Baisus nusivylimas. Niekas nebenori nieko girdėti ir matyti apie krepšinį.
Ir visgi. Kas bloga nutiko vakar ir ar tikrai tai, kas įvyko – baisi tragedija? Juk vyko ir įvyko eilinės varžybos, kurių metu reikėjo neeilinės pergalės, laimėjimo, triumfo, žygio medalių link. Me da lių! Tai ko norėjome ir troškome visi kartu su krepšininkais buvo taip arti ir kartu taip toli.
Tačiau krepšinyje – kaip kare. Kiekvienas kareivis, kiekvienas karvedys turi galvoti ne apie vieną mūšį, vieną greitą pergalę, o apie visą karą. Mes čia kalbame ne apie kažkokias strategines krepšinio laimėjimo/pralaimėjimo taktikas. Mes apie principą. Apie psichologinę būseną.
Stebint varžybas su JAV atrodė, kad mūsų vyrai tiesiog žaidžia, žaidžia fantastiškai, skraido arenos palubėse, negalvodami nei apie pergalę, nei apie pralaimėjimą. Tiesiog žaidžia ir tuo smaginasi. Varžybos buvo nuostabios ir nesinorėjo, kad jos kada nors baigtųsi.
O vos tik prasidėjus rungtynėms su serbais atrodė, jog visi nori, kad jos tik kuo greičiau pasibaigtų ir pasibaigtų, žinoma, pergale. Nesvarbu, koks aikštelėje žaidimas. Nesvarbu, kad žaidimo nėr – minia rėkia: duokit medalių!
Mums medalių nereikia. Mums reikia krepšinio! Ir mūsų vyrai jį parodė.
Pademonstravo fantastinį žaidimą su JAV ir padovanojo gražiausias rungtynes, kokias teko matyti pastaraisiais metais, o gal ir dešimtmečiais.
Gero krepšinio – štai ko reikia krepšinio arenose. O mūsų vyrų krepšinis buvo labai geras.
Lenkiame galvas ir dėkojame mūsų fantastinei rinktinei.
Gerai parašyta, iš distancijos. Tibetiečiai naudoja kitą žodį – “neprisirišk” – prie nieko: prie žmonių, daiktų, šiuo atveju prie noro laimėti… Nes jis kelia įtampą. O įtampa – sukausto…
Taip, pats žaidimas svarbiau nei rezultatas. Jeigu pavyktų žaisti su tokia nuostata, vietoje kaustančios įtampos būtų kūrybiškas atsipalaidavimas.
Visame kame reikia siekti malonumo, pasitenkinimo – dirbant bet kokį darbą, žaidžiant šachmatais ar poilsiaujant ir vyt šalin įkyrų norą, kaip kokią vapsvą – būtinai laimėti, pranokti.
Dieve, Dieve, kas Lietuvai iš to, kad tie suprakaitavę kumeliai laimėjo ar pralaimėjo? Gal užėjus ūpui, bus pradėta tvarkyti teisinė sistema, teismai? Juk ten visiška betvarkė! Džiaukitės, jeigu dar neteko su ja susidurti!
Svarbu atitraukti žmonių dėmesį nuo skaudulių, nuo neteisybės… Profesionalus sportas yra tik verslas, kaip ir politika yra tik verslas. Man krepšinio nereikia, kitiems taip pat, todėl parašymas MUMS yra labai klaidinantis. Kuo toliau, tuo vis žemesnio lygio parašinėjimai čia skelbiami.
tikrina, ką kažkodėl pavadino moderavimu. Gėda!!!
Pritrenkiančiai vaikiškai naiviai.