Vasarą skelbia prasidėjęs sultingų ir skanių uogų metas: braškės, vyšnios, avietės, gervuogės, mėlynės. Skirtinga ne tik uogų spalva, skonis ir tekstūra, bet ir jų savybės. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, uogose gausu antioksidantų, vitaminų ir mineralų, tad vasarą jas rekomenduojama įtraukti į mitybą.
Vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis
Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, uogas galima vadinti supermaistu. Jos yra puikus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis, tad žmogaus kūną aprūpina daugybe biologiškai aktyvių medžiagų, tarp kurių labai svarbūs polifenoliai bei skaidulinės medžiagos.
„Kalorijų kiekis uogose sąlyginai nedidelis, o nauda sveikatai siejama ir su jų sudėtyje aptinkamomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Vienos iš pagrindinių – fenolio junginiai: flavonoidai, fenolio rūgštys ir taninai. Kita biologiškai aktyvi medžiaga, kuri yra daugumos uogų sudėtinė dalis – askorbo rūgštis, dar žinoma kaip vitaminas C“, – pasakoja dr. E. Gavelienė.
Gydytoja primena, jog uogos sveikatai palankaus maitinimosi piramidėje yra vienoje lentynėlėje su vaisiais. Dienos vaisių norma yra maždaug 2–3 porcijos. Nors dauguma uogų nekaloringos, viena jų porcija galėtų būti maždaug 6 braškės ar 16 aviečių.
Nors visos uogos yra naudingos, pagal biologiškai aktyvių medžiagų kiekį naudingiausios yra erškėtinių šeimos: braškės, avietės, gervuogės ir erikinių šeimos uogos: mėlynės, bruknės, spanguolės. „Renkantis uogas, pirmenybę reikėtų teiktimūsų kraštuose augančioms uogoms, pavyzdžiui, mėlynės naudingos dėl jų antioksidacinio, priešuždegiminio, antivirusinio poveikio.
Tuo tarpu avietėse yra geležies, kalio, vario ir iš karotinoidų B grupės vitaminų, vitamino C ir folatų. Taip pat jose yra daugiau skaidulų nei kai kuriose kitose uogose. Avietės priskiriamos prie tų uogų, kurios daro įtaką medžiagų apykaitos pagreitėjimui“, – primena gydytoja dietologė.
