Pavasaris gamtoje – naujos vados metas, todėl kasmet Lietuvos pajūryje pastebima dešimtys Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių. Kol vieni jų jūros krante tiesiog ilsisi, kitiems gali prireikti intensyvaus gydymo, slaugymo ir reabilitacijos. Lietuvos jūrų muziejaus ir „Lidl“ tvarumo specialistai įspėja, jog pastebėjus pakrantėje ruoniuką, svarbiausia žinoti, kaip elgtis, kad gera valia netaptų žala.
Ankstyvas pavasaris Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro darbuotojams – tikras darbymetis. Kasmet reabilitacijos centrą papildo bent po keliolika sužeistų ir nusilpusių ruonių jauniklių.
„Pilkųjų ruonių jaunikliai gimsta vasario–kovo mėnesiais, o ruonės juos globoja vos kelias savaites. Pasibaigus žindymui, ruoniukas lieka vienas ir pradeda mokytis gyventi savarankiškai – plaukti, nardyti ir maitintis. Po pirmųjų bandymų jūroje jauni ruoniai dažnai išlipa į krantą pailsėti, todėl būtent pavasarį jie tampa labiau pastebimi žmonėms“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus gyvūnų prižiūrėtoja Karina Lenko.
Nors pirmieji mažyliai dar nebuvo pastebėti Lietuvos krantuose, muziejaus komanda jau yra pasirengusi ir ruoniukų laukia bet kuriuo metu. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus muziejininko-biologo Pavelo Kulikovo, itin žiemiški šių metų orai turi ir privalumų, ir rizikų.
„Dėl užšalusios jūros mažyliai yra saugesni – ant ledo juos sunkiau pasiekia laukiniai gyvūnai ar smalsūs žmonės. Vis dėlto staiga ištirpus ledui jaunikliai atsidurtų vandenyje, o srovėms atnešus juos prie Palangos tilto, dėl ledų sangrūdų jiems būtų neįmanoma išlipti į krantą, todėl kiltų reali žūties grėsmė“, – aiškina P. Kulikovas.
Kada reikia pranešti apie nusilpusį ruoniuką?
Pasak K. Lenko, krante rastas ruoniukas dėl atšiaurių oro sąlygų, ledo dangos, nepakankamo maisto kiekio bei ligų ar traumų gali būti sužeistas ir nusilpęs, todėl verta atkreipti dėmesį į jo išvaizdą ir, kilus įtarimams, jog mažylis gali būti sužeistas, pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
„Įtarti, kad ruoniukas yra nusilpęs ir jam reikalinga specialistų pagalba, galima tuomet, jei jis dar turi šviesų naujagimio kailiuką, ilgą laiką visiškai nejuda, yra labai vangus, akivaizdžiai liesas, sunkiai kvėpuoja, turi matomų sužalojimų arba yra išsigandęs, bėga ne jūros link, o į kopas“, – dalinasi gyvūnų prižiūrėtoja.
Jai pritaria ir P. Kulikovas bei priduria, kad visgi vienišas ruoniukas krante nebūtinai reiškia, kad gyvūnui reikia skubios pagalbos.
„Ilsėjimasis krante yra normali šių gyvūnų elgsena – besiilsintis ruoniukas įprastai guli ramiai, kartais pakelia galvą, reaguoja į aplinką, turi pilkšvai melsvą kailį ir netrukdomas, vėliau pats grįžta į vandenį. Toks elgesys pavasarį yra normalus. Tinkamai įmitęs jauniklis sveria 30-50 kg. ir dažniausiai arti savęs žmonių neprileidžia, priėjus prie jo arčiau bėga į vandenį. Geriausia, ką žmogus gali padaryti tokiu atveju – netrukdyti, laikytis atstumo ir leisti gyvūnui pailsėti“, – atkreipia dėmesį P. Kulikovas.
Gavus pranešimą apie galimai sužeistą ar nusilpusį ruoniuką, į vietą vyksta specialistai, kurie įvertina jo būklę ir sprendžia dėl tolimesnės pagalbos. Jei reikia, gyvūnas atvežamas į Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą, kuriame jam suteikiamas reikalingas gydymas ir priežiūra. Šį procesą jau šeštus metus padeda užtikrinti „Lidl Lietuva“ iniciatyva „Duok ruoniukui penkis“, kurios lėšomis finansuojama ruoniukų reabilitacija ir gydymas.
Pataria laikytis atstumo
P. Kulikovas pabrėžia, kad pastebėjus ruoniuką krante, svarbiausia jokiu būdu jo neliesti ir kitaip netrikdyti, o įvertinus, kad gyvūnas sužeistas, kuo skubiau pranešti specialistams.
„Radę ruoniuką pajūryje žmonės dažnai vadovaujasi gera valia, tačiau būtent dėl to daro dažniausią klaidą – varo ar stumia ruoniuką atgal į jūrą. Nusilpęs jauniklis dažnai išlipa į krantą jau netekęs jėgų, sergantis ar merdintis, o priverstas grįžti į vandenį gali dar labiau nusilpti arba nuskęsti“, – pabrėžia muziejininkas-biologas.
Jam pritaria ir K. Lenko, pridurdama, kad žmonės dažnai prieina per arti, bando ruoniuką glostyti, girdyti ar fotografuoti, todėl būtina laikytis bent 5 metrų atstumo.
„Toks elgesys tik dar labiau pablogina jauniklio būklę – sukelia jam didelį stresą, dėl kurio ruoniukas gali bandyti bėgti ir susižaloti. Be to, tai pavojinga ir patiems žmonėms, nes ruonis yra laukinis gyvūnas, galintis gintis ir įkasti, o jų burnoje esančios bakterijos gali sukelti sunkiai gydomas infekcijas“, – akcentuoja K. Lenko.
Galima prisidėti ir prie ruoniukų slaugymo
Padėti pajūryje rastam ruoniukui galima ne tik paskambinus 112, bet ir prisidedant prie jų slaugymo bei gydymo Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre. Iniciatyvos „Duok ruoniukui penkis“ metu nuo kiekvieno specialaus daugkartinio pirkinių maišelio 0,05 Eur skiriama Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro veiklai.
„Per visą inciatyvos laikotarpį pirkėjų įsitraukimo dėka surinkta daugiau nei 266 tūkst. eurų, o tai į jūrą padėjo sugrąžinti net 85 ruoniukai. Projekto metu surenkamos lėšos padeda Lietuvos jūrų muziejui slaugyti Baltijos jūros pakrantėje randamus nusilpusius, sergančius ruonių jauniklius bei vėliau stebėti, kaip ruoniukams sekasi sugrįžus į jūrą. Kiekvienas nupirktas maišelis tampa mažyčiu, bet labai realiu žingsniu ruoniuko sugrįžimo į Baltiją“, – sako „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė.
Parengta pagal „Lidl Lietuva“ pranešimą
