, naršyti internete ar net pasidaryti asmenukę socialiniams tinklams, filmuoti pastebėtus kitus eismo įvykius ar taisyklių pažeidimus. Už tokius veiksmus, kaip ir už telefono vairuojant naudojimą kitais tikslais, KET numatyta nuo 60 iki 90 eurų siekianti piniginė bauda.

„Vairuotojai kalbėtis telefonu turėtų tik naudodami laisvų rankų įrangą – juolab, kad praktiškai visuose naujuose automobiliuose ji būna iš karto integruota. Naudotis kelių navigacija telefone taip pat leidžiama tik saugiai telefoną įstačius į specialiai tam skirtus laikiklius, kurie tvirtinami ant ventiliacijos grotelių, priekinio stiklo ar virš prietaisų skydelio. Svarbu, kad telefonas būtų ne rankose, o vadovaujantis navigacija nereikėtų akių atitraukti nuo kelio“, – sako R. Pocius.

R. Pocius pažymi, kad telefonu laikant jį rankose nederėtų naudotis ne tik automobilių vairuotojams, bet ir dviratininkams bei kitų transporto priemonių vairuotojams.

„Pavyzdžiui, šiandien miestų gatvėse neretai galima išvysti maistą į namus pristatančius dviratininkus, viena ranka laikančius vairą, o kita – telefoną su įjungta navigacijos programėle. Taip naudotis telefonu, be abejo, yra neleistina ir pavojinga. Akis nuo išmaniojo įrenginio ekrano bent jau eidami per gatvę turėtų atitraukti ir pėstieji – draudimas naudotis telefonu pėsčiųjų perėjose įsigaliojo 2018 metų pabaigoje“, – sako R. Pocius.

Baltijos šalių saugumo indekso tyrimo duomenimis, telefonu prie vairo dažniau nei kitų miestų ir gyvenviečių gyventojai Lietuvoje yra linkę naudotis vilniečiai. Telefoną į rankas prie vairo taip pat dažniau ima jaunimas. Be to, jaunesni gyventojai rečiau mano, kad telefono naudojimas trukdo vairavimui.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS