Penktadienis, 26 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Legendinis egiptologas vilniečiams atskleidė paslaptingųjų mumijų pasaulį

www.alkas.lt
2023-09-14 13:17:58
99
PERŽIŪROS
1
Dr. Zachis Havasas noriai dalijo autografus ir fotografavosi | A. Paulavičiaus nuotr.

Dr. Zachis Havasas noriai dalijo autografus ir fotografavosi | A. Paulavičiaus nuotr.

Kol kas įminta tik mažiau nei trečdalis faraoniškojo Egipto paslapčių, todėl nauji atradimai – priešakyje, vakar Vilniuje teigė vienintelę viešą paskaitą sostinėje skaitęs, legendinis egiptologas dr. Zachis Havasas (زاهي حواس).

Per milijoną sekėjų socialiniuose tinkluose turinčios archeologijos garsenybės teigimu, mumijų prakeiksmas neegzistuoja, tad tyrinėtojai įmins vis daugiau senovės Egipto valdovų paslapčių.

76-erių charizmatiškasis egiptologas intrigavo, kad jau artimiausiu metu jis pats pristatys naujausią tyrimą apie viena išvaizdžiausių moterų žmonijos istorijoje, daugiau nei prieš 3 tūkstančius metų gyvenusią Egipto karalienę Nefertitę.

Archeologijos garsenybė dr. Z. Havasas atpažįstamas iš į visas jo archeologines ekspedicijas tebelydinčios odinės plačiabrylės skrybėlės, dėl kurios jis visame pasaulyje yra vadinamas egiptietiškuoju Indiana Džonsu (Indiana Jones).

Deja, tačiau šios skrybėlės, mokslininkas į vienintelę paskaitą Lietuvoje, sostinės Vaidilos teatre, nepasiėmė, tačiau klausytojus įtraukė savo nepaprastais pasakojimais.

Jau nuo pat pirmų paskaitos minučių, šiuolaikinės egiptologijos legenda, susirinkusiuosius „panardino” į faraonų, mumijų ir jas iki šiol tebelydinčių paslapčių pasaulį. 

Savo pasakojimą ekspertas iliustravo liepą „Netflix“ platformoje pradėtu rodyti dokumentiniu filmu apie naujausius jo tyrinėjimus Sacharos dykumoje – „Prarastoji piramidė“ („Unknown: The Lost Pyramid“).

Renginyje dalijosi įspūdingiausiais atradimais, tarp jų – Nefertitės mumija

Lygiai prieš metus Z. Havasas sukrėtė pasaulį pareikšdamas, kad tyrinėdamas faraono Tutanchamono kapavietę Luksore, tikėtina atrado, ko gero garsiausios pasaulyje karalienės Nefertitės mumiją.

Nefertitės gyvenimas ir mirtis tebekelia ne vieną klausimą. Iki šiol nėra tiksliai žinoma jos kilmė. Svarstyta, kad po savo sutuoktinio faraono Echnatono mirties ji, trumpam apsimetusi vyru, galėjo perimti jo sostą. Vilniuje mokslininkas pareiškė, jog yra tikras, kad egiptietė nebuvo vien tik grožio etalonu, bet ir po vyro mirties iš tiesų valdė karalystę.

„Už mėnesio pradėsiu 30 naujai atrastų mumijų DNR analizę. Esu įsitikinęs, kad viena iš jų, tikrai priklauso karalienei Nefertitei. Plačiau apie šį tyrimą ir tai ką mums pavyko sužinoti, tikiuosi paskelbti artimiausiu metu, tačiau visi tyrimai ir rasti įrodymai byloja, jog po vyro mirties Nefertitė iš tiesų valdė Egipto karalystę”, – sostinės Vaidilos teatre susirinkusiems sakė vienas garsiausių senovės Egipto paslapčių tyrinėtojų Z. Havasas.

Tai, kad šio egiptologo atradimai keičia ilgamečius įsitikinimus, rodo vien tokia detalė, jog mokslininkui pavyko įrodyti, kad kita garsi Egipto valdovė Kleopatra buvo ne afroamerikietė, kaip ilgai buvo manyta iki tol, o makedonietė ir aibė diskusijų, kilusi dėl šio jo atradimo.

Ar mumijos baudžia faraonų kapavietes atradusius tyrinėtojus?

Dešimtmečiais faraonų paveldą tyrinėjantis mokslininkas taip pat aiškino, jog įvairūs nuotykiniai filmai sukūrė ir kitą, itin gajų, bet klaidingą įsitikinimą, jog neva įžengusieji į faraonų kapus, sulaukia mumijų prakeiksmo.

„Taip, tikrai nėra. Aš esu gyvas to įrodymas. Apskritai Egiptas yra saugi šalis ir tyrinėjimams, ir nuotykiams. O atrasti tikrai dar yra ką: kol kas mes sugebėjome „iššifruoti” tik 30 proc. visos senovės Egipto istorijos, tad likę 70 proc. – dar laukia savo valandos”, – teigė 76-erių senovės Egipto paslapčių tyrinėtojas, energijos ir įkvėpimo besisemiantis iš aistros archeologijai.

Per savo daugiau nei pusę amžiaus trukusią archeologinių kasinėjimų karjerą Z. Havasas padarė daugybę reikšmingų atradimų. Tarp jų, 2005 metais nuskenavo faraono Tutanchamono mumiją, kas mokslininkams atskleidė daug naujų faktų apie šio, 18-mečio faraono sveikatą, gyvenimo būdą ir galimas mirties priežastis.

Pavyzdžiui, ilgai manyta, kad faraonas buvo nužudytas dėl atrastos skylės jo galvoje. Tačiau nuodugnus tyrinėjimas parodė, kad skylė buvo padaryta jau po faraono mirties ir naudota kaip anga balzamavimui. Tuo tarpu sulaužyti šonkauliai ir frakcijos rodo, kad prieš mirtį jis patyrė sužalojimus, tad galima teigti, jog Tutanchamonas mirė dėl nelaimingo atsitikimo.

2007 metais, Z. Havasas padarė trimačius kompiuterinės tomografijos atvaizdus ir susiejęs vienos mumijos individualius fizinius bruožus su jos protėvių bruožais, atrado ilgai ieškotos, vienos įtakingiausių senovės monarchių, Egipto faraonės Hačepsutos mumiją.

Šiuolaikinė archeologija tapo mokslu, kuriame naudojama aibė šiuolaikinių įrenginių, robotu, X-ray, ultragarsą, skenavimo įrenginių, leidžiančių pažvelgti į sarkofago vidų nepažeidžiant mumijos, nustatyti gyvenimo aplinkybės, ligas, kultūrinius aspektus. – čia jo citatą galėtų būti.

Zachis Havasas | R. Paulavičiaus nuotr.
Zachis Havasas | R. Paulavičiaus nuotr.

Z. Havaso apsilankymas Vilniuje – kultūrinių mainų dovana Lietuvai

Pasak Nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ direktorės Olgos Gončarovos, vieno populiariausių pasaulyje egiptologo vizitas Lietuvoje prisideda prie šalių bendravimo ir pažinimo horizontų plėtimo.

„Z. Havasas yra išskirtinis Egipto kultūros ambasadorius, todėl tokie „kultūriniai mainai” ženkliai praplečia mūsų pažinimo horizontus. Suteikia galimybę prie tūkstantmetės kultūros prisiliesti gyvai, į ją pažvelgti kur kas giliau, palikti paviršutiniškumą už nugaros”, – įsitikinusi „Keliauk Lietuvoje“ vadovė. 

O. Gončarova neabejoja, kad iš tokio tarpkultūrinio bendradarbiavimo laimi abi pusės: ir Lietuva, ir Egiptas.

„Apskritai, tokios pasaulinės įžymybės atvykimas į Lietuvą, atkreipia dėmesį ir į mūsų šalį – parodo, kad pasauliui taip pat esame svarbūs ir įdomūs”, – mano O. Gončarova.

Paskaitos klausytojai | R. Paulavičiaus nuotr.
Paskaitos klausytojai | R. Paulavičiaus nuotr.

pagr-naujienaJai antrina ir per milijoną sekėjų socialiniuose tinkluose turinčią archeologijos garsenybę į Baltijos šalis pakvietusi, kelionių organizatoriaus „Coral Travel“ rinkodaros vadovė Baltijos šalims Olga Belova. Jos teigimu, į nemokamus susitikimus su mokslininku Baltijos šalyse atėjo iš tiesų nemažai besidominančių senovės Egiptu.

„Esu labai dėkinga Egipto turizmo valdybai, Egipto ambasadoms Danijoje, Švedijoje ir Suomijoje už suteiktą, ko gero tik kartą per gyvenimą pasitaikančią galimybę, savo ausimis išgirsti įtraukiančius ir intriguojančius žmogaus-legendos pasakojimus apie senovės Egiptą.

Savo autentiškomis istorijomis dr. Havasas su kaupu įrodė, kad Egiptas – tai ne tik kelios piramidės kažkur toli nuo viešbučio, bet milžiniška paslapčių visata, po kruopelytę atsiverianti tik patiems atkakliausiems ir aistringiausiems”, – sako „Coral Travel“ rinkodaros vadovė ir renginio organizatorė Olga.

 

1 of 9
- +
Zachis Havasas | R. Paulavičiaus nuotr.

1. Zachis Havasas | R. Paulavičiaus nuotr.

2. Paskaitos klausytojai | R. Paulavičiaus nuotr.

3. Zachis Havasas | R. Paulavičiaus nuotr.

4. Paskaitos klausytojai | R. Paulavičiaus nuotr.

5. Legendinis egiptologas vilniečiams atskleidė paslaptingųjų mumijų pasaulį | R. Paulavičiaus nuotr.

6. Legendinis egiptologas vilniečiams atskleidė paslaptingųjų mumijų pasaulį | R. Paulavičiaus nuotr.

7. Paskaitos klausytojai | R. Paulavičiaus nuotr.

8. Dr. Zachis Havasas noriai dalijo autografus ir fotografavosi | A. Paulavičiaus nuotr.

9. Dr. Zachis Havasas noriai dalijo autografus ir fotografavosi | A. Paulavičiaus nuotr.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nacionalinis muziejus kviečia į paskaitą apie Panemunės pilies tyrimus
  2. Vrublevskių bibliotekoje vyks D. Liekio paskaita apie požemių paslaptis
  3. Trys vakarai su Lietuvos archeologais: atradimai, nusidriekę nuo Meksikos iki Kernavė
  4. Vyks vieša paskaita apie Lietuvos povandeninio jūrinio paveldo tyrinėjimus
  5. Ar Pirmasis Bajerburgas buvo Veliuonos Pilaitėse?
  6. „Aktualioji istorija“: Sūduvių-jotvingių archeologija

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Mikas says:
    3 metai ago

    Tai taip išeina, kad su lietuviais Egipto jis niekuo ir nesusiejo…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šv. Florijono skveras
Gamta ir žmogus

Sostinėje kuriamos teminės vaikų žaidimų aikštelės

2026 06 26
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Sinoptikai perspėja apie numatomą stichinį į reiškinį – kaitrą

2026 06 26
Kelio darbai, kelio ženklas
Lietuvoje

Kėdainiuose bus atnaujinamas tiltas per Smilgos upę

2026 06 26
Uosto molas
Lietuvoje

Pasirašyta istorinė Šventosios jūrų uosto molų statybos rangos sutartis

2026 06 26
Saulės elektrinė
Energetika

Seime – elektros rinkos pokyčiai ir naujos galimybės vartotojams

2026 06 26
Avarija
Gamta ir žmogus

18 Lietuvos miestų metus baigė be žūčių kelyje

2026 06 26
Sodų bendrija
Lietuvoje

Apleistus sodų sklypus siūloma leisti parduoti aukcionuose

2026 06 26
Šildymas
Lietuvoje

Nustatyta šildymo pradžia ir pabaiga

2026 06 26
Paveldas gali tapti bendruomenių išlikimo ir stiprėjimo įrankiu
Kultūros paveldas

VU Istorijos fakulteto tyrimas: paveldas gali tapti bendruomenių išlikimo ir stiprėjimo įrankiu

2026 06 26
Birželio sukilimo minėjimas Kaune
Istorija

Kaune paminėtos 1941 m. Birželio sukilimo 85-osios metinės

2026 06 26
Šeima
Lietuvoje

Tėvadieniai ir mamadieniai bus galima pasinaudoti ilgiau

2026 06 26
Mindaugas Sinkevicius
Lietuvoje

Seimui pristatyta M. Sinkevičiaus kandidatūra į Ministrus Pirmininkus

2026 06 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • klaustukas apie D. Kuolys. Apie lietuvių vienybę – iškreiptą ir tikrą
  • The Daily Jagran apie R. Jankūnas. Seimas susipainiojo dėl žodžio laisvės
  • Rimgaudas apie Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“
  • +++ apie Prezidentas ir finansų ministras dalyvaus Ukrainos atstatymo konferencijoje Gdanske

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Jankūnas. Seimas susipainiojo dėl žodžio laisvės
  • Sostinėje kuriamos teminės vaikų žaidimų aikštelės
  • Sinoptikai perspėja apie numatomą stichinį į reiškinį – kaitrą
  • Kėdainiuose bus atnaujinamas tiltas per Smilgos upę

Kiti Straipsniai

Rimas Jankūnas | Alkas.lt koliažas

R. Jankūnas. Seimas susipainiojo dėl žodžio laisvės

2026 06 26
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sinoptikai perspėja apie numatomą stichinį į reiškinį – kaitrą

2026 06 26
„Šilutės siena“ – ilgiausia krašto kronika

K. Venglicka. „Šilutės siena“ – ilgiausia krašto kronika

2026 06 26
Paveldas gali tapti bendruomenių išlikimo ir stiprėjimo įrankiu

VU Istorijos fakulteto tyrimas: paveldas gali tapti bendruomenių išlikimo ir stiprėjimo įrankiu

2026 06 26
Tautos forumo mitingo dalyvių reikalavimas atkurti Birželio sukilimo deklaracijos teisinę galią

Reikalaujama paskelbti ir atkurti 2000 m. Seimo priimto įstatymo dėl 1941 m. Birželio sukilimo deklaracijos teisinę galią

2026 06 25
Kauno teatro bitynas

Nacionalinis Kauno dramos teatras ant stogo įkurdino bites

2026 06 25
Leidinys. Danijos senieji tikejimai ir jų pėdsakai

Kviečia vieno eksponato paroda „Danijos senieji tikėjimai ir jų pėdsakai“

2026 06 25
Vytautas Sinica | NS nuotr.

V. Sinica. Gražinkime Škirpos alėjos vardą

2026 06 24
„Etnografinė vasara“ – penkios dienos gyvo Lietuvos pažinimo

„Etnografinė vasara“ – penkios dienos gyvo Lietuvos pažinimo

2026 06 24
Seimas pabūgo Birželio sukilimo rezoliucijos

V. Sinica. Baimė ir drebėjimas

2026 06 23

Skaitytojų nuomonės:

  • klaustukas apie D. Kuolys. Apie lietuvių vienybę – iškreiptą ir tikrą
  • The Daily Jagran apie R. Jankūnas. Seimas susipainiojo dėl žodžio laisvės
  • Rimgaudas apie Ant Gedimino kalno atidengta skulptūra „Vilkas“
  • +++ apie Prezidentas ir finansų ministras dalyvaus Ukrainos atstatymo konferencijoje Gdanske
  • +++ apie R. Jankūnas. Seimas susipainiojo dėl žodžio laisvės
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Knygos | pixabay.com, lil foot nuotr.

12 knygų, kurios paaiškina kas yra grafinis dizainas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai