Birželio 24-ąją, Per Jonines, 14 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinyje Jono Basanavičiaus gimtinėje (Gimtinės g. 17, Ožkabalių I k., Vilkaviškio r.), bus atidengtas skulptoriaus Mykolo Saukos „Koplytstulpis“ – skulptūra, skirta J. Basanavičiui.
Šis įvykis taps viena simbolinių J. Basanavičiaus 175-ųjų sukakties metų dienotvarkės dalių, kviečiančių naujai pažvelgti į tautos patriarcho sumanymus, jų svarbą ir santykį su šiandienos žmogumi.
Naujasis skulptūrinis kūrinys interpretuoja lietuvišką koplytstulpio paprotį šiuolaikinės skulptūros kalba. Trijų metrų aukščio mediniame kūrinyje vaizduojama vaiko figūra, laikanti kaukę – kviečiantį apmąstyti žmogaus tapatybę, vidinį pažinimą.
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė pabrėžia, kad Jono Basanavičiaus 175-ųjų gimimo metinių dienotvarkė sąmoningai jungia istorinį paveldą ir šiuolaikinį meną.
„Minėdami Jono Basanavičiaus 175-ąsias gimimo metines norime ne tik prisiminti jo asmenybę ir darbus, bet ir parodyti, kad jo keltos idėjos tebėra svarbios šiandien.
Todėl sukakties metų dienotvarkėje svarbi vieta tenka šiuolaikiniam menui, kuris padeda naujai pažvelgti į mūsų kultūros paveldą, papročius ir tapatybę“, – sako R. Kačkutė.
Pasak Jono Basanavičiaus gimtinės direktorės Rūtos Vasiliauskienės, kūrinys prasmingai įsilieja į sukakties metų dienotvarkę ir pratęsia J. Basanavičiaus keltus klausimus apie žmogaus ryšį su savo šaknimis.
„J. Basanavičiaus asmenybė buvo daugialypė – jam buvo svarbios mokslo, tautosakos ir medicinos sritys, jis gilinosi į žmogaus dvasinį pasaulį. M. Saukos kūrinyje šios temos interpretuojamos šiuolaikiškai, kartu derinant lietuviškus papročius“, – sako R. Vasiliauskienė.
Anot muziejaus direktorės, skulptūra „Koplytstulpis“ Jono Basanavičiaus gimtinėje stovės ne tik kaip statiškas meno kūrinys, bet ir skatins apmąstyti tautinės savimonės, istorinės atminties bei kultūrinio paveldo svarbą šiandienos žmogui.
„J. Basanavičius daug dėmesio skyrė senosios lietuvių kultūros ir pasaulėjautos tyrinėjimams. Jam buvo svarbūs ne tik papročiai, tautosaka, mitologija, bet ir liaudies meno paminklai – kryžiai, koplytėlės, stogastulpiai bei koplytstulpiai.
1912 m. studijoje „Lietuvių kryžiai archeologijos šviesoje“ jis šiuos kūrinius siejo su senąja lietuvių kultūra, o jų ornamentikoje įžvelgė prieškrikščioniškosios lietuvių dailės pėdsakų.
Todėl simboliška, kad skulptūra „Koplytstulpis“ atidengiama būtent per Jonines – Jono vardinių dieną. Tai šventė, kurioje iki šiol gyvi archajiškosios kultūros ženklai, ryšys su gamta, šviesa ir bendruomene – vertybės, kurios buvo artimos ir pačiam J. Basanavičiui.
Tikiu, kad šis kūrinys jo gimtinėje stovės ne tik kaip meno kūrinys, bet ir skatins susimąstyti apie tautinės savimonės, istorinės atminties ir kultūros paveldo svarbą šiandien “, – teigia R. Vasiliauskienė.
Anot M. Saukos, „Koplytstulpis“ – Jono Basanavičiaus gimtinėje iškilsianti skulptūra, todėl lankytojui turėtų kilti natūralus klausimas, kaip ji siejasi su daktaro asmenybe, konkrečiais sumanymais ar gyvenimo faktais.
„Sąsaja, kurią turėjau omenyje kurdamas skulptūrą – tai ryšys su papročiu – per koplytstulpio formą. Į tradicinę mažosios architektūros vertybę įdėta skulptūra nevaizduoja jokio konkretaus šventojo, mitų ar pasakų personažo. Folkloras, pasakos, pasakojimai gimsta iš žodiniai papročiai, iš kolektyvinės kūrybos.
Prie to ir kviečiu lankytojus prisidėti. Skulptūra, įkurdinta koplytstulpyje – kaip ir daugelis skulptūrų, tik abstrakti forma, vikėjas be vardo, laukiantis, kol jam bus sukurta istorija. Jeigu istorija bus sukurta, jam pasiseks ir jis gyvens“, – teigia skulptorius.
Renginio metu lankytojų taip pat lauks aktoriaus Andriaus Bialobžeskio ir kompozitoriaus Jurgio Juozapaičio literatūrinė-muzikinė dienotvarkė „Aušros pašauktasis“. Renginį užbaigs žurnalisto Ryčio Zemkausko moderuojamas pokalbis su dalyvaujančiais menininkais.
