Kiaušiniai iki pat šiol yra pagrindinis šv. Velykų simbolis ir valgis, tad daugeliui svarbu žinoti, kokią maistinę vertę šis produktas turi. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pastebi, kad bene labiausiai žmonių mėgstami ir mityboje populiariausi yra vištų kiaušiniai, tad šį kartą – plačiau apie jų sudėtį ir maistinę vertę.
Net 96–98 proc. kiaušinių maistinių medžiagų gerai įsisavinamos, o vieno vištos kiaušinio maistinė vertė prilygsta 40 g mėsos arba 200 g pieno. Kiaušinių kaloringumas priklauso ir nuo paties kiaušinio dydžio. Pagal skirstomas klases S dydžio kiaušinis turi apie 54 kcal, M – 63 kcal., L – 72 kcal.,o XL – 80 kcal.
Kiaušinyje yra daug lengvai virškinamų baltymų, savo sudėtyje turinčių amino rūgščių, o kiaušinio trynio riebaluose – nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Kiaušinio baltyme gausu natrio, sieros, chloro, kalio, o trynyje – fosforo, sieros, kalcio. Be to, tryniuose yra daug riebaluose tirpstančių vitaminų. Vištos kiaušinio trynyje yra apie 3,8 mg mikroelementų (daugiausia – geležies ir cinko), o baltyme jų – apie 2,8 mg. Trynyje yra gana daug vitaminų A, E, D, tiamino (B1), riboflavino (B2). Vieno vidutinio kiaušinio trynyje yra 0,3 g cholesterolio, o lecitino net iki 9 proc. viso kiaušinio masės. Labai bijantys valgyti kiaušinius turėtų prisiminti, jog lecitinas mažina nepageidaujamą cholesterolio kiekį. Jeigu nepiktnaudžiavote kiaušiniais visus metus, tad 2 ar 3 suvalgyti per šv. Velykas tikrai nepakenks sveikatai.
Kiaušinio lukšto storis ir stiprumas priklauso nuo vištų veislės bei pašarų, kuriais jos lesinamos. Vištas auginant laisvai, lesinant visaverčiais ir subalansuotais pašarais, kiaušinių lukštai yra tvirčiausi. Patys tvirčiausi yra jaunų vištų kiaušiniai. Jie paprastai būna nedideli – S ar M dydžio. O didelius kiaušinius deda senesnės, stambesnės vištos. Ilgainiui joms pačioms atsiranda didesnis kalcio poreikis, tad natūraliai mažiau jo tenka kiaušinio lukštui, todėl jis būna silpnesnis. Taip pat vertėtų žinoti, kad aukšto produktyvumo vištų (dedančių kiaušinius dažniau nei kas 24–26 val.) kiaušiniai nėra tokie tvirti, nes lukštų formavimosi procesas būna greitesnis nei įprasta.
Lukšto spalva priklauso tik nuo vištų veislės. Skirtingų spalvų vištų kiaušiniai pasižymi vienodomis maistinėmis savybėmis ir lukšto tvirtumu, mat šiuos parametrus lemia pašarai, vištų amžius, laikymo būdas ir pan.
Anot VMVT veterinarijos specialistų, kiaušiniai gana jautrūs saugojimo temperatūros svyravimams, todėl juos rekomenduoja laikyti pirminėje gamintojo pakuotėje šaldytuve. Tai sulėtina ant lukšto esančių bakterijų dauginimąsi ir augimą, tai yra, padeda sumažinti pavojų, kad bakterijos pateks į kiaušinio vidų. Be to, tinkama saugojimo temperatūra leidžia ilgiau išlaikyti kiaušinį šviežią.
