Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) traukiasi iš politinių partijų 2021-ais metais pasirašyto „Susitarimo dėl švietimo politikos 2021–2030“ (Susitarimas). Toks sprendimas priimtas partijos valdyboje.
Pasak R. Karbauskio, dabartinė Vyriausybė per šiuos dvejus metus ne tik nepadarė nieko, kad padėtis šalies švietimo politikoje pagerėtų, bet daro viską, jog padėtis ugdymo procese taptų nevaldoma.
„Iš aštuoniolikos Susitarimo punktų, pusė – net devyni, turi būti įgyvendinti iki 2024-ųjų metų. Šiandien jau įpusėjo 2023-ių metų rugsėjis, o Susitarimo įgyvendinimo „rezultatas“ – rytoj visoje šalyje rengiamas mokytojų įspėjamasis streikas.
Susitarime buvo įsipareigota kelti mokytojams atlyginimus, užtikrinti pedagogų kvalifikacijos kėlimą, valstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų plėtrą, bendrojo ugdymo įstaigų tinklo pertvarkos sprendimų priėmimą perduoti savivaldybėms, išlaikyti kolegijų tinklą, tačiau visa tai yra nevykdoma.
Praėjus dvejiems metams nuo Susitarimo pasirašymo, Valstybės kontrolė praėjusią savaitę Seimui pateiktoje valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo ataskaitoje konstatavo, kad iš 18 rekomendacijų, susijusių su švietimo stebėsena, mokinių pasiekimais, profesinio mokymo organizavimu, vėluojama įgyvendinti 9 rekomendacijas, iš kurių trys – didelės svarbos, turinčios esminį poveikį visuomenei. Ypač sudėtingai įgyvendinamas siekis mažinti mokinių pasiekimų skirtumus. Įgyvendinant rekomendacijas švietimo srityje reikšmingos pažangos nėra, o pasiekti rodikliai yra vertinami vidutiniškai arba blogai.
LVŽS šiandien neturi veiksmingų įrankių šiam švietimo politikos chaosui sustabdyti, o tolesnis „valstiečių“ buvimas susitarime su pažadų nesilaikančiomis liberalų ir konservatorių bei Laisvės partijomis būtų kolaboravimas su jomis. Mes tame dalyvauti nesutinkame, todėl šiandien priėmėme sprendimą trauktis iš politinių partijų Susitarimo dėl švietimo politikos Lietuvoje iki 2030-ųjų ir jos įgyvendinimo“, – sako LVŽS lyderis R. Karbauskis.
LVŽS frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė pastebi, jog dabartinės Vyriausybės ir atskirų jos ministrų priimami sprendimai dėl Bendrojo ugdymo programų ir jų įgyvendinimo ne tik neatspindi Susitarime išdėstytų vertybinių susitarimų, bet dažnu atveju yra jiems prieštaraujantys ir keliantys įtampas bei nepasitikėjimą visos švietimo ir ugdymo bendruomenės narių tarpe.
„Ši Vyriausybė ne tik vėluoja priimti sprendimus, reikalingus Susitarimo įgyvendinimui, bet priimamais sprendimais kardinaliai tolsta nuo Susitarime numatyto turinio. Mūsų partija nuosekliai laikosi vertybinio Susitarimų turinio, tačiau negalime nematyti, kaip kasmet tolstama nuo susitarimų ir įsipareigojimų visai švietimo ir mokslo bendruomenei. Tai, kas vyksta švietimo ir ugdymo politikos procese, šiandien jau negalima vadinti tik Vyriausybės ir jos ministrų įžūlumu, tai – politinis cinizmas, kurio viršūnė buvo šių metų rugsėjo 1-ąją startavusi bendrojo ugdymo įstaigoms privaloma Gyvenimo įgūdžių programa, atvirai skatinanti genderizmo ir LGBT+ ideologiją ir nepilnamečių ugdymo proceso seksualizavimą mokyklose, kas kelia pagrįstą nerimą, jog pažeidžiamos ne tik vaikų, jų tėvų teisės, bet ir šalies Konstitucijos nuostatos“, – teigia Seimo narė A. Norkienė.
Pasak politikės, atsakydama į tokios lytiškumo ugdymo programos privalomą diegimą ugdymo įstaigose, LVŽS inicijuoja peticiją ir parašų rinkimą Gyvenimo įgūdžių programos įgyvendinimo stabdymui.
„Tai, kas kaimyninėje Lenkijoje yra neįsivaizduojama net įstatymo prasme – privalomų lytiškumo ugdymo pamokų brukimas į ugdymo įstaigas, neleidžiant patiems tėvams nuspręsti kokio dorinio ugdymo jis pageidauja savo vaikams, Lietuvoje yra pateikiama kaip siekiamybė. Švietimo ir mokslo viceministras viešai sako, kad vadovėlių, parengtų pedagogų trūkumas Gyvenimo įgūdžių programos dėstymui nėra problema, o mokytojas, cituoju, „gali iš išorės pasikviesti specialistus, jeigu jaučia ir mato tuos, kurie už jį galėtų geriau tą darbą padaryti“. Tai leiskite man paklausti, kas bus tie „iš išorės pasikviesti specialistai“? LGBT+ ideologai, rengę ir pačios Programos metodikas bei įgyvendinimo rekomendacijas?
O gal įtakingo Seimo konservatoriaus Lino Slušnio „šeimos artelė“, kurią Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomenduoja savivaldybių ugdymo įstaigoms kaip vienintelę neklystančią ir labiausiai tinkamą lytiškumo pamokoms dėstyti?“, – klausia ir Seimo narys Aurelijus Veryga, pridurdamas, kad Gyvenimo įgūdžių programoje yra ir gerų dalykų, tačiau jų dėstymui visiškai pakaktų integruoti tai į kitų bendrųjų dalykų programos dėstymą, paliekant Gyvenimo įgūdžių programą kaip pasirenkamąjį, t. y. neprivalomą ugdymo proceso dalyką.
