Smiltynėje įsikūrusio Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro palatos sparčiai pildosi naujais lankytojais. Šiuo metu reabilitacijos centre jėgas bando atgauti net 13 nusilpusių ir įvairiomis ligomis sergančių ruonių jauniklių. Ištisą parą mažyliais besirūpinantys Lietuvos jūrų muziejaus specialistai atvirauja, kad be žmonių paramos ši užduotis būtų kur kas sudėtingesnė. Kartu su „Lidl“ pagalba ruoniukų reikmėms jau surinkta daugiau nei 105 tūkst. eurų paramos.
Į praėjusiais metais atidarytą Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą pirmasis ruoniukas atkeliavo iš Nemirsetos kovo 11 dieną. Po kelių dienų į biologų globą pateko ir dar viena nusilpusi bei išsekusi ruoniukė, o šiuo metu darbuotojai rūpinasi iš viso 13 mažylių.
„Velykų laikotarpiu centras pasipildė dideliu būriu nusilpusių ruoniukų, kurie bangų buvo išmesti į paplūdimius Smiltynėje, Melnragėje, Palangoje ir kitose pajūrio vietose. Kiekvienas naujas pacientas yra kruopščiai apžiūrimas, ar nėra sužalojimų, laukinių gyvūnų įkandimų, taip pat pasveriamas, išmatuojamas jo kūno ilgis, temperatūra, kad vėliau galėtume tiksliai įvertinti ruoniuko reabilitacijos procesą“, – pasakoja Nina Puteikienė, Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja.
Globojami ruonių jaunikliai sparčiai stiprėja
Pajūryje randami ruonių jaunikliai paprastai sveria mažiau nei ką tik pasaulį išvydę ruoniukai. Dėl to daugelis mažylių būna ne tik smarkiai nusilpę, bet ir serga įvairiomis ligomis, pavyzdžiui, užsikrėtę pavojingu ruonių vėjaraupių virusu.
Pasak N. Puteikienės, nusilpusiais, sergančiais ruonių mažyliais Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai rūpinasi visą parą, o viena jų užduočių – atsakingas mažylių maitinimas per zondą, kad šie greičiau atgautų jėgas. Biologų komanda kas keletą valandų smulkina silkę, maišo ją su įvairiais papildais ir vaistais bei tyrele per zondą maitina pačius mažiausius ruoniukus.
„Galime pasidžiaugti, kad keli šiųmečiai ruoniukai jau bandomi maitinti nesmulkinta atšildyta silke, o tuo metu stipriausieji ruoniukai mokomi gaudyti gyvą žuvį. Muziejaus darbuotojai Kuršių mariose stato gaudykles, gaudo grundalus ir juos paleidžia plaukioti į ruoniukų baseinėlius, kad šie greičiau išmoktų prisitaikyti prie savarankiško gyvenimo Baltijos jūroje bei įgytų tam būtinų įgūdžių“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus atstovė.
Geresnės sąlygos gyvūnams ir žmonėms
Šiemet išgelbėti mažyliai tapo pirmąja ruonių jauniklių karta, kurie buvo apgyvendinti moderniame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre. Čia įrengtos intensyvios terapijos ir tyrimų patalpos, apžiūrų kabinetai, operacinė, vidaus ir lauko baseinai su aptvarėliais.
„Lietuvos jūrų muziejus jau daugelį metų rūpinasi sužeistais, nusilpusiais ir į pakrantę atklydusiais ruoniais. Tačiau dar praėjusiais metais ruoniukus gydėme viename iš administracijos pastato kabinetų, kur buvome įrengę dvi vonias, o gretimame kabinete ant sofos nakvodavo jais besirūpinantis specialistas. Naujose Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro erdvėse ruoniukų priežiūra tapo patogesnė darbuotojams ir profesionalesnė pacientams. Pavyzdžiui, jeigu vienas ruoniukas serga, galime jį lengvai atskirti nuo kitų mažylių, kad jų neužkrėstų“, – teigia N. Puteikienė.
Ruoniukams surinkta daugiau nei 100 tūkst. eurų
N. Puteikienė priduria, kad rūpintis nusilpusiais ruoniukais tapo lengviau dėka didėjančio visuomenės neabejingumo gamtosaugai. Prie Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro paramos ir pilkųjų ruonių populiacijos išsaugojimo prisideda ir „Lidl“ prekybos tinklas bei jo lankytojai.
„Kiekvienas nupirktas „Duok ruoniukui penkis“ daugkartinis maišelis tampa 0,05 eurų parama Lietuvos jūrų muziejaus vykdomai Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos veiklai. Nuo pat projekto pradžios 2021 m. vasarą surinkta daugiau nei 105 tūkst. eurų“, – pažymi „Lidl Lietuva“ socialinės atsakomybės konsultantė Rasa Didjurgytė.
Dalis lėšų buvo panaudota ruoniukų slaugymo priemonėms bei siųstuvams įsigyti. Siųstuvai jūrų biologams suteikia svarbių duomenų apie muziejuje slaugytų ruoniukų adaptaciją ir savarankišką gyvenimą jūroje – jų lokaciją, plaukimo greitį, gylį, maršrutą ir kt.
