Šių metų sausio mėnesį sukako 100 metų kai Klaipėda ir Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos Respublikos dalimi.
Remiantis Versalio sutartimi (1919 06 28) Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir laikinai perduotas Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos ir Japonijos valdymui.
Iki sutarties ratifikavimo kraštas buvo paliktas Vokietijos globai.
1920 metų sausio 25 dienos nutarimu Ambasadorių konferencija pavedė Prancūzijai atstovauti krašto gyventojų reikalams.
Krašto valdymą perėmęs Prancūzijos generolas Dominikas Džozefas Odris (Dominique Joseph Odry) (1865 – 1939) 1920 metų vasario 17 dieną įteisino vokiečių įkurtą 7 narių Darbo komitetą – Direktoriją.
Šis administravimo vienetas ignoravo Mažosios Lietuvos tautinės tarybos 1918 metų lapkričio 30 dienos nutarimą – Tilžės Aktą, kuris Mažąją Lietuvą prijungė prie Lietuvos valstybės.
Vokiečių planai įkurti Klaipėdos laisvąją valstybę buvo nepriimtini Lietuvai.
Lietuvos Respublikos Steigiamasis seimas 1921 metų lapkričio 11 dieną priėmė nutarimą Klaipėdos kraštą prijungti prie Lietuvos valstybės.
1922 metų pabaigoje krašte imta rengti Lietuvos Respublikos valdžios remiamą sukilimą, kuriam vadovavo Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas.
Nominalus komiteto dalyvavimas Klaipėdos sukilime turėjo sudaryti įspūdį, kad jo iniciatoriai yra žymiausi Klaipėdos krašto lietuvininkų politiniai veikėjai.
Komitetas oficialiai vadovavo sukilimui, rengė ir skleidė patriotinius atsišaukimus, nors tikros įtakos krašto užėmimo operacijai neturėjo.
Šis komitetas 1923 metų sausio 9 dieną paskelbė, kad Direktorijos ir Valstybės Tarybos veikla nutraukiama, o Klaipėdos kraštą ima valdyti Gelbėjimo komitetas ir Erdmono Simonaičio (1888 – 1969) vadovaujama Direktorija.
Jau sekančią dieną į Klaipėdos krašto teritoriją įžengusi apie 1500 sukilėlių rinktinė, sausio 15 dieną užėmė Klaipėdą ir Prancūzų okupacinė valdžia buvo nuversta.
Visuotinis Klaipėdos krašto seimas įvykęs 1923 metų sausio 19 dieną Šilutėje, pasivadinęs aukščiausia krašto atstovybe, paskelbė, kad kraštas autonomijos teisėmis prijungiamas prie Lietuvos Respublikos.
Lietuvos Respublikos Seimas 1923 metų sausio 24 dieną šį nutarimą ir ankstesnę 1921 metų lapkričio 11 dienos Steigiamojo Seimo rezoliuciją patvirtino. Gelbėjimo komitetas 1925 metais veiklą nutraukė.
Kaip šis svarbus įvykis Lietuvai buvo minimas lietuviškoje spaudoje prieš šimtą metų pabandysiu pateikti apžvelgus to meto visuomenės ir politikos dienraštį „Lietuva”.
Kalba netaisyta.
1923 01 04, Nr. 2 (1119), p 1.
„Litvinovas įteikė Santarvės užsienio reikalų ministeriams notą, kurioj reikalaujama leisti Rusijai dalyvauti Ambasadorių konferencijos posėdy, kuriame bus rišamas Klaipėdos klausimas”.
1923 01 09, Nr. 5 (1122), p 4.
„…Šiandien 1923 metų sausio 2 d. mes gausiai susirinkę Klaipėdos miesto gyventojai lietuviai „Santaros” salėje pareiškiame atvirai mūsų norą susiglausti su Lietuva.
Taip pat paskelbiame griežtą protestą prieš norą iš Klaipėdos padaryti freištatu…
…Sausio 3 d. Klaipėdoje buvo visų Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto skyrių suvažiavimas”.
1923 01 11, Nr. 7 (1124), p 4.
„Kauno miesto ir apskrities karo komendantas majoras Braziulevičius skelbia:
Pastaruoju metu skleidžiami visai nepamatuoti gandai, jog mūsų kariuomenė perėjo Klaipėdos krašto sieną.
Šiuo skelbiu visiems Kauno miesto ir apskrities gyventojams, jog šios žinios yra melagingos ir skleidžiantieji jas asmenys bus baudžiami”.
1923 01 12, Nr. 8 (1125), p 1.
„Vokiečių telegramų agentūros „Volto” nepatikrintomis žiniomis Vyriausias Komisariatas Klaipėdoje pareiškęs, kad prancūzų okupacinė kariuomenė ligi paskutinio vyro pasipriešinsanti lietuvių fašistams. Santarvė pasiųsenti į Klaipėdą karo laivą okupacinei kariuomenei pastiprinti”.
P. 6. „Gelbėjimo komitetas išleido atsišaukimą į Lietuvos šaulius, kviesdamas pagelbėti jųjų dabartinėje kovoje”.
1923 01 13, Nr. 9 (1126), p 1.
„Ateina žinių, kad prancūzai aplink Klaipėdą ketina apsikasti atstumu 4 kilometrų. Sukilėliai supa miestą.
Mieste tarp streikuojančių darbininkų ir šiaip gyventojų – bruzdėjimas.
Direktorija saugojama prancūzų kareivių”.
1923 01 14, Nr. 10 (1127), p 1.
„Mūsų žiniomis prancūzai pasitraukė į miestą, kurį sukilėliai apsupę iš visų pusių. Mieste didelis bruzdėjimas. Iki šiol prancūzai jokių pastiprinimų nėra gavę”.
P. 4. Ministro pirmininko Ernesto Galvanausko (1882 – 1967) pareiškimas spaudai:
„Lietuvos Vyriausybė, kaip ir visuomenė, visiškai supranta ir užjaučia Klaipėdos krašto gyventojų judėjimą prieš nenormalią padėtį, kuri yra Klaipėdos krašte…
Lietuvos Vyriausybė taip pat supranta pasiryžimą tų lietuvių – patriotų, kurie laisvu noru veržiasi pagalbon tam judėjimui, kaip tai darė seniau generolas Lafajetas (Lafayette) Amerikoje, bet ji pati negali brautis tuo tarpu ne jos suverinitete esančio krašto tvarką ir yra priversta saugoti sieną nuo tokio savo piliečių brovimosi…”.
P. 5. Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto atsišaukimas į prancūzų karininkus ir kareivius Klaipėdoje:
„Prancūzijos karininkai ir kareiviai!
Versalės konferencijos metu, Jūsų gerbiamas tautos atstovas ir tos konferencijos pirmininkas, ponas Klemansas (Clemanceau) pareiškė, kad Klaipėdos krašto gyventojų dauguma visuomet buvo ir yra lietuviai ir tai kad Klaipėdos uostas yra vienintelis Lietuvos išėjimas į jūrą.
Jūs patys aiškiai įsitikinote, kad iš tikrųjų taip yra.
Jūs galėjote įsitikinti, kad ta didelė gyventojų dauguma buvo gimtajame krašte visą laiką persekiojama ir spaudžiama vokiečių valdžios… Prancūzų kareiviai!
Jūs, kurie pagarsėjote visame pasaulyje, garbingai kovodami už laisvės, lygybės ir pavergtų tautų išliuosavimo sumanymus šioje istorinėje akimirkoje.
Mes prašome Jūsų:
– nekliudykite mums, patiems valdytis ir rišti mūsų krašte likimą, sulig mūsų noru ir mūsų siekimais…”.
1923 01 16, Nr. 11 (1128), p 1.
Klaipėdos krašto sukilėlio vado Budrio kreipimasis į vyriausią komisarą Pestine:
„Klaipėdos krašto savanorių kariuomenė, susidariusioji iš laisvanorių jon stojusių piliečių.
Vyriausias Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komitetas padeda man įeiti Klaipėdos miestam ir atstatydinti direkciją, kuri prarado piliečių pasitikėjimą.
Jos vieton visame krašte jau veikia gyventojų valia pastatytoj laikinoji krašto vyriausybė ir netrukus ji prasės veikti Klaipėdoje.
Iki šiam laikui nepralietas nė vienas kraujo lašas, o viso krašto gyventojai su didžiausiu džiaugsmu sutiko perversmą.
Visame krašte administracija ir policija eina ir toliau savo pareigas. Tik šiandien prisiartinę prie Klaipėdos mes buvome sutikti šautuvų ir kulkosvaidžių ugnimi.
Be to turiu garbės pareikšti Jūsų Ekscelencijai, kad mano vedamoji savanorių kariuomenė nekariauja su Aukštąja Santarve ir yra visai neutrali prie garbingosios Prancūzų kariuomenės.
Mes sukilome tik nepakenčiamos direktorijos nuversti.
Visa šalies tvarka pasilieka tokia, kaip ligi šiol yra buvusi, o su garbingąja Prancūzų kariuomene mes norime nustatyti širdingiausius santykius.
Dėl to prašau Jūsų Ekscelencijos gerbiamasai pone Ober – komisare, atitraukti Prancūzų kariuomenę į jos būstines ir susilaikyti ją nuo karo veiksmų, o policijai įsakyti eiti savo tiesiogines pareigas, nekliudant man ramiai įžengti į Klaipėdą…
Iš savo pusės tikinu, tiek garbingai Prancūzų kariuomenei, tiek visiems Klaipėdos gyventojams ir valdininkams pilniausią neliečiamybę.
Tik su tais, kas įsidrasina pakelti ginklą prieš savanorių kariuomenę arba kėsinasi ardyti tvarką ir gyventojų ramybę, elgsiuosi sulig karo meto įstatymais”.
Įvykiai Klaipėdoje. „Volto” pranešimu, sausio 12 d. Klaipėdoje sukilėliai nukovę vieną miesto policijos sargybininką”.
Siųs karo laivus į Klaipėdą. „Reuter” praneša, kad sausio 13 d. Paryžiaus ambasadorių konferencija svarstys Klaipėdos padėtį. Prancūzų ir Anglų vyriausybės nutarusios siųsti karo laivus į Klaipėdą”.
1923 01 17, Nr. 12 (1129), p 1.
Klaipėda lietuvių rankose. „Šiandien (sausio mėn. 15 d.) 12 val. 15 m. miesto gyventojams padedant, sukilėliai paėmė Klaipėdą.
Gyventojai sukilėlius sutiko su dideliu antuziazmu – burias į kuopas ir sveikina brolius sukilėlius, suteikusius jiems laisvės. Įstaigos pasipuošė tautinėmis vėliavomis. Mieste pavyzdinga tvarka”.
P. 3. Vėliausios žinios. „Sukilėliams užėmus Klaipėdą, dabar viskas ramu. Su prancūzais eina derybos. Abi pusės pasižadėjo laikytis ramiai, kol atsakys Ambasadorių konferencija.
Krašto gyventojai žada greičiau žūti, bet nepasiduoti svetimiesiems.
Aukų abiejose pusėse mažai. Klaipėdos krašte, kai sukilėliai užima kaimus, gyventojai iškelia Lietuvos tautinę vėliavą.
Klaipėdos krašto gyventojai išperka kasdien Tauragėje visus lietuviškus laikraščius. „Volto” pranešimu, Klaipėdoje paskelbta apsiausties padėtis ir įvesta spaudos cenzūra.
Prancūzai užsidarė kareivinėse, prieš kurias stovi sukilėliai. Šiaip visur ramu. Kovose, einant į miestą, nukauti du sukilėliai, o imant prefektūrą – du prancūzai ir vienas sukilėlis”.
P. 3. Manifestacija dėl Klaipėdos krašto. „Sausio 14 d. Kaune padaryta didelė manifestacija. Ji prasidėjo 13 val. Viešoje aikštėje, dalyvaujant keliolikai tūkstančių žmonių.
Iš Rotušės balkono pasakyta keletas karštų, sukilėliams prielankių prakalbų. Pritariant orkestrui, keletą kartų sugiedotas Lietuvos Himnas.
Taip pat priimta tam tikra dėl Klaipėdos krašto rezoliucija. Iš ten, tautinėmis vėliavomis ir plakatais nešini, manifestantai apėjo visą miestą.
Ypač įdomūs buvo plakatai:
„Broliai Klaipėdiečiai, mes su Jumis!”, „Klaipėda mūsų”, „Už Klaipėdą ir Vilnių”. Prie Respublikos Prezidento rūmų pasitiko Stulginskis.
Buvo pasakyta keletas karštų žodžių. Išklausę Prezidento atsakymą, manifestantai nuėjo prie Anglų atstovybės, Ministerio Pirmininko būsto, Amerikos konsulato…
Prie Karo muziejaus buvo pasakyta keletas karštų kalbų, sugrota ir sugiedota Tautos Himnas, sugrotas maršas žuvusiems kovose dėl Tėvynės ir skambinta „Laisvės varpu”. Čia manifestacija ir pasibaigė”.
1923 01 18, Nr. 13 (1130), p 1.
E. Klaipėda. „Sausio 16 d. į Klaipėdos uostą įplaukė lenkų karo laivas „Pilsudski””.
1923 01 19, Nr. 14 (1131), p 1.
Aukos Klaipėdoje. „ Volfo agentūra praneša – Nuostoliai: 1 prancūzas nukautas, 1 sunkiai ir 1 lengvai sužeisti. 3 lietuviai nukauti, 1 sužeistas”.
1923 01 20, Nr. 15 (1132), p 1.
Atvyko anglų minų naikintuvas. „ Volfo pranešimu – sausio 17 d. Klaipėdon atvyko anglų minų naikintojas. Anglų admirolas išsikėlė į krantą”.
Atvyko Prancūzų laivai. „Prancūzų karo laivai „Senegal” ir „Algerien” sausio 17 d. vakare atvyko į Klaipėdą”.
1923 01 30, Nr. 23 (1140), p 1.
Klaipėda. „Savanorių kariuomenė aprengta amerikoniška uniforma, žygiuodama po Klaipėdos gatves dainuoja lietuviškas dainas. Žmonės iš džiaugsmo net verkia”.
Taip ši džiugi žinia dėl Klaipėdos ir Klaipėdos krašto buvo sutikta visoje Lietuvoje.
