Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) viešai kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę ragindama atšaukti praėjusią savaitę jos pasirašytą įsakymą, kuriuo pakeliamos studentų studijų kainos. LVŽS atkreipia dėmesį, kad minėtasis įsakymas buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 4 dalį.
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis pažymi, kad švietimo ministrė, besistengdama pakelti studijų kainas, elgėsi ypač grubiai – pažeidė įstatyme nustatytą terminą, nurodantį, kad atitinkamais metais priimamų studentų studijų kainos turi būti patvirtintos iki tų metų sausio 15 dienos.
„Ministerija tą padarė net po dviejų savaičių, sausio 29 d., kai terminas jau buvo pasibaigęs, o studentai – jau susiplanavę, kur stos, bei kartu su tėvais įsivertinę savo finansines galimybes. Toks ministrės elgesys pažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių, teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principus, o įsakymas, kurio priėmimo tvarka pažeidžia įstatymą, negali būti laikomas teisėtu. Tą ne kartą savo praktikoje yra pripažinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Dėl to raginame ministrę gera valia atšaukti studijų kainų padidinimą, ieškoti galimybių, kokiais kitais būdais finansuoti švietimą. Jei šią savaitę ministrė savo neteisėto įsakymo pati nepripažins netekusiu galios, raginsiu Seimo narius, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir siekti, kad tas įsakymas būtų panaikintas“, – teigia R. Karbauskis.
LVŽS pirmininko R. Karbauskio teigimu – siekis, kad būtų panaikintas švietimo ministrės įsakymas, užtikrinant kuo platesnį studijų prieinamumą Lietuvos vaikams, bus prioritetas ir LVŽS šešėlinei Vyriausybei, kuri jo imsis pradėjusi savo veiklą vasario viduryje. „Akivaizdu, kad ministrės įsakymas yra ne tik neteisėtas, bet ir neteisingas. Jis yra neatsakingas, užkertantis kelią į aukštąjį mokslą tiems vaikams, kurių tėvai nėra turtingi. Šis įsakymas tęsia liūdniausias konservatorių tradicijas: dar labiau skaldo Lietuvą į „elitą“, kuris turės teisę į mokslą, ir „apačias“, kurioms mokslas bus nepasiekiamas, nes 1000 ar daugiau eurų pakilusi kaina atima bet kokią galimybė mokytis vargingiau gyvenantiems vaikams. LVŽS praėjusią kadenciją plėtė valstybės finansuojamų vietų skaičių bakalauro studijose, taip užtikrinant, kad aukštasis mokslas būtų prieinamas norintiems mokytis ir turintiems gabumų vaikams. Dabar matome, kaip pradėta veikti priešinga kryptimi“, – nurodo LVŽS pirmininkas.
Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas 83 straipsnio 4 dalis nurodo, kad „Normines atitinkamais metais priimamų studentų studijų kainas kiekvienais metais iki sausio 15 dienos tvirtina švietimo ir mokslo ministras.“
Pagal administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalį su pareiškimu į administracinį teismą, prašant ištirti, ar viešojo administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, valstybės kontrolės pareigūnai, apskričių viršininkai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, taip pat prokurorai.
kol nepereisime prie ž-ško požiūrio į vaikų lavinimą. Negali būti būti taip valstybėje, kad normaliai egzaminus išlaikęs abiturientas studijuoti negali dėl to, kad neturi tam lėšų!!!
Kiek pamenu, visai neseniai seimūnai sau eilinį kartą algeles pasididino? Tartum eidami į Seimą nežinojo jų dydžio? Juk neiname darbintis ten, kur alga netenkina?
Išeitis – paskolos. Kodėl neuteikus tokių, kurių bet kam pakaktų ir studijoms, ir pragyvenimui?
Tad mokslas būtų prieinamas absoliučiai visiems gebantiems studijuoti. Be to, įpareigotų atsargiau vertinti savo pasirinkimus.
Žaliavalstietiškas populizmas. Na taip, Monkevičius parodė savo “lygį”… Tokie ministrai nebent pas žaliavalstiečius galūimi.
Kalbant apie aukštąjį mokslą, valdžia turi imtis šių reformų:
1) Gerokai sugriežtinti priėmimo tvarką. Kad įstotų tik gabūs studentai. Dabar gi įstoja kas tik nori (net ir patys silpniausi). O tai atima biudžeto resursus dėstytojų laiką. O laikas labai ribotas – tuomet jo mažiau lieka gabiesiems ir dėl to kenčia studijų kokybė. Manau, kad geriausiu švietimo ministru buvo Pavalkis. Jis pasiūlė tikrai puikią priėmimo tvarką. Tik gaila, kad pastaroji buvo atšaukta.
2) Dėl mokamo mokslo. Gera idėja. Iš viso jis galėtų būti visiems mokamas. Tačiau prieš tai būtina sutvarkyti paskolų sistemą taip, kad net patys neturtingiausi gautų paskolas pragyvenimui ir susimokėjimui už mokslą. Vėliau, jau dirbdami, jas sugrąžins. Kartu tai būtų puiki prevencija prieš neapgalvotą norą studijuoti bet ką.
Manau, kad dabartinės valdžios sprendimai yra teisingi. Judama teisinga kryptimi. Tik reiktų gerokai sugriežtinti priėmimų tvarką ir pan.
Dėl paskolų – kažin, ar mums tai tinka.
Jau ir iš JAV, kur visai kitos algos, girdisi dejavimai, jog neįmanoma aukštąjį baigusiam žmogui grąžinti 2 paskolas (už studijas ir butą), ir dar turėti šeimą, vaikus į vidurinę leisti.. Padėtis, esą, šiame šimtmetyje dar labiau pablogėjo, darbo rinka tapo labai nestabili.
Įsivaizduoju sau tai kitaip, bet gal kitą kartą apie tai.
šiaip tai dėstant dalyką dėstytojo laiko vienodai gauna visi studentai, nerūšiuojant jų į “gabius” ir “negabius”. Studijų kokybė nuo to tikrai nenukenčia, nes dėstytojo darbas yra ne išmokyti studentą, bet suprantamai išdėstyti dėstomą dalyką, o suaugęs žmogus pats sprendžia, kaip giliai jis nori tą dalyką įsisavinti – vieni norės labai gerai išmokti, kitiems užteks ir paviršutiniškų žinių.
Nuo ko gali nukentėti dėstymo kokybė, tai nuo krūvio skaičiavimo pagal studentų skaičių. Tai yra didžiausia kvailystė ir kiaulystė, nes dėstytojui tiek pat pastangų reikia įdėti dėstant kaip 5, taip ir 1 ar 30 studentų (nuotoliniu būdų – iš viso neribotam jų skaičiui), o šiek tiek daugiau pastangų reikia tik įvertinant jų žinias ir atliktus praktinius darbus, bet darbo dėl to teprisideda vos kelios dienos. Todėl, jei studentų yra mažai, tenka dirbti 3-4 kartus daugiau (t.y. skubotai ir pusėtinai dėstyti kelis dalykus (laikas juk ribotas), o ne siekti tobulo vieno dalyko išdėstymo), norint gauti tą patį atlyginimą (kuris, beje, net nesiekia šalies vidurkio). Jei mokamų studijų kainų padidėjimas prisidės prie teisingesnio atlyginimo už dėstytojų darbą, tai R.Karbauskio priekaištai – nepagrįsti.