Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Ką žinote ir ko nežinote apie pelėsinį sūrį?

www.alkas.lt
2023-09-10 06:00:43
0
Pelėsinis sūris | pixabay.com, PDPhotos nuotr.

Pelėsinis sūris | pixabay.com, PDPhotos nuotr.

Pelėsinio sūrio gamybos technika atsirado visiškai atsitiktinai: pastebėta, kad švieži sūriai, laikyti vėsiuose bei drėgnuose urvuose, įgydavo tam tikrą pelėsį. Laikui bėgant, sūrininkai suprato, kad atsiradusios melsvos bei žalsvos pelėsio dėmės – tai fermentų išskyrimo požymis. Tokiu pelijimo būdu susiskaidydavo baltymai bei riebalai, taigi, sūris įgaudavo aštresnį ir kompleksiškesnį skonį.

Šiandien kulinarija neatsiejama nuo pelėsinių sūrių. Vis dėlto, anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, dėl aukšto kaloringumo tai turėtų būti saikingai vartojamas produktas. Be to, prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijos vadovė Olga Suchočeva pabrėžia, kad tokio gaminio laikymui namų sąlygomis reikalingos atitinkamos žinios, mat pelėsinis sūris irgi genda.

Kūnui reikalingos maistinės medžiagos

Pelėsiniai sūriai – išskirtiniai maisto gaminiai. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, pelėsiai ne tik lemia ypatingą sūrio išvaizdą, skonį, bet ir maistinių medžiagų kiekį. „Pelėsinis sūris, palyginti su kitais sūriais, paprastai turi daugiau riebalų ir kalorijų, tačiau taip pat pasižymi kūnui svarbiais vitaminais ir mineralais. Jame yra tokių svarbių maistinių medžiagų kaip kalcis, kuris labai reikalingas kaulų sveikatai, ir fosforas, kuris palaiko įvairias organizmo funkcijas, įskaitant energijos gamybą. Be to, pelėsinis sūris gali būti vitamino K, gyvybiškai svarbaus kraujo krešėjimui ir kaulų sveikatai, šaltinis, taip pat ir vitamino A, kuris palaiko regėjimą, imunitetą ir odos sveikatą“, – vardija gydytoja dietologė.

Nors pelėsiniame sūryje yra sočiųjų riebalų, kurie paprastai siejami su širdies sveikatos problemomis, pasak dietologės, jis taip pat gali būti ir nesočiųjų riebalų šaltinis, ypač jei gaminamas iš žole šeriamos karvės pieno (pavyzdžiui, Alpėse): „Šie nesotieji riebalai gali turėti teigiamą poveikį cholesterolio lygiui, jei yra saikingai vartojami kaip subalansuotos mitybos dalis. Tačiau dėl didelio kaloringumo ir sočiųjų riebalų kiekio patariama kontroliuoti pelėsinio sūrio porcijas, ypač asmenims, turintiems problemų dėl širdies ir kraujagyslių sistemos.“

Druskos kiekį subalansuos daržovės

Gydytoja dietologė taip pat skatina atkreipti dėmesį į pelėsiniame sūryje esantį druskos kiekį: „Pelėsinio sūrio sūrumas lemia išskirtinį jo skonį, tačiau asmenims, kuriems reikia stebėti suvartojamos druskos kiekį, svarbiausia yra saikingai vartoti šį gaminį. Mažesnės porcijos vartojimas arba tiesiog derinimas su kitais maisto produktais, kuriuose gausu kalio, pavyzdžiui, šviežiais vaisiais ir daržovėmis, gali padėti subalansuoti druskos kiekį.“

Be to, daugelis asmenų, netoleruojančių laktozės, mano, kad brandinti sūriai, įskaitant pelėsinį, yra lengviau toleruojami nei švieži pieno gaminiai. Tačiau ekspertė šio fakto neabsoliutina, „Tiesa, kad sūrio senėjimo proceso metu sumažėja laktozės kiekis, nes bakterijos suskaido cukrų, tačiau kiekvieno žmogaus laktozės tolerancija yra skirtinga, todėl pravartu pradėti nuo nedidelio kiekio ir pažiūrėti, kaip reaguoja jūsų kūnas“, – pabrėžia dr. E. Gavelienė.

Specialistė siūlo pelėsinį sūrį įtraukti į kasdienę mitybą mažą jo kiekį derinant su kitais maisto gaminiais: „Pelėsinis sūris savo stipriu skoniu gali pagyvinti įvairius patiekalus, tačiau viskas priklauso nuo saikingumo ir apgalvoto derinimo. Nedidelį kiekį sūrio užbarstykite ant salotų, kuriose gausu spalvingų daržovių, riešutų ir liesų baltymų. Taip pat galite užtepti ploną sluoksnį ant viso grūdo duonos. Tiesiog nereikėtų pamiršti, kad svarbiausia mėgautis pelėsiniu sūriu su kitais maistingųjų medžiagų turinčiais produktais, kad mityba išliktų visavertė.“

Populiariausi mėlynojo ir baltojo pelėsio sūriai

Anot prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, patys populiariausi pelėsiniai sūriai yra rokforas, gorgonzola, stiltonas, kamamberas bei bri. „Jų derinimo ir panaudojimo variantų – begalės. Pavyzdžiui, bri ir kamamberas gali būti pagrindiniai karštųjų patiekalų ingredientai, tereikia sūrį 15–20 minučių pašauti į orkaitę. Pakepus ir pradūrus iškepusio sūrio plutelę, galite juo gardžiuotis dažydami į jį duoną. Jei šalia patieksite figų ar kitų vaisių džemo, medaus, saldesnių čatnių ar riešutų, gomuryje susitikę skirtingi skoniai atskleis visą sūrio skoninę paletę“, – pataria specialistė.

Taip pat pelėsiniais sūriais galima gardinti salotas, omletus, picą, mėsą ar žuvį: „Iš mėlynojo sūrio lengvai pagaminsite ir padažą – tereikia sūrį sutrupinti arba išlydyti ir sumaišyti su grietine ar jogurtu. Be to, Prancūzijoje populiarus ir kiek mums netikėtas derinys – pelėsiniai sūriai su keptomis bulvėmis. Griežinėliais supjaustytos bulvės verdamos, paskui kepamos keptuvėje su šonine ir galiausiai apkepamos orkaitėje su vynu ir bri sūriu. Mėlynojo pelėsio sūris pagardins daržovių apkepus, jis dera ir prie karštų bulvių – tiesiog užtepkite jo ant orkaitėje kepamų bulvių puselių.“

Kaip teisingai laikyti pelėsinį sūrį namų sąlygomis?

Komercijos operacijų vadovė teigia, kad labai svarbu tinkamai namų sąlygomis laikyti pelėsinį sūrį: „Jį laikykite originalioje pakuotėje, kol būsite pasiruošę naudoti. Jei originalios pakuotės negalima pakartotinai uždaryti, suvyniokite pelėsinį sūrį į vaškinį popierių arba maistinę plėvelę. Tada įdėkite jį į sandarų maišelį, kad neišdžiūtų ir išlaikytų savo aromatą. Pelėsinį sūrį geriausia laikyti šaldytuvo daržovių stalčiuje arba atskirame sūrio skyriuje, jei toks yra. Ideali temperatūra pelėsiniam sūriui laikyti yra maždaug 1,5–7 °C. Venkite laikyti sūrį šalia stiprių kvapų turinčių maisto gaminių, nes pelėsinis sūris gali lengvai  juos sugerti. Taip pat šiam sūriui naudinga oro cirkuliacija, todėl venkite jį sandariai uždaryti, kad neprisikauptų per daug drėgmės, dėl kurios gali atsirasti nevalgomas pelėsis arba pakisti tekstūra.“

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dietologas griauna įsitikinimus apie kiaušinius
  2. Viskas, ką reikia žinoti apie kiaušinius
  3. „Stintų šventės“ proga – apie žuvies naudą
  4. Pasaulinę maisto dieną – pamąstymai apie sveiką mitybą
  5. Ką svarbu žinoti apie kiaušinius?
  6. Rauginti galima ne tik daržoves
  7. Įprasti baltagūžiai kopūstai – naujai
  8. Skirtingos uogos neša skirtingą naudą
  9. Cukinijos: nuo sočių blynelių iki užkandžių
  10. Duona – naudinga, tačiau ne vakarienei
  11. 5 šviežios gėrybės, kuriomis verta mėgautis liepą
  12. Kai nėra minčių, kur dėti gausų cukinijų derlių
  13. Pomidorų derliui – daug panaudojimo galimybių
  14. Moliūgai: nuo muskatinių iki spagetinių
  15. Vynuogių ABC: rinktis šviesias ar tamsias?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maisto gaminių klastitės
Gamta ir žmogus

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04
Pinigai
Lietuvoje

Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu

2025 07 04
Pasienis
Lietuvoje

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Vandens dulksnų stotelė
Gamta ir žmogus

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
„Rail Baltica“
Lietuvoje

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Gamta ir žmogus

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04
Mobilus internetas telefone
Lietuvoje

Interneto kokybę jau galima įsivertinti dar paprasčiau

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai
  • Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus
  • Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu
  • Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

Kiti Straipsniai

Maisto gaminių klastitės

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Širdis

Liūdni skaičiai: pagal sergamumą infarktu ar insultu pirmaujame Europoje

2025 06 30
Pomidorai | pixabay.com, Couleur nuotr.

Skirtingiems patiekalams – skirtingi pomidorai

2025 06 28
Maistas, žuvis | pixabay.com nuotr.

Lašiša – išmintingas pasirinkimas po švenčių

2025 06 28
Braškės

Uogos – ne tik desertams

2025 06 25
Kokie pramanai sklando apie saldiklius?

Saldikliai: bijoti, ar vartoti?

2025 06 24
Vaikas miega

Miegas ir nutukimas: ryšys, apie kurį verta žinoti

2025 06 24
Arbūzas

Kepti ant grotelių teks net arbūzas

2025 06 24
Mėsa

Jautiena gali tapti vienu didžiausių kepsnių mėgėjų atradimų

2025 06 22
Daržovės, česnakai

Prieskoniai gali tapti natūralia pagalba medžiagų apykaitai

2025 06 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimgaudas apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Panevėžys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Panevėžys kviečia dovanoti medelius

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai