Dažniausia eismo įvykių spūstyse priežastis – atstumo nesilaikymas ir nesaugus rikiavimasis

Spūstys miestų gatvėse yra vienas iš dalykų, su kuriais vairuotojai sieja rudenį. Prie to prisideda ir kasdien vis tamsesni rytai bei vakarai, rudeniui įsibėgėjant prastėjančios oro sąlygos. Draudikai atkreipia dėmesį į klaidas, tampančias eismo įvykių priežastimi, kurias paprastai daro spūstyse įstrigę ar jų išvengti norintys vairuotojai.

„Rugsėjį fiksuotų eismo įvykių analizė parodė, kad trys dažniausios jų aplinkybės yra manevravimas tarp eismo juostų ir rikiavimasis, atstumo nuo priešais važiuojančio automobilio nesilaikymas ir išvažiavimas iš šalutinių gatvių. Priežastis būtų galima išskirti kelias: vairuotojų neatsargumas, neatidumas, noras nuvažiuoti greičiau, išvengti spūsčių, taip pat kai kurių eismo taisyklių ir nerašytų vairavimo etiketo normų ignoravimas“, – tikina draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Ekspertas taip pat pastebi, kad daugiausiai eismo įvykių registruojama pirmadieniais, kada po savaitgalio iš įprasto ritmo „išsimušę“ gyventojai galbūt vėliau išvyksta iš namų, labiau skuba, būna ne tokie atidūs. Keletą pastarųjų metų avaringiausias rugsėjo laikas buvo paskutinė mėnesio savaitė, ne išimtis ir šie metai.

Rugsėjo avaringumo žemėlapyje pirmauja trijų didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – judriausios gatvės, tačiau regionuose registruotų įvykių analizė atskleidė, kad ir ten vairuotojai avarijas sukelia dėl tokių pačių priežasčių bei panašiomis aplinkybėmis.

Svarbu stebėti važiuojančius priekyje

Didžiausiu pavojumi sukelti eismo įvykį spūsčių metu A. Žiukelis vadina per mažą atstumą tarp automobilių. Nesilaikydami saugaus atstumo arba žvilgsnį ne į priekyje važiuojantį automobilį, o į telefonų ekranus nukreipę vairuotojai itin dažnai atsitrenkia į kito automobilio galą, ypač prie pėsčiųjų perėjų, šviesoforų, žiedinių sankryžų ar lėtai judančioje spūstyje.

„Net ir važiuojant itin lėtai, 10 km/val. greičiu, mašinai visiškai sustoti reikia maždaug 3-4 metrų, o tai yra beveik visas automobilis. Todėl labai svarbu laikytis rekomenduojamų atstumų tarp automobilių. Deja, spūstyse apie juos dažniausiai pamirštama stengiantis užkirsti kelią užlįsti bandantiems vairuotojams, tačiau taip rizikuojama sukelti kad ir smulkų eismo įvykį, jei priešais važiuojantis automobilis bus staigiai stabdomas“, – sako A. Žiukelis.

Ekspertas primena svarbią taisyklę: vairuojant reikia ne tik pačiam valdyti savo automobilį, bet ir nuolat stebėti priekyje važiuojančius automobilius, kad būtų įmanoma nuspėti ar laiku pastebėti jų manevrus. Ypač tai svarbu judant spūstyse, kur kiekviena sekundė nukreipus dėmesį nuo vairavimo gali tapti eismo įvykio priežastimi.

Rikiuojantis gali padėti akių kontaktas

Viena iš dažniausių eismo įvykių aplinkybių mieste – neatsargus manevravimas tarp juostų ar persirikiavimas iš vienos juostos į kitą. A. Žiukelio teigimu, vairuotojai kartais arba labai skuba, arba pernelyg pasitiki savo vairavimo gebėjimais ir pamiršta, kad už kito automobilio vairo sėdi kitas vairuotojas, nuo kurio elgesio taip pat priklauso eismo situacija.

„Kartais girdime, kad besirikiuojančio į kitą eismo juostą piktybiškai neįleido. Tačiau gali būti ir taip, kad tuo metu neįleidusio automobilio vairuotojas, tarkime, žiūrėjo į šoninį ar galinio vaizdo veidrodėlį, stebėjo, kas vyksta priekyje ir net nepamatė staigaus persirikiavimo arba nespėjo pristabdyti. Dėl šios priežasties svarbu nesirikiuoti vos sugalvojus, o įjungti posūkio signalą ir, jei įmanoma, užmegzti akių kontaktą su kito automobilio vairuotoju. Juk dažnai net iš kūno kalbos galima nuspėti, ar vairuotojas nusiteikęs jus užleisti, ar ne“, – tikina ekspertas.

Jo teigimu, dažnai gatvėse galima pastebėti, kad vairuotojai nesilaiko vienos iš kelių eismo taisyklių, sakančios, kad jeigu vienoje kelio juostoje yra kliūtis ir už jos susidaro automobilių eilė, kiekvienas gretima eismo juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienam automobiliui persirikiuoti į jo užimamą eismo juostą. Tačiau ir besirikiuojantys turi to nedaryti staiga ir bet kokia kaina.

„Būna, kad vairuotojai įjungia posūkį ir rikiuojasi – nesvarbu ar yra vietos ar ne, saugu tą daryti ar ne. Kai kurie tokius praleidžia, nors ir palydėdami keiksmais bei automobilio signalais,  tačiau kai susitinka du vienodai užsispyrę, nutinka nelaimė. Ir nusidriekia kilometriniai kamščiai“, – sako A. Žiukelis.

Iš kiemų ir šalutinių gatvių – tik įsitikinus saugumu

Išvažiavimas iš kiemų ar šalutinių gatvių nereguliuojamose sankryžose spūsčių metu tampa nemenku iššūkiu vairuotojams, o taip pat ir lemia daug eismo įvykių. A. Žiukelis sako, kad tokiose situacijose itin svarbu įvertinti kuo daugiau aplinkybių.

„Jei vienas automobilis jus praleidžia, svarbu įsitikinti, kad niekas neatvažiuoja iš kitos pusės, taip pat ar atvažiuojančio automobilio greitis ir jo atstumas iki jūsų nėra pavojingi, ar jis spės sustabdyti ir ar jis mato, kad ketinate išsukti į pagrindinį kelią. Pavojingiausios situacijos susidaro tada, kai viena eismo juosta važiuojantis automobilis sustoja praleisti išsukančiojo, o atvažiuojantis kita eismo juosta to nemato ir nestabdo.

Jei esate tas, kuris nutaria įleisti automobilį, sukantį iš kiemo ar šalutinės gatvės, neskubėkite pradėti važiuoti, jei jis porą sekundžių uždelsia. Vairuotojas tiesiog nori įsitikinti, kad važiuoti saugu“, – pataria ekspertas.